Lietuvos ir Estijos muzikai susivienijo koncertui „Baltijos laisvė“
Pažymint Lietuvai, Latvijai ir Estijai – visoms trims Baltijos šalims – įsimintinus 1918-uosius, kai prieš šimtą metų prasidėjo naujas, laisvės kelias, Lietuvos kamerinis orkestras ir Estijos nacionalinis vyrų choras bei solistai rengia bendrą koncertų turą.
Sausio pabaigoje įvyks trys pasirodymai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, o balandį laukia keturi pasirodymai Estijoje. Valstybių atkūrimo 100-mečiui skirtoje programoje „Baltijos laisvė“ skambės muzikos vėrinys iš visų trijų šalių kompozitorių – Pēterio Vasko (Latvija), Erkki-Sveno Tüüro (Estija) ir 2017-aisiais Nacionalinę premiją pelniusios lietuvių kompozitorės Justės Janulytės kūrinių.
Šis Lietuvos ir Estijos atlikėjų muzikinis turas – tai ne vienus metus puoselėtos Lietuvos nacionalinės filharmonijos ir „Estijos koncertų“ („Eesti Konsert“) bičiulystės vaisius. Su artimiausiais kaimynais, tiek estais, tiek latviais („Latvijos koncertai“), su kuriais švenčiamas valstybių šimtmetis, parengta daug mainų programų, taip pat trijų valstybių pristatymo užsienyje renginių. Programai „Baltijos laisvė“ suburti vieni stipriausių dviejų šalių kolektyvų, reprezentuojantys savo valstybę visame pasaulyje, pelnytai vadinami kultūros ambasadoriais.
Turėsime retą progą Lietuvoje išgirsti vieną ryškiausių Estijos kolektyvų, pelniusių reikšmingą tarptautinį pripažinimą. Estijos nacionalinį vyrų chorą 1944 m. subūrė Estijos chorinės muzikos šviesulys – dirigentas ir kompozitorius Gustavas Ernesaksas. Nuo 2011 m. chorui vadovauja maestro Mikkas Üleoja. Jį matysime diriguojantį „Baltijos laisvės“ programą. Choro repertuarą sudaro plati kūrinių amplitudė nuo renesansinės muzikos iki XXI a. kompozicijų. Per 70 metų gyvuojantis choras surengė daugiau kaip 6 400 koncertų Estijoje, buvusioje Sovietų Sąjungoje, daugelyje Europos šalių, Izraelyje, Kanadoje, JAV, Kinijoje. 2015 m. chorui įteikta Estijos nacionalinė kultūros premija. Choras nuolatos rengia įrašus Estijos radijo ir televizijos fondams, bendradarbiavo su tokiomis leidybos kompanijomis kaip „Deutsche Grammophon“, „Sony“, „Finlandia“, „Alba Records“, „GB Records“, „Virgin Classics“ ir „Aurora“.
Su Mikko Üleojos diriguojamu choru Lietuvoje išgirsime ir tris solistus – iš Honkongo kilusį, Estijoje mokslus baigusį kontratenorą Ka Bo Chaną, Estijos dainininką ir choro dirigentą tenorą Valterį Soosalu bei muzikologą ir dainininką baritoną Ottą Indermitte. Svečių ir Lietuvos kamerinio orkestro parengtoje programoje skambės Pēterio Vasko „Musica Appassionata“ styginių orkestrui, Erkki-Sveno Tüüro „Klausimai“ kontratenorui, tenorui, baritonui, chorui ir styginių orkestrui bei Lietuvos nacionalinės filharmonijos užsakymu Estijos nacionaliniam vyrų chorui ir Lietuvos kameriniam orkestrui sukurtas Justės Janulytės kūrinys – „Čia, ties tylia riba...“ („Here at the Quiet Limit“, 2018) vyrų chorui ir styginių orkestrui, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.
Pasak kompozitorės J. Janulytės, iš lordo Alfredo Tennysono poemos „Titonas“ atėjusi frazė „here at the quiet limit of the world“ („čia, kur tylus pasaulio pakraštys“) tapo ne tik kūrinio pavadinimu, bet ir pretekstu muzikinėmis metaforomis reflektuoti ribos fenomeną. „Kaip apčiuopti ribą tarp žemės ir dangaus, jei viena yra dar žemė, o kita – jau dangus?! Styginiai ir balsai šiame kūrinyje suvokiami kaip du priešingi elementai: orkestrui leidžiantis ir traukiantis, choras kyla bei plečiasi, kol jų trajektorijos susijungia, erdvės bei laiko dimensijos susilieja ir ribos išnyksta“, – naująjį kūrinį apibūdina autorė.
Baltijos valstybių atkūrimo 100-mečiui skirtas koncertas „Baltijos laisvė“ skambės sausio 25 d., ketvirtadienį, 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje, sausio 26 d., penktadienį, 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje ir sausio 27 d., šeštadienį, 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje.