LIETUVOS LITURGINĖS MUZIKOS KOMPOZICIJŲ KONKURSO NUOSTATAI

Publikuota: 2023-03-13 Autorius:

Kviečiame dalyvauti II Lietuvos liturginės muzikos kompozicijų konkurse 2023!

Atsižvelgdami į poreikį praplėsti lietuviškos muzikos, tinkamos atlikti liturgijoje, spektrą, kviečiame lietuvių kūrėjus iki 2023 m. gegužės 31 dienos teikti kintamųjų Šv. Mišių dalių kompozicijas, skirtas atlikti chorui a cappella lietuvių kalba.

Kompozicijų laukiama adresu: lmkonkursas@gmail.com

Prašome apie savo ketinimą dalyvauti Lietuvos Liturginės muzikos konkurse pranešti lmkonkursas@gmail.com iki balandžio 30 dienos (imtinai).
Ekspertų komisijos atrinktos kompozicijos skambės finaliniame konkurso koncerte Vilniuje.

Po konkurso bus išleistas natų rinkinys, paruošti jo įrašai su Vilniaus sakralinės muzikos choru „Adoramus“, rengiami natų leidinio pristatymo koncertai.

Daugiau informacijos konkurso nuostatuose:

LIETUVOS LITURGINĖS MUZIKOS KOMPOZICIJŲ KONKURSO NUOSTATAI

1. Bendrosios nuostatos

1.1. Visi dalyvaujantys Konkurse toliau nuostatose vadinami Dalyviais.

1.2. Lietuvos liturginės muzikos kompozicijų konkurso organizacinė komanda toliau nuostatose vadinama Organizatoriais.

1.3. Konkurse gali dalyvauti Lietuvos kūrėjai.

1.4. Pirmasis konkurso etapas – konkurso nuostatų paskelbimas.

1.5. Antrasis konkurso etapas – Dalyvių registracija, kūrinių pateikimas.

1.6. Trečiasis konkurso etapas – ekspertų komisijos vertinimas ir atranka.

1.7. Ketvirtasis konkurso etapas – finalinis koncertas Vilniuje, geriausių kūrinių autorių apdovanojimai.

1.8. Penktasis konkurso etapas – natų leidinio ir įrašų su Vilniaus sakralinės muzikos choru „Adoramus“ rengimas, natų leidinio pristatymo koncertai.

2. Konkurso tikslai

2.1. Skatinti Lietuvos kompozitorių kūrybinę veiklą, rūpintis jų kūrybos sklaida, vertinti ir premijuoti geriausius kūrinius.

2.2. Sukurti aukštos meninės vertės, Lietuvos parapijų chorams pritaikytus liturginės muzikos kūrinius, atliktinus liturgijos metu, kurie:

a) suvienytų giedojimo tradicijas;

b) atlieptų liturginį poreikį;

c) būtų skambių, įsimenamų melodijų;

2.3. Kuriant patogų ir meniškai vertingą repertuarą skatinti Lietuvos Bažnyčios chorų vystymąsi.

3. Organizatoriai ir Dalyviai

3.1. Organizatoriai įsipareigoja:

3.1.1. Viešai skelbti informaciją apie konkursą bei jo eigą Vilniaus sakralinės muzikos choro „Adoramus“ Facebook paskyroje ir muzikų sąjungos internetinėje svetainėje https://www.muzikusajunga.lt/;

3.1.2. Skaidriai ir objektyviai atrinkti ir vertinti gautas kompozicijas;

3.1.3. Informuoti visus konkurso Dalyvius apie laimėtojus ir vertinimo komisijos rezultatus;

3.1.4. Apdovanoti laimėtojus;

3.1.5 Oficialiai pristatant kūrinį – nurodyti autorystę.

3.2. Dalyviai įsipareigoja:

3.2.1. Iki konkurso nuostatuose pateiktų terminų elektroniniu paštu pateikti kūrinių partitūras nenurodant autorystės. Kompozicijos pateikiamos pdf, audio ir midi failų formatu. Papildomai prie kūrinio partitūros pateikiama:

1. Trumpa Dalyvio biografija;

2. Dalyvio laisvos formos sutikimas dėl dalyvavimo konkurse, nurodant savo mobilųjį telefono numerį, elektroninio pašto adresą ir banko sąskaitos numerį.

3.2.2. Dalyviai pasirašo raštišką sutikimą, kuriuo kūrinio autorines teises (platinti, išleisti, perdirbti, skelbti internete), perduoda Organizatoriams.

4. Reikalavimai giesmėms

4.1.Kompozicija-giesmių ciklas turi būti pritaikyta liturgijai, bendra giesmių ciklo trukmė negali būti trumpesnė nei 12 min. ir negali viršyti 20 min. Visas ciklas turėtų būti skirtas vienam liturginiam laikotarpiui. Tai gali būti:

Eilinio laiko kintamosios Šv. Mišių dalys: Pradžios, Aukojimo, Komunijos ir Pabaigos giesmių ciklas (bendra ciklo trukmė nuo 12 iki 20 min), tinka ir kupletinės formos;

Advento laiko kintamosios Šv. Mišių dalys: Pradžios, Aukojimo, Komunijos ir Pabaigos giesmių ciklas (bendra ciklo trukmė nuo 12 iki 20 min), tinka ir kupletinės formos;

Šv. Kalėdų laiko kintamosios Šv. Mišių dalys: Pradžios, Aukojimo, Komunijos ir Pabaigos giesmių ciklas (bendra ciklo trukmė nuo 12 iki 20 min), tinka ir kupletinės formos;

Gavėnios laiko kintamosios Šv. Mišių dalys: Pradžios, Aukojimo, Komunijos ir Pabaigos giesmių ciklas (bendra ciklo trukmė nuo 12 iki 20 min), tinka ir kupletinės formos;

Šv. Velykų laiko kintamosios Šv. Mišių dalys: Pradžios, Aukojimo, Komunijos ir Pabaigos giesmių ciklas (bendra ciklo trukmė nuo 12 iki 20 min), tinka ir kupletinės formos.

Jei kūrėjai neturi asmeninių prioritetų, organizatoriai rekomenduojama kurti eiliniam liturginiam laikui.

4.2. Galimos balsų sudėtys:

S1, S2, A1, A2;

S, A, Bar;

S, A, T, B;

S1, S2, A, T, B;

S, A1, A2, T, B;

S1, S2, A1, A2, T, B;

Galima naudoti soprano ar alto solo.

4.3. Kompozicijos rašomos lietuvių kalba;

4.4. Kompozicijos turi būti stilistiškai vientisos;

4.5. Kompozicijos privalo būti paremtos liturginiais tekstais ir atitikti liturgijos reikalavimus (žr. PRIEDAS Nr. 1);

4.6. Kompozicijos skirtos tik a cappella atlikimui.

Kūriniai, neatitinkantys reikalavimų komisijos nevertinami.

5. Vertinimo komisija, giesmių vertinimo kriterijai

5.1 Vertinimo komisiją sudaro kviestiniai ekspertai;

5.2 Vertinant kūrinius, bus atsižvelgta į 4 dalyje įvardintus reikalavimu, meninį išpildymą, techninį meistriškumą, kūrybiškumą bei kūrinių išbaigtumą ir visumą.

5.3 Vertinimo komisijos sprendimai yra neginčijami.

6. Informacija konkurso Dalyviams

6.1. Giesmes Dalyviai (arba jų atstovai) turi atsiųsti Organizatoriams iki 2023 m. gegužės 31 dienos (imtinai), elektroniniu paštu: lmkonkursas@gmail.com.

Prašome apie savo ketinimą dalyvauti Lietuvos Liturginės muzikos konkurse pranešti lmkonkursas@gmail.com iki balandžio 30 dienos (imtinai).

6.2. Tekstus, kurių pagrindu bus kuriamos kompozicijos, rekomenduojama prieš pradedant kurti iš anksto atsiųsti Organizatoriams konsultacijai. Viso antrojo etapo metu veiks patariamoji liturgistų komisija, kuri anonimiškai konsultuos dėl tekstų tinkamumo liturgijai. Tekstus konsultacijai galima pateikti iki balandžio 30 dienos (imtinai) elektroniniu paštu: lmkonkursas@gmail.com.

6.3. Lietuvos liturginės muzikos kompozicijų konkurso prizinis fondas – 3000 Eur.

I vieta – 1500 eur

II vieta – 1000 eur

III vieta – 500 eur

7. Baigiamosios nuostatos

7.1 Visi kilę ginčai sprendžiami LR įstatymų ir šių nuostatų nustatyta tvarka.

7.2 Organizatoriai turi teisę keisti ir pildyti renginio nuostatus bei pratęsti konkurso trukmę.

Laukiame Jūsų darbų ir linkime kūrybinės sėkmės!

PRIEDAS Nr. 1

Bendrosios rekomendacijos

Antrasis Vatikano susirinkimas, atnaujinęs šv. Mišių liturgiją, išleisdamas konstituciją „Sacrosanctum Concilium“ numatė, kad „tekstus ir apeigas reikia taip tvarkyti, kad jie labiau išryškintų tuos šventus dalykus, kuriuos išreiškia“. Dar viena svarbi šios konstitucijos nuostata – „Mišių eiga taip pertvarkytina, kad išryškėtų tikroji kiekvienos dalies prasmė bei jos ryšys su kitomis ir kad tikintiems būtų lengviau pamaldžiai ir aktyviai jose dalyvauti“. Šios rekomendacijos yra parengtos pirmiausia remiantis po Antrojo Vatikano susirinkimo 1969 m. išleistu Romos Mišiolu (PRIEDAS Nr. 2), kurio „Bendrieji nuostatai“ aprašo taisykles, kurios „nustato apeigų atlikimą ir kiekvieno asistuojančiojo bei dalyvaujančiojo funkcijas“. Šiame Mišiole taip pat pabrėžiama giedojimo svarba: „Apaštalas Paulius ragina, kad krikščionys, susirinkę į vieną vietą laukti savo Viešpaties atėjimo, visi kartu giedotų psalmes, himnus ir dvasines giesmes (plg. Kol 3, 16). Giedojimas yra širdies džiaugsmo ženklas (plg. Apd 2, 46). Tad šv. Augustinas teisingai sako: „Giedoti — mylinčio darbas“. Dėl to jau senovėje yra tapęs priežodžiu posakis: „Kas gieda, dvigubai meldžiasi“. Taigi giedojimą Mišiose reikia labai vertinti“. Tad rekomendacijose, kur įmanoma, pateikiamos nuorodos į Mišiolo tekstą, taip pat pateikiamos kitos bendro pobūdžio rekomendacijos.

Mišiole pabrėžiama, jog „visas Mišių celebravimas, atsižvelgiant į kiekvienos bendruomenės pobūdį ir kitas aplinkybes, <...> taip sutvarkytas, jog įtrauks tikinčiuosius sąmoningai, aktyviai ir pilnai jame dalyvauti kūnu ir dvasia, karštu tikėjimu, viltimi, meile“. „Kuo labiausiai reikia žiūrėti, kad iš Bažnyčios pateiktųjų būtų imami tie atlikimo būdai, <...> kurie pagal asmenų ir vietų aplinkybes labiau skatina tikinčiuosius aktyviai bei pilnai dalyvauti ir daugiau jiems teikia dvasinės naudos“.

Šių nuostatų rekomenduojama laikytis ir kuriant kintamąsias šv. Mišių dalis (giesmes). Giedojimas po komunijos, įžangos ir atnašų giesmė laikomos tinkama forma bendruomenei aktyviai įtraukti į šv. Mišių auką (plg. 15-17 str.). Šv. Mišių giesmės turėtų būti kiek įmanoma labiau tinkamos įtraukti bendruomenę savo diapazonu bei kompozicijos sudėtingumu, t.y., sudėtingesnes partijas galima įkomponuoti naudojant solistus ar išdėstyti nepagrindinėse balsų grupėse, kad pagrindinę melodiją galėtų prisijungti ir bendruomenė, ypač pradžios ir pabaigos giesmėms.

Mišiole pabrėžiama, jog „tiek kunigo, tiek patarnautojų, tiek ir susirinkusiųjų aiškiai ir garsiai atliekamuose tekstuose balsas turi atitikti pirmiausia to teksto rūšį, žiūrint, ar tai skaitymas, ar malda, ar paraginimas, ar pritarimo šūkis, ar giesmė, o paskui – Mišių rūšį ir iškilmingumą. Be to, reikia atsižvelgti į įvairių kalbų savitumus ir nevienodą tautų būdą“ (plg. 18 str.). Todėl kompozicijose reikėtų atkreipti dėmesį į:

Teksto pirmumą. Giesmės tekstas turėtų būti aiškiai girdimas ir suprantamas.

Pritaikymą liturginiam laikui ir liturgijai. Priklausomai nuo liturginio laiko, šv. Mišių apeigos gali nežymiai skirtis. Iškilmių metu sekmadieniais galimos ilgesnės procesijos, iškilmingesnė liturgija, todėl ir joms pritaikytos giesmės gali būti sudėtingesnės, šventiškesnės. Kita vertus eiliniam laikui ir / arba šiokiadieniams, kurie ir sudaro didžiąją metų dalį, liturgija paprastesnė, taip pat gali skirtis ir šv. Mišių trukmė, tad rekomenduojama labiau orientuotis į paprastumą ir trumpesnės trukmės kūrinius. Giesmių tekstai gali būti parinkti atsižvelgiant į konkretų liturginį laiką.

Adaptyvumą. Šv. Mišių giedojimai yra liturginiai veiksmai, jie yra integrali liturgijos dalis. Todėl giesmės, ypač skirtos pradžiai ir atnašų liturgijai (aukojimui), turėtų pasižymėti lanksčia (kupletine ar kitaip adaptuojama) forma, kad pagal poreikį galėtų būti pritaikytos ilgesnei ar trumpesnei procesijos ar aukojimo eigai.

Kalbą ir atitikimą vietos tradicijai. Antrasis Vatikano susirinkimas atvėrė vartus liturgijai nacionalinėmis kalbomis bei pabrėžė suderinamumo su vietos tradicijomis poreikį. Todėl kompozicijas rekomenduojama derinti prie Lietuvos krašto tradicijos (lietuvių kalba, a cappella tradicija, pamaldumas Švč. Mergelei Marijai).

Giesmių tekstus rekomenduojama imti iš Šventojo Rašto. Pirmenybė teikiama tekstams iš Naujojo Testamento ir Psalmyno.

Mišiole pabrėžiama, jog giesmių tekstai, naudojami liturgijoje, turi būti aprobuoti. Organizatoriai įsipareigoja užtikrinti, jog finale dalyvautų tik aprobavimui tinkamos giesmės (patvirtintos Arkivyskupo). Norėdami užtikrinti, jog šis reikalavimas bus išpildytas, prašome pagal taisyklėse numatytą tvarką tekstus iš anksto pateikti pirminei peržiūrai.

Toliau šiame PRIEDE yra pateikiamos rekomendacijos atskiroms giesmėms/šv. Mišių dalims bei liturginių laikų nuorodos. Trukmės nuorodos, pateikiamos šiame priede, yra tik rekomendacinio pobūdžio, konkurso vertinimui bus naudojami tik pagrindinėje taisyklių dalyje aprašyti ribojimai.

Pradžios giesmė

Iš Romos Mišiolo Bendrųjų nuostatų:

25. Visa, kas atliekama prieš žodžio liturgiją, būtent atėjimas prie altoriaus, pasisveikinimas, gailesčio aktas, maldavimai „Viešpatie, pasigailėk“, garbės himnas „Garbė Dievui aukštybėse“ ir pradžios malda, turi įžangos, įvedimo, parengimo pobūdį. Tų apeigų tikslas yra sujungti susirinkusius tikinčiuosius į bendriją ir parengti juos deramai klausytis Dievo žodžio bei celebruoti Eucharistiją.

26. Žmonėms susirinkus ir kunigui su patarnautojais einant prie altoriaus, pradedamas įžangos giedojimas. Jis skirtas pamaldoms pradėti, susirinkusiems suvienyti, nukreipti jų mintis į liturginio laiko ar šventės turinį ir palydėti einantiems prie altoriaus kunigui su patarnautojais.

Įžangos giedojimus atlieka pakaitomis choras ir žmonės arba giesmių vadovas ir žmonės, arba vieni žmonės, arba vienas choras. Galima giedoti priegiesmį su psalme iš Romos gradualų rinkinio (Graduale Romanum) ar Mažojo gradualų rinkinio (Graduale simplex) arba šiaip giesmę, atitinkančią tas Mišias, tą dieną ar liturginį laiką. Tačiau tokios giesmės tekstas turi būti Vyskupų konferencijos aprobuotas.

Atsižvelgiant į Mišiolo nuostatus, pradžios giesmei rekomenduojame rinktis psalmes, giesmę Šventajai Dvasiai ar liturginį laiką atitinkančius tekstus, sukaupiančius bendruomenę šv. Mišių aukai. Priklausomai nuo bažnyčios ar liturginio laiko įžangos procesija gali būti trumpa ir paprasta arba užtrukti iki keleto minučių, todėl ši giesmė turėtų būti ilgesnė ir su galimybe reikiamoje vietoje sutrumpinti / užbaigti. Rekomenduojama trukmė: 2-3 minutės.

Aukojimo giesmė
Iš Romos Mišiolo Bendrųjų nuostatų:

50. Atnašos nešamos atitinkamoje eisenoje, kurios metu giedamas atnašų giedojimas. Giedama bent iki atnašos bus padėtos ant altoriaus. Giedojimo taisyklės tos pačios, kaip įžangos giedojimui (26 str.).

100. Pabaigus visuotinę maldą, pradedamas atnašų giedojimas (plg. 50 str.).

Aukojimo arba atnašų liturgija šventiniais laikotarpiais (Velykų, Kalėdų laiku) būna iškilmingesnė, su ilgesnėmis procesijomis, tačiau eiliniu laiku gali būti gan trumpa. Šios dalies giesmių tekstai turėtų būti pirmiausia orientuoti į eucharistinę auką ir mažai skirtis priklausomai nuo liturginio laiko. Ji gali būti pritaikyta liturginiam laikui, bet neturėtų būti skirta Švenčiausiajai Mergelei Marijai ar šventiesiems. Pageidaujama, kad giesmės trukmė būtų lengvai adaptuojama prie liturgijos. Rekomenduojama trukmė: 1,5-3 minutės.

Komunijos giesmė
Iš Romos Mišiolo Bendrųjų nuostatų:

56.i) Kunigui ir tikintiesiems priimant Švč. Sakramentą, pradedamas komunijos giedojimas. Jo tikslas – vieningais balsais išreikšti einančiųjų komunijos dvasinę vienybę, parodyti širdies džiaugsmą ir Kristaus Kūno priėmimo eisenai sukurti brolišką nuotaiką. Pradedama giedoti per kunigo komuniją ir giedama, tikintiesiems imant Kristaus Kūną, kol atrodo reikalinga.

Galima giedoti arba iš Romos „Gradualų“ (Graduale Simplex arba Graduale Romanum, arba Graduale Triplex) rinkinio priegiesmį su psalme, arba kokią tinkamą, Vyskupų konferencijos aprobuotą giesmę. Gieda vienas choras ar giesmių vadovas su visais dalyviais.

j) Baigus dalyti Komuniją, kunigas ir tikintieji, jei numatyta, kurį laiką tylomis širdyje meldžiasi. Taip pat, jei įprasta, gali visi susirinkusieji pagiedoti himną, psalmę ar kitą šlovinimo giesmę.

Tai viena ilgiausių dalių. Tiek eiliniu, tiek šventiniu laikotarpiu komunijos giesmė gali būti santykinai ilga. Šioje šv. Mišių dalyje taip pat nerekomenduojama giedoti Švenčiausiajai Mergelei Marijai ar šventiesiems. Kaip nurodo Mišiolas, komunijos giesmė gali būti sudaryta iš dviejų atskirų dalių, kurių viena giedama priimant komuniją, o antroji (pašlovinimo himnas) – po jos, tačiau konkursui privaloma pateikti tik vieną kūrinį, pasirinkimas tarp vieno ar dviejų kūrinių paliekamas autorių nuožiūrai. Rekomenduojama trukmė: 4-5 minutės.

Pabaigos giesmė

Romos Mišiole nėra numatyta pabaigos giesmė, tačiau ji yra vyraujanti mūsų krašto praktikoje. Dėl šios priežasties pabaigos giesmė yra pati lanksčiausia, joje galima didžiausia variacija. Atsižvelgiant į Mišiole aprašytą šv. Mišių pabaigos liturgiją, šios dalies tikslas – „kiekvienas grįžtų prie savo gerų darbų, garbindamas ir šlovindamas Viešpatį“. Šios giesmės tekstas gali būti nukreipiantis į liturginį laiką. Pabaigos giesmė, dėl Lietuvoje priimto pamaldumo, gali būti skirta ir Švenčiausiajai Mergelei Marijai. Rekomenduojama trukmė: 2-3 minutės.

Eilinis laikas