LIETUVOS MENO KŪRĖJŲ ASOCIACIJA 2022 METAIS

Publikuota: 2023-04-29 Autorius: Jonas Staselis
LIETUVOS MENO KŪRĖJŲ ASOCIACIJA 2022 METAIS

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidento Jono Staselio ataskaita už 2022 metus
2023-04-27, LMKA konferencija, Vilnius

Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA) 2022 metų ataskaitinę konferenciją surengė 2022 m. balandžio 12 d. Konferencijos metu buvo priimtos rezoliucijos „Pasiūlymai dėl Lietuvos kultūros tarybos veiklos“, „Dėl Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo“ ir kreipimasis į šalies vadovybę, kultūros ir meno bendruomenę bei žiniasklaidą „Uždarykime dangų Rusijos kultūrai ir menui“.

Minėtas kreipimasis „Uždarykime dangų Rusijos kultūrai ir menui“ ir 2022-04-04 (Nr. 04) kreipimasis „Kviečiame „uždaryti dangų“ rusiškai kultūrai“ į Lietuvos kultūros ir meno bendruomenę, LR Prezidentą, LR Seimo pirmininkę, LR Ministrę Pirmininkę, LR kultūros ministrą bei Šalies žiniasklaidą dar iki šiandien sulaukia atgarsių, nes tai buvo bene pirmosios ir nedviprasmės visuomeninės pozicijos kalbančios apie agresoriaus šalies propagandos galias per minkštąsias veiklas, per kultūros ir meno įtaką mūsų šaliai, jos piliečiams. Nors ginklai dar „žvangino“ itin garsinančiai ir visa Lietuva kasdiena keldavosi ir guldavo su žiniomis apie karą Ukrainoje, tačiau LMKA aiškiai ir nedviprasmiškai identifikavo bei išsakė tai apie ką kiti išdrįso pasisakyti tik po pusmečio ar kiek vėliau, dažniausiai pamiršę, kad tokią pat ar identišką LMKA poziciją (ją tik paskelbus) buvo sukritikavę.

Statistika. 2022 metais įvyko 4 LMKA tarybos posėdžiai ir 18 neprotokoluotų pasitarimų. 2022 metų pradžioje Lietuvos meno kūrėjų asociaciją sudarė 13 narių – juridinių asmenų, turinčių meno kūrėjų organizacijos statusą. LMKA 2022 m. dirbo 2 darbuotojai: prezidentas ir finansininkė. 2023 metų balandžio mėnesio pradžioj šalyje meno kūrėjo statusą turėjo 6588 asmenys, iš jų 4199 ne pensinio amžiaus kūrėjai. Įvertinus tai, kad 2022 metų pradžioje meno kūrėjo statusą turėjo 6388 asmenys, iš jų 3999 ne pensinio amžiaus – galima teigti, kad šalyje meno kūrėjo statusą turinčių asmenų amžiaus vidurkis ir toliau jaunėja (2020 metai: 6168 ir 3779). 2023 metų balandžio mėnesio pradžioj šalyje paramos gavėjo statusą turėjo 1779 meno kūrėjas.

Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymas. Jau nuo 2021 metų pavasario buvo bandoma įvairiais formatais į šalies kultūros politikos dienotvarkę įsprausti parengtą Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo Nr. I-1494 pakeitimo įstatymo projektą. Pradžia buvo 2021 m. balandžio mėn. 21 d., kai buvome pakviesti į Seimo nario Vytauto Kernagio inicijuotą nuotolinę diskusiją apie „Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso suteikimo klausimus“. Po šios diskusijos sekė dar trys diskusijos, jas surengti buvo deleguota Kultūros ministerijai. Diskusijose visos suinteresuotos, ar galimai suinteresuotos, pusės išsakė savo siūlymus, pozicijas, buvo ieškota sprendimų. Nors toliau diskusijos nebuvo pratęstos – 2021 07 05 pastabas (tuomet teiktam įstatymo pakeitimo įstatymui) išsiuntėme raštu visiems šį raštą gaunantiems adresatams. Tuom lyg visa ši iniciatyva, įvertinus pateiktas pastabas, kad įstatymo pakeitimas ilguoju laikotarpiu gali padaryti daugiau žalos nei naudos, sustojo.

Tačiau nauji metai atnešė savus vėjus – 2022 m. sausio 17 d. sulaukėme Kultūros ministerijos kreipimosi „Dėl įstatymų projektų derinimo“ kuriuo buvome informuoti, kad Kultūros ministerija vis tik parengė ir teikia pakartotinai derinti Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo Nr. I-1494 pakeitimo įstatymo projektą bei LR sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.

Atsakydama į tai 2022 02 11 LMKA vėl pateikė išsamų atsiliepimą, detaliai išskleidžiantį įstatymo pakeitimais keliamas grėsmes ir pateikdama komentarus bei siūlymus. Atkreipėme dėmesį, kad Vyriausybės programoje nėra numatytas šio įstatymo keitimas, o tik poįstatyminio akto „Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos“ atnaujinimas. Kadangi Kultūros ministerija „Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo“ projekto lyginamojo varianto nerengė – Lietuvos meno kūrėjų asociacija parengė ir pateikė lyginamąjį Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo Nr. I-1494 pakeitimo įstatymo variantą su pastabomis ir komentarais, minėto rašto priede. Jau įsivasarojus neformaliai atkeliavo žinios, kad įvertinus suinteresuotų šalių pastabas bei tai, kad šio įstatymo ketimas nėra numatytas Vyriausybės programoje – ši iniciatyva kol kas atidėta. Tačiau jau 2023 metų pradžioje, per vieną iš pradinių „Kultūros politikos pagrindų įstatymo“ svarstymų, iš Kultūros ministerijos atstovų, tarsi ir vėl pasigirdo noras peržiūrėti šį įstatymą. Kol kas tai buvo tik pamąstymai, išsakyti ministerijos administracijos atstovų (o ne politinio pasitikėjimo vadovybės), diskusijose svarstant kito įstatymo pradmenis.

Lietuvos kultūros tarybos veikla ir gairių atnaujinimas. 2022 m. balandžio 12 d. LMKA Konferencijos rezoliucija kreipėmės į šalies kultūros politikos formuotojus, atkreipdami dėmesį, kad šalies BVP ir biudžetas pastaraisiais metais didėjo, o LKT finansavimas atsilieka, ypač žvelgiant į infliaciją, kuri 2021 m. buvo didesnė nei 2022 m. padidėjo LKT biudžetas. Be reikšmingo finansavimo padidėjimo situacija kultūros ir meno lauke nepasikeis, vyks išgyvenimo procesai, o ne šalies intelektinio kapitalo augimas. Pagal 2021 m. duomenis LKT biudžetas (24 mln.) sudarė tik 8 proc. viso kultūros biudžeto – turint omenyje, kad tai apima stipendijas, praktiškai visą valstybės skiriamą finansavimą kultūros NVO sektoriui ir dar ženkli LKT lėšų dalis skiriama viešojo sektoriaus organizacijų projektų finansavimui. Lietuvos meno kūrėjų asociacija kreipė į šalies kultūros politiką formuojančius ir įgyvendinančius politikus, kviesdama jau 2022 m. suformuoti strateginį tikslą keliems metams į priekį, kad LKT finansavimas padidėtų bent iki 12 proc. viso kultūros biudžeto. Tai sudarytų prielaidas didinti ypatingai svarbią – stipendijų menininkams programą, o ir kitose programose finansuojami projektai galėtų „įkvėpti oro“, o ne balansuoti ant įgyvendinimo ribos. 2022 ir šių metų geopolitinės situacijos akivaizdoje verslo parama kultūrai sustojo, tad valstybė ir jos politikai turi prisiimti atsakomybę ir realiai veikti, o ne tik informuoti visuomenę apie „ieškomas galimybes“.

Dar vienas ir Lietuvos meno kūrėjų asociacija nuolat aktualizuojamas klausimas – LKT ekspertų viešinimas. Siūlėme, kad visuomenė galėtų susipažinti su konkretiems finansavimo konkursams pateiktas paraiškas vertinusių ekspertų sąrašais praėjus 5 darbo dienoms po konkursų rezultatų paskelbimo, o ne „praėjus ne daugiau nei trims mėnesiams po finansavimo rezultatų paskelbimo“, kaip tai numatyta dabar. Tai pagrįstų Lietuvos kultūros tarybos deklaruojamus skaidrumo, pasitikėjimo ir atvirumo principus, kuriais ji vadovaujasi savo veikloje. Įstatymas turi užtikrinti teisę apskųsti sprendimus, tačiau Tarybos paskelbtų sprendimų dėl lėšų skyrimo apskundimo teismui terminas yra vienas mėnuo nuo lėšų skyrimo sprendimo paskelbimo. Jei paraiškovai nesulaukia pilnavertės informacijos apie konkurso eigą – ši teisė nėra užtikrinama.

Praktika skelbti ekspertus kartu su finansavimo rezultatų paskelbimu yra normali ir taikoma daugelio šalių fonduose. Dar skaidresniais gerųjų praktikų pavyzdžiais galime pasidžiaugti ir mūsų šalyje – Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos skelbia konkretų ekspertų komisijų sąrašą, jų kadencijų trukmę, tad paraiškovai dar iki teikiant projektus žino kas juos ekspertuos.

Priminėme apie vis dar neišgirstą LMKA prašymą pakeisti (grąžini į anksčiau galiojusį) Lietuvos kultūros tarybos reikalavimą, kuris yra privalomai įtrauktas į finansavimo sutartis, kai organizacijoms gaunančioms projektinį finansavimą iš LKT programos „Strateginis meno kūrėjų organizacijų finansavimas“ viešinant veiklas šalia LKT logotipo būtina nurodyti „Organizacijos6 veiklą finansuoja“ o pranešimuose žodžiu įvardinti „Organizacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba“. Sutarties išnašoje situacija išplečiama: 6 Žodis „organizacija“ gali būti keičiamas į organizacijos pavadinimą ar organizacijos teisinę formą, pavyzdžiui, „Sąjungos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba“. Tai prieštarauja esamai realybei, nes iš tiesų tai yra projektinis finansavimas, kuris nėra pastovus, vienodas ar nuspėjamas, o organizacijų veikla yra vykdoma ne tik iš minėtos programos finansavimo. Tokiu būdu sudaroma regimybė, kad Meno kūrėjų organizacijos gauna biudžetinėms įstaigoms prilygintiną finansavimą, kas yra netiesa. Tad šios programos finansuotų projektų viešinimui turėtų būti naudojama frazė „Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba“, kuri yra naudojama ir kitų LKT programų projektų finansavimo atvejų, kas atspindėtų realią situaciją.

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos Konferencijos rezoliucija dar kartą priminėme nuolatinį siūlymą atskirti Nevyriausybinių organizacijų projektų finansavimą nuo Viešojo sektoriaus projektų finansavimo per Lietuvos kultūros tarybą ir ir kitų institucijų programas. Esama situacija sudaro netolygias sąlygas tuose pačiuose konkursuose dalyvaujančiom NVO organizacijom konkuruoti su Valstybės bei savivaldybių kultūros ir meno įstaigomis, turinčiomis garantuotą kasmetinį biudžetinį finansavimą. Ši problema tapo ypač aktuali dabar, kai kultūros ir meno Nevyriausybinio sektoriaus gyvybingumas ir net egzistencija, dėl šalyje bei pasaulyje susiklosčiusios situacijos, tapo kur kas labiau priklausoma be sąlygota nuo valstybės finansavimo aktualumo ir prioritetų. Atskyrus šiuos finansavimus būtų sukurtos sąlygos tęstiniam, tvariam ir nuosekliam NVO sektoriaus veikimui. Visuotinai yra pripažįstama, jog vienas iš svarbiausių atviros visuomenės bruožų – nevyriausybinių organizacijų gausa. LMKA nesiūlo nefinansuoti Viešojo sektoriaus, LMKA siūlo skirtingais instrumentais finansuoti NVO ir Viešąjį sektorių, kad būtų sudarytos įmanomai vienodos konkurencinės sąlygos.

Bene didžiausios finansavimo naujienos buvo pristatytos 2022 m. gegužės 11 d. Vilniaus oro uosto konferencijų centre įvykusiame Lietuvos kultūros tarybos (LKT) forume „Kultūra saugo. Kultūra keičia“, kurio metu buvo pristatyti LKT pokyčiai ir ateities perspektyvos, atspindinčios naujosios, praėjusiais metais prasidėjusios Tarybos narių susirinkimo kadencijos viziją. Įvertinus forume išsakytas pozicijas, organizacijų viešai skelbtą informaciją bei tai kas buvo išsakyta neformaliai – 2022 m. gegužės 25 d. LMKA kreipėsi į šalies kultūros politiką formuojančius ir įgyvendinančius politikus bei organizacijas.

Džiaugiamės, kad naujoji Taryba aktyviai ėmėsi finansavimo modelio tobulinimo, tikėdamiesi, kad Taryba išties veiks „rankos atstumo“ principu, tačiau pristatytos permainos sukėlė daug abejonių, diskusijų ir apmąstymų šalies kultūros ir meno lauke, dauguma jų reflektavo atskleistą finansavimo sričių kismą: Architektūra ir Dizainas taptų „Taikomaisiais menais“, Dailė, Fotografija ir Tarpdisciplininis menas taptų „Vizualiaisiais menais“, o Teatras, Šokis ir Cirkas taptų „Scenos menais“ ir tik Literatūra išliktų Literatūra bei Muzika – Muzika. Šios permainos buvo pristatytos kaip duotybė, be jų aptarimo su kultūros ir meno lauku, kas tampa praeitą amžių primenančia tradicija. LKT metų pradžioje vykdyta internetinė apklausa, kviečianti teikti pastabas bei pasiūlymus pagrindiniam kultūros projektų finansavimą reglamentuojančiam dokumentui – Lietuvos kultūros tarybos administruojamomis lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairėms, nebuvo aptarimas ir/ar diskusija su kultūros ir meno lauku apie konkrečiai suformuotas, numatomas finansavimo permainas.

Tiek nevyriausybinio sektoriaus atstovams, tiek patiems kūrėjams kilo daug klausimų, į kuriuos Forumo metu nebuvo galimybių sulaukti atsakymų arba buvo atsakyta dviprasmiškai. Vienas jų – sujungtų sričių vidinės kvotos. Jei kokia nors forma (vieša ar neskelbiama) vidinės kvotos bus – klausimas, kokia prasmė sujungti kelias sritis į vieną? LKT tinklapyje pranešama: „Pareiškėjams paraiškų teikimo procesas beveik nesikeis, reiks tik pažymėti ne 1, o 2 varneles: prie konsoliduotos srities ir prie smulkesnės“. Nėra aiškaus atsakymo, kaip būtų paskirstytos lėšos konsoliduotoms sritims: ar bus bent atsižvelgta į pastarųjų 3 metų į vieną sujungtų sričių finansavimą? Forumo metu apie tai buvo pasakyta: „Mes negalime pasakyti idealios dabar kvotos, kokia būtų kiekvienos srities, nes bus žiūrima į ekspertų vertinimus, ką tikrai verta finansuoti.“ Jei lėšų paskirstymas tarp sričių bus formuojamas naujai – kokiais kriterijais remiantis, tik ekspertų siūlymais? Kaip tuomet strateginės kryptys, tendencijos, gairių įgyvendinimas?

Ekspertų klausimą aktualiai nagrinėjo ir naujosios STT išvados. Jungiant sritis labai aktualūs ekspertų atrankos ir kvalifikacijos klausimai, ypač kai Tarybos narys ekspertus kvalifikuoja kaip: „... nėra vienos srities įkalinti specialistai, bet kelių giminingų sričių žinovai“. Kylant ekspertinio darbo kvalifikaciniams reikalavimams, LKT ekspertų atrankos apraše (Nr. 4LKT-24(1.3E)), tarp reikalavimų, kuriuos turi atitikti pretendentas, yra tik šis eksperto patirtį apibūdinantis punktas: „turėti ne mažesnę kaip 3 metų praktinę profesinės veiklos patirtį srityje“, kuris aiškiai nedetalizuoja patirties sampratos ir kompetencijų bei nėra numatyta, kad ekspertai turi turėti patirties įgyvendinant projektus. Be neapibrėžto patirties kvalifikavimo gali susidaryti ir situacija, kai ekspertas bus puikus meno srities ekspertas, tačiau pats visiškai neturėjęs projektų įgyvendinimo patirties, o jam bus patikėta vertinti LKT finansavimui pateiktus projektus.

Nors buvo deklaruojama duomenimis grįstos kultūros politikos įgyvendinimo būtinybė, aiškiai artikuliuoto ir duomenimis grįsto atsakymo, kodėl sujungiamos sritys, nesulaukėme. Buvo tik pateikta lentelė, kurioje išdėstyta, kaip 11 šalių (iš kurių 4 ne ES šalys, o žodžiu papildomai buvo minima ir Kanada) yra taikomi meno sričių finansavimo modeliai. Kadangi Forumo metu laiko buvo tik keturiems klausėjams – taip ir neturėjome galimybės sužinoti, ar šis pokytis didins projektų vertinimo bei ataskaitų skaidrumą? O vėliau visos permainos ir toliau vyko be esmingesnės diskusijos su šalies kultūros ir meno lauko atstovas. Nors Forume Prezidento vyriausioji patarėja J. Karpavičienė išsakė mintį, kad reikia demokratizuoti kultūros valdymą ir plėsti kultūros savireguliaciją. Šie sričių sujungimo pokyčiai jau turi įtakos 2023 metų finansavimui, kuris sukėlė daug diskusijų beveik visose kultūros ir meno srityse. Pagrindinė jų esmė ne finansavimo dydžiai, o prioritetiniai pasirinkimai, kuris sujungus sritis gali tiesiog „numarinti“ veną ar kitą meno sritį ar jos šaką, ypač kai ženkliai nedidėja stipendijų finansavimas. Meno gyvybingumas ir svarba visuomenei yra ne tik kultūros politikos formuotojų teisė nuspręsti kas yra verta, nustatant prioritetus, bet ir ekspertų bei Tarybos laisvė spręsti kokias iniciatyvas, ypač per stipendijas, skatinti ar palaikyti, nes LKT skiriamos lėšos yra visų mokesčių mokėtojų lėšos. Kultūros politikos formuotojai dažniausiai „gyvena“ kadencijų formate, daugiausiai matydami tik tai kas surašyta jų Vyriausybės programoje, retai atsižvelgdami į jų siekių įgyvendinimo pasekmes, kurios atsiskleidžia tik ilguoju periodu, kai buvusių kultūros politikos formuotojų kartais jau nei su žiburiu nerasi, o kultūros ir meno laukui tenka išgyventi su ankstesnių kadencijų „dovanomis“.

Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas (SRTRF) vs naujasis Medijų fondas. Bene daugiausia laiko ir energijos 2022 metais teko skirti Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 pakeitimo įstatymo projekto „stūmimui“ į priėmimą Seime.

2022 m. balandžio 12 d. LMKA Konferencijos rezoliucija Nr. 2 kreipėmės į šalies kultūros politikos formuotojus kviesdami susilaikyti nuo skubotų ir tinkamai neišdiskutuotų sprendimų, primindami, kad 2021 m. Seime vykusios konferencijos rezoliucijoje kalbama, kad parama žinisaklaidos kultūros ir šviečiamajai veiklai ir toliau turi išlikti pagrindine SRTRF misija:

„Lietuvos meno kūrėjų asociacija politikų grupes kviečia susilaikyti nuo inicijuotų nepagrįstų Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) pertvarkų. SRTRF, kaip nepriklausomo fondo, per kurį skiriama parama kultūros ir šviečiamiesiems projektams žiniasklaidoje, veikla tobulintina, tačiau kviestume daugiau dėmesio skirti Fondo veiklos ir finansuojamų sričių plėtrai, atsižvelgiant į konferencijos, kuri įvyko 2021 m. gegužės mėn. Seime, rekomendacijas:

1. Parama kultūros ir šviečiamai veiklai turi išlikti pagrindine SRTRF misija;

2. Turi būti steigiamos naujos programos, jeigu joms Seimas ir Vyriausybė skirs papildomus asignavimus (bendras SRTRF biudžetas turi būti didinamas mažiausiai iki 10 mln. eurų);

2. Turi būti susilaikoma nuo SRTRF valdymo pertvarkų, kurios mažintų Fondo nepriklausomumą.

Pritariame SRTRF ir Kultūros ministerijos pasiūlymams skirti papildomas lėšas žiniasklaidos projektams, kurie padėtų stiprinti Lietuvos kultūrinę ir informacinę aplinką rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste. SRTRF, kaip nepriklausomos institucijos, programos galėtų būti tinkamas įrankis finansuoti tokius Lietuvai gyvybiškai svarbius projektus.

Esame įsitikinę, kad Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą įsteigusių žiniasklaidos, visuomeninių asociacijų ir kūrybinių organizacijų bendra veikla bei jų aktyvus dalyvavimas viešojoje kultūros politikoje užtikrina progresyvias kryptis valstybės ir tautos pažangai.“

Raeguodamas į šią LMKA Konferencijos rezoliuciją, Kultros Viceministras Vygintas Gasparavičius „Messenger“ programėle 2022 05 04 parašė:

„Nelabai supratau jūsų rašto. Mes pertvarkos pasekoje Meno kūrėjų asociaciją ketinam padaryt viena iš trijų fondo dalininkių (greta VIEK ir KM). O jūs prašot susilaikyt nuo pertvarkos. Nelabai suprantu pozicijos...“

Tai buvo bene vienintelė tiesioginė „žinia“ iš Kultūros ministerijos, kuria LMKA buvo informuota, kad ją ketinama padaryti viena iš trijų naujojo fondo dalininkų. Ar: „Meno kūrėjų asociaciją ketinam padaryt viena iš trijų fondo dalininkių“ yra laikytina kvietimu ar siūlymu, ar tokia žinutė „Messenger“ programėle, su tokiu menamu pasiūlymu, yra laikytina Kultūros ministerijos siūlymu – spręsti jums. Štai kaip civilizuotoje demokratinėje valstybėje Kultūros ministerija ketina nevyriausybinę organizaciją „padaryt viena iš trijų fondo dalininkių“. Jokio kvietimo diskusijai, jokio idėjos ir poreikio pristatymo, tiesiog žinutė „Messenger“ programėle apie ketinimą „padaryt“.

Tai, kad nuo pat pradžių naujojo Fondo kūrimas Kultūros ministerijai strigo ir jam nebuvo palaikymo, bet buvo nenumaldomas noras nežiūrint į viską įkurti fondą – atskleidžia Kultūros ministerijos išplatintas pranešimas, kuriuo buvo bandoma visuomenei įteigti, kad naujojo Fondo kūrimui pritarė Medijų taryba, tačiau balsuojant dėl siūlymo pritrūko balsų, ką po pusmečio pokalbio ministerijoje metu pripažino ir pats siūlytojas.

Įdomiai ir kiek netikėtai, naujoviškai, o gal jau šimtmečiais patikrintomis „technologijomis“ ir toliau buvo vykdomas naujojo fondo „įkūrimas“.

2022 m. gegužės mėnesį Kultūros ministerija pakvietė Visuomenės informavimo etikos (VIEA) ir Kultūros periodinių leidinių (KPLA) asociacijas tapti atnaujinto ar naujo Medijų fondo dalininkais, kartu su Kultūros ministerija, ir pasiūlyti bei parengti numatomoms pertvarkoms reikiamus teisinius dokumentus, tarp jų ir LR Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo formuluotes.

Panorę susitikti su LMKA Taryba, kolegos iš minėtų asociacijų, informavo, kad pasitarimų metu jie nutarė trečiuoju dalininku siūlyti Lietuvos meno kūrėjų asociaciją (LMKA), vietoje Kultūros periodinių leidinių asociacijos. Deja, tai buvo neformalūs pokalbiai, be jokių Kultūros ministerijos įgaliojimų ar pasiūlymų. Toks, vadinkime, neformalus situacijos pristatymas – pasiūlymas. Per vieną tokį pokalbį, buvo nurodyta per savaitgalį apsispręsti ar LMKA nariai, esantys SRTRF dalininkais, šie pasitrauktų iš SRTRF – jei vietoje jų į SRTRF dalininkus būtų priimta LMKA. Kadangi minėtų asociacijų atstovai kalbėjo tarsi Kultūros ministerijos vardu ar įgaliojimu – LMKA parašė oficialų raštą Kultūros ministerijai (2022-06-06 Nr. 11), kuriame pasiūlė: „Jei esamo Fondo pertvarka pakryptų į konsoliduotą dalininkų atstovavimą – siūlytume apsvarstyti galimybę, kad būtų keturi fondo dalininkai: Visuomenės informavimo etikos, Lietuvos meno kūrėjų, Kultūros periodinių leidinių asociacijos ir Kultūros ministerija. Tai suteiktų garantijų ir užtikrintų, kad išliktų prieš kelis dešimtmečius įkurto Fondo viena kertinių misijų – finansuoti kultūrinius ir šviečiamuosius projektus. Tai ypač aktualu, nes šias prioritetines Fondo kryptis nusakančias formuluotes siūloma išbraukti iš atnaujinamo LR Visuomenės informavimo įstatymo.“

Jau pats siūlymas, kad LMKA narės pasitrauktų iš SRTRF fondo dalininkų ir vietoje jų atsirastų LMKA (o kiti dalininkai „konsoliduotųsi“ per VIEA) ir taip būtų reformuojamas fondas – bent kiek žinantiems situaciją buvo keistas, nes du iš STRTF dalininkų buvo aiškiai pasisakę, kad jie nepasitrauks iš dalininkų, nes jų niekaip neatstovautų nei LMKA, nei VIEA. Tad toks „konsolidavimas“ nebūtų rezultatyvus ir prasmingas, o šis reikalavimas labiau buvo panašus į bandymą daryti poveikį, ne konstruktyvų dialogą. Tačiau atsižvilgami į pareikalavimą paprašėme dviejų savaičių, nes klausimas nėra vienasmenis organizacijos vadovo sprendimas (2022-06-06 Nr. 11): „Kolegų iš Visuomenės informavimo etikos ir Kultūros periodinių leidinių asociacijų esame paklausti, ar LMKA nariai, kurie šiuo metu yra SRTRF dalininkai, sutiktų atnaujintame Fonde būti atstovaujamai konsoliduotai, jų interesus atstovaujant Lietuvos meno kūrėjų asociacijai. Kadangi tai atsakingas sprendimas, o atsakymo tikimasi greitai – jau š. m. birželio 6 dieną apie tai reikėtų informuoti Kultūros ministeriją – norime pranešti, kad taip greitai konsoliduoto atsakymo pateikti negalime. Norėdami atsakingai veikti, LMKA nariai, esantys SRTRF dalininkais, surengė pasitarimą, kurio metu apsvarstė pateiktą siūlymą. Pasitarimo metu buvo nutarta šiuo raštu informuoti Kultūros ministeriją, jog šis pasiūlymas yra svarstytinas ir jį svarstyti numato kiekviena iš LMKA narių, SRTRF dalininkių, savo kolegialių organų pasitarimų metu. Visoms organizacijoms aptarus pasiūlymą numatome surengti LMKA Tarybos pasitarimą ar posėdį ir jo metu priimti galutinį konsoliduotą sprendimą, apie kurį nedelsdami informuosime Kultūros ministeriją bei Visuomenės informavimo etikos ir Kultūros periodinių leidinių asociacijas. Šiam procesui reikia laiko, tad atsakymą galėtume pateikti ne anksčiau kaip po dviejų savaičių, iš Kultūros ministerijos sulaukę visos aktualios informacijos apie rengiamas permainas. Tikimės, kad Kultūros ministerija, Visuomenės informavimo etikos ir Kultūros periodinių leidinių asociacijos supranta atsakymo svarbą ir sprendimų atsakomybę bei siekį pateikti tinkamai paruoštą atsakymą.“

Deja, lygiai po dviejų savaičių, nesulaukus LMKA ir jos narių atsakymo, Kultūros ministerija sukviečia žiniasklaidą ir pristato naująjį Fondą kaip duotybę, pristato būsimus jo steigėjus: Kultūros ministerija, VIEA ir KPLA. Buvo bandoma „prisidengti“ Medijų tarybos sprendimu steigti naują fondą, nors patys ministerijos atstovai puikia žinojo, kad Medijų taryba nepritarė naujo Medijų fondo kūrimui (šiam pasiūlymui pritrūko balsų), o rekomendavo atnaujinti SRTRF.

Po 2023 m. liepos 7 d. asmeninio susitikimo su Ministru S. Kairiu ir viceministru V. Gasparavičiumu buvo surengtas LMKA Tarybos posėdis, kurio metu buvo priimtas sprendimas jog LMKA sutiktų tapti naujai kuriamo Fondo dalininku (2022-07-08 Nr. 12): „Lietuvos meno kūrėjų asociacija informuoja LR Kultūros ministeriją, kad Lietuvos meno kūrėjų asociacija sutinka būti naujai steigiamo Medijų rėmimo fondo dalininke. Toks sprendimas buvo priimtas po 2022 m. liepos 7 d. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos atstovo susitikimo su Kultūros ministru Simonu Kairiu ir viceministru Vygintu Gasparavičiumi, aptarus būsimą Medijų rėmimo modelį ir jo įgyvendinimą. Šis sprendimas buvo priimtas 2022 m. liepos 8 d. LMKA Tarybos posėdyje.“

Šio LMKA sutikimo buvo paprašyta tam, kad jei Ministerija (prieš teikdama įstatymo pakeitimo siūlymus Vyriausybei) apsispręstų ir vietoje KPLA trečiuoju ar ketvirtuoju dalininkų įrašytų LMKA. Tai buvo tarsi ministerijos apsidraudimas, kad padarius tokius pakeitimus ar papildymus LMKA nesakytų, kad nebesutinka tapti naujojo Fondo dalininkais. Tačiau tame pačiame pokalbyje buvo pareikalauta, kad LMKA atsiklaustų VIEA ir KPLA ar šios asociacijos sutiktų su tokiais pakeitimais. Argumentas, kad tai yra Ministerijos politinis sprendimas ir apsisprendimas – nebuvo išgirstas. Po pokalbių telefonu – Ministerijos vadovybė buvo informuota, kad VIEA neprieštarautų, o KPLA prieštarauja tokiems dalininkų pokyčiams. Įdomiausia, kad visos diskusijos ar pokalbiai vyko apie teisinę techniką ir kitus administracinius dalykus, bet ne apie prasminius ir vertybinius pokyčius, be aiškių ir rimtų argumentų kodėl reiktų naujo fondo. Pagrindinis argumentas – jei bus naujas fondas – bus didesnis finansavimas. Tačiau žinant politikų dažną besivadovavimą lietuvių liaudies patarle „Pažadėjau – patiešijau, netesėjau – negriešijau“ – šis argumentas bent LMKA Tarybos neįtikino. Tad prasidėjus antrajam vasaros mėnesiui likome laukti kas bus toliau.

2022 08 02 LR Kultūros ministerija kreipėsi į LMKA ir kitas organizacijas su prašymu pateikti pastabas LR Visuomenės informavimo įstatymo NR. I-1418 2, 6, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. O jis numatė, kad naujojo Fondo dalininkais bus: Kultūros ministerija, Visuomenės informavimo etikos ir Kultūros periodinių leidinių asociacijos.

Tad 2022 08 19 (Nr. 14) LMKA, atliepdama 2022 08 02 LR Kultūros ministerijos kreipimąsi, pateikdama savo pastabas ir siūlymus, dar kartą kreipėsi į šalies Kultūros politikos formuotojus, primindama, kad Asociacija nuo pat šio klausimo diskusijų pradžios pritarė Medijų rėmimo modelio atnaujinimui (kas numatyta Vyriausybės programoje), tačiau nepritarė naujo Fondo kūrimui, kuris iš esmės perimtų šiuo metu veikiančio (jau daugiau kaip ketvirtį amžiaus) SRTRF funkcijas. SRTRF ir toliau galėtų atlikti tą pačią misiją – finansuoti žiniasklaidos projektus, pagal atnaujintą finansavimo modelį. Kuriant naują Fondą be to, kad reikės papildomų biudžeto lėšų organizacijos įkūrimui ir valdymo sukūrimui – galima dar didesnė Valstybės įtaką žiniasklaidai per finansavimą, kas yra ydinga demokratijos požiūriu ir gali sukelti korupcijos riziką, ypač politinės. Nors siūlomais įstatymo pekeitimais sudaroma regimybė, kad naujojo fondo tiek administracijos, tiek Tarybos nariai turi nutraukti savo politinę veiklą, tačiau naujai kuriamo Fondo daugelis įtakos svertų atitenka konkrečiai Kultūros ministerijai, kuriai vadovauja politinio pasitikėjimo komanda. Dalininkai paliekami tik trys, kurių vienas – Valstybė, per Kultūros ministeriją, ir dvi žiniasklaidos darbdavių asociacijos kurių narės pačios tiesiogiai suinteresuotos gauti valstybės paramą žiniasklaidai, nes jų pagrindinė veikla yra tik žiniasklaidos srityje.

Dar kartą priminėme 2021 gegužę LR Seime vykusios konferencijos rezoliucijos dalį, kalbančią apie SRTRF nepriklausomumą ir žiniasklaidos finansavimo tąsą per SRTRF. Tvirtinant šią konferencijos rezoliuciją dalyvavo kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius ir Deividas Velkas (Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas), kurie šiai rezoliucijos formuluotei neprieštaravo:

„atsižvelgdami į Vyriausybės programos tikslus (84.3 p.), kuriuose numatyta užtikrinti „kultūrinio ir šviečiamojo pobūdžio turinio visuomenės informavimo tvarumą“, stiprinti žiniasklaidos laisvę, įvairovę ir nepriklausomybę, o taip pat Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo finansinį stabilumą ir nepriklausomumą“.

Vyriausybės programoje kalbama tik apie atnaujintą medijų rėmimo modelį, o ne administravimo modelio atnaujinimą, todėl naujo Fondo kūrimas kelia daug abejonių. Viena jų – Kultūros ministerijos keistai interpretuojamas Medijų tarybos posėdis, kurio metu nebuvo pritarta naujojo Medijų fondo kūrimui, nors ministerijos išplatintame pranešime, kuriame cituojamas kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, kuriuo sukuriama regimybė, gal kiek primenanti giobelsiškus metodus, jog naujojo Fondo steigimui buvo pritarta, nors pritarimui pritrūko balsų.

Tad politinis procesas buvo vykdomas jau daugelį kartų naudotu ir kažin ar vertu dėti į kabutes – Buldozerio principu.

Net žinios, kad Vyriausybė, pristatant įstatymo pakeitimus, buvo informuota, kad įstatymo paketimai buvo suderinti su visomis šalimis ir visiems yra tinkami – nestebina nei ministerijos elgesiu, nei Vyriausybės „nežinojimu“, nors 2022 08 19 (Nr. 14) LMKA raštas buvo adresuotas ir Lietuvos Respublikos vyriausybei. Minėtas raštas kartu buvo išsiųstas ir LR specialiųjų tyrimų tarnybai, nes viena jo dalių sako: „Numatant jog dauguma kuriamo Fondo dalininkų yra leidėjų asocijuoti atstovai, atstovaujantys darbdavių interesus – niekaip nėra atstovaujami medijų kūrėjai ir kūrėjai per se, nors įstatymo pakeitimo formuluotėse minimi: kultūros ar meno reiškiniai, Lietuvos ir pasaulio kultūros įvykiai, meninės kūrybos sklaida. Priėmus siūlomą įstatymo 4 straipsnio 28 straipsnio pakeitimą sukuriama korupcijos rizika kai du iš trijų dalininkų iš esmės atstovaus leidėjų interesus. Dalininkai tvirtins Fondo įstatus, kurias savo veikloje vadovausis Fondas.“

Kad naujasis Fondas kuriamas ne dėl to, kad esamas SRTRF negalėtų įgyvendinti atnaujinto Medijų rėmimo modelio – dar kartą patvirtina ir Kultūros ministerijos Seimui pateiktas (2022 12 14 registruotas) aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIVP-2355, XIVP-2356. Išvardinus globalius pokyčius, pakeitusius žiniasklaidos (ir bendrai – medijų) ekosistemą – pateikiama naujojo fondo kūrimo poreikiui prieštaraujanti išvada:

„(...)Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas – minėtiems pokyčiams nepritaikytas, dėl to negali užtikrinti žiniasklaidos (medijų) sričių plėtros ir gyvybingumo. Šiuos dalykus riboja Visuomenės informavimo įstatyme (toliau – VIĮ) nustatytas baigtinis sąrašas programų ir temų, pagal kurias gali būti finansuojami tik viešosios informacijos rengėjų ir tik tam tikros tematikos projektai (...)“ (toliau išvardinti projektai).

Pačiame aiškinamajame rašte aiškiai ir nedviprasmiškai įvardijama, kad pokyčius riboja ne SRTRF, o tai, kad Visuomenės informavimo įstatyme nustatytas baigtinis programų ir temų sąrašas (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/93c386907bc211edbdcebd68a7a0df7e). Tad tiesiog pakanka pakeisti tam tikrus įstatymo straipsnius ir SRTRF gali vykdyti atnaujinto Medijų rėmimo modelio įgyvendinimo procesą. Tuo labiau, kad naujojo fondo kūrėjai nuolat bandė argumentuoti Vyriausybės programa, kurioje numatyta „Atnaujinti medijų rėmimo modelį, užtikrinantį paramos tvarumą, žiniasklaidos nepriklausomumą ir prioritetines paramos sritis“, tarsi nematydami skirties tarp „medijų rėmimo modelio“ ir jo įgyvendinimo – administravimo.

Toliau procesas persikėlė į 2023 metus ir šią savaitę Seimas, per antrą bandymą, priėmė įstatymo pakeitimus. Tad belieka tikėtis, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas įvertins ir įstatymo pakitimais besikuriančias rizikas, ir tai, kad Vyriausybės programos siekiai yra „84.3. Visuomenės informavimo, kultūrinio ir šviečiamojo turinio priemonės. Siekdami užtikrinti kultūrinio ir šviečiamojo pobūdžio turinio visuomenės informavimo tvarumą, sieksime patvirtinti ilgalaikes Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo veiklos gaires, šalia valstybės subsidijų ieškosime kitų šio fondo finansinį stabilumą ir nepriklausomumą galinčių užtikrinti šaltinių.“, ir pasiūlys Seimui dar kartą peržiūrėti įstatymo pakeitimus. Tikiuosi, kad išsamiau situaciją įvertinti paskatins ir mūsų šios dienos LMKA Konferencijos kreipimasis į LR Prezidentą, kultūros bei meno bendruomenę ir šalies žiniasklaidą.

Advokacija ir įstatymų leidybą. Prieš kelis metus šalyje pasikeitus teisiniam reguliavimui ir Lietuvos meno kūrėjų asociacijai pateikus prašymą – 2021 m. balandžio 16 d. Vyriausiosios tarnybines etikos komisijos sprendimu Nr. KS-179 LMKA įrašyta į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą. Nuo šios datos Lietuvos meno kūrėjų asociacija tapo organizacija turinti Įtakdario teisėkūrai statusą. Kitaip nei lobistai, dažniausiai atstovaujantys užsakovų interesams, įtakdariai teisėkūrai siekia viešosios naudos. Per kalendorinius metus darytą įtaką teisėkūrai įtakdariai turi deklaruoti kitąmet, iki vasario 1 d. per sistemą Skaidris, jų deklaracijos viešos.

2022 m. LMKA teikė ir kitų (be anksčiau paminėtų) įstatymų, poįstatyminių aktų ar nutarimų pakeitimų siūlymų ar atsiliepimų į projektų derinimo paklausimus. Vienas svarbesnių (2022-02-11 Nr. 01) – dėl Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo nr. I-1494 pakeitimo įstatymo. Kadangi Kultūros ministerija nusprendė Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo projekto lyginamojo varianto nerengti, nes „Įstatymo projektas dėstomas nauja redakcija“ (iš Teikimo) – Lietuvos meno kūrėjų asociacija pateikė lyginamąjį Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo Nr. I-1494 pakeitimo įstatymo variantą su pastabomis ir komentarais – priedas Nr. 2022-02-11 / 01-1. Vienos esminių LMKA atsiliepimo (2022-02-11 Nr. 01) pastabų buvo susijusios su kylančiomis rizikomis įstatymo pakeitimais norint palengvint Meno kūrėjo statuso suteikimo kriterijus. LMKA atkreipė dėmesį, kad ilguoju period tai gali sudaryti sąlygas devalvuoti Meno kūrėjo statusą jam prarandant vertę ir prasmę tiek tarp profesionalių meno kūrėjų, tiek Valstybei vykdant „Meno kūrėjų socialinės apsaugos programą“.

2022-09-27 (Nr. 15) LMKA kreipėsi į Kultūros ministeriją ir kitas institucijas dėl padidėjusių energetinių kaštų, kuriame sakoma: „Šiuo metu įvykęs milžiniškas energetinių kaštų šuolis Meno kūrėjų organizacijų veiklą stingdo dar neprasidėjus šaltajam metų sezonui. Šios ir kitos Nevyriausybinio sektoriaus organizacijos pagrindinę veiklą vykdo paramos ir projektinių lėšų dėka ir galimybės tiesiogiai gauti papildomo finansavimo iš biudžeto neturi. Lieka tik vienintelė galimybė – logiškai sumažinus projektų įgyvendinimo apimtis leisti didesnį LKT minėtų programų finansavimo procentą panaudoti administracinėms išlaidoms.“ Deja, šis kreipimasis nebuvo tinkamai įvertintas ir administravimo kaštus buvo leista padidinti tik organizacijoms gavusioms LKT finansavimą tik ne iš strateginio finansavimo programų.

LMKA kartu su Lietuvos meno galerininkų asociacija 2022 10 31 pasirašė kreipimąsi „Dėl pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų netolygumo“, kuris buvo skirtas plačiam sprendimų priėmėjų ratui. Šiuo dokumentu atkreipėme dėmesį, kad siūloma pratęsti ar neribotam laikui patvirtinti fiziniams asmenims skirtą PVM lengvatą, kuri taikoma tik atlikėjams, juos išskiriant iš kitų menininkų, tarsi nepastebint, kad ir kitų meno sričių kūrėjai vienodai patiria sunkmečio negandas, kurių švelninimui ir būtų skirtas šis sprendimas. Prašėme šį netolygumą ištaisyti, siekiant tolygios meno kūrėjų ir atlikėjų gerovės. Deja, Seimo sprendimu PVM lengvata yra taikoma tik atlikėjams. Ar tai susiję su tuo, kad tarp sprendimą priėmusių ir jį palaikiusių yra ir atlikėjų ar atlikėjai yra jų šeimų nariai – spręskite patys.

LMKA premija. 2022 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija, 2022 11 03 LMKA tarybos posėdžio sprendimu, paskirta stiklo dailininkei Daliai Truskaitei už „trapios estetikos raišką, filosofinę įtaigą ir stiklo meno konceptualumą“.

Geriausia „ArtVilnius’21“ instaliacija, konceptualios ekspozicijos prestižinėse stiklo meno parodose Italijoje („Venecijos stiklo savaitė“, 2020, 2021) ir Japonijoje („World Art Tokyo 2020“, „Toyama International Glass exhibition 2021“), išskirtinės personalinės parodos Lietuvoje („Ne apie“, KKKC, Klaipėda, 2019) ir užsienyje („To Touch“, Nishi Aizu tarptautinis meno centras, Nishiaizu, Japonija, 2019; „20/20“, galerija „Meno parkas“, Diuseldorfas, 2020) – tai išties reikšmingi pastarųjų metų įvykiai ne tik Dalios Truskaitės kūrybinėje biografijoje, bet ir mūsų šalies bei tarptautinėje meno panoramoje.

Baigusi vitražo studijas Vilniaus dailės akademijoje ir sukūrusi nemažai stiklo plastikos objektų architektūrinėse erdvėse, šiuo metu Dalia Truskaitė daugiausia dėmesio skiria instaliatyvaus pobūdžio kūriniams, kuriuose labai svarbi yra konkreti erdvė ir joje patiriamos emocijos. Charakteringa, jog 2019–2021 m. sukurtuose ir tarptautinio pripažinimo sulaukusiuose cikluose „Uždengti“ ir „Nepasakyti“, autorė kryptingai plėtoja balto stiklo lakšto kaip tuščio „popieriaus lapo“ idėją, sukurdama asociatyvias ir daugiaprasmes lygių ar „glamžytų“ paviršių matinto stiklo kompozicijas. Viena vertus, šios instaliacijos yra pranašiškai savalaikės – jose išryškėja dabarties žmogiškosios būties atgarsiai, kitos pradžios ar naujo atskaitos taško neišvengiamybė. Kita vertus, akivaizdi laikinumo ir trapumo būsena, kurią jautriai atliepia pasitelktos medžiaginės stiklo savybės ir profesionalai įvaldyta technika. Pažymėtina, jog Dalia Truskaitė savąsias stiklo lakštų kompozicijas konceptualiai praplečia paraleliai konstruodama erdvinius kūrinius ir linijas iš lankstytos vielos tarsi palikdama abstraktaus rašto sluoksnių žymes (pvz., paroda „20/20“, galerija „Meno parkas“, Diuseldorfas, 2020). Tai liudija apie menininkės kūrybos universalumą ir integralumą (viela naudojama stiklo kūrimo procese), organišką pasirinktos medžiagos plastikos pajautą, ypatingą dėmesį monumentalioms tūrinėms struktūroms.

Būdama aktyvi stiklo meno propaguotoja Dalia Truskaitė atstovauja vidurinės kartos moterų menininkių kartai su stipriomis vertybinėmis pozicijomis – tai profesionalumo siekis, atsidavimas kūrybai ir vadybiniai gebėjimai

Antrą kartą surengta Meno kūrėjų apdovanojimų ceremonija. 2022 m. lapkričio 29 d. Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, buvo surengta antroji, jau tradicija tampanti, „Meno kūrėjų apdovanojimų“ ceremonija. Ceremonijos metu buvo įteiktos devynių menininkus jungiančių organizacijų premijos ir prieš dvidešimt penkerius metus įsteigta Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija. Apdovanojimų ceremonijos įrašą 2022 m. gruodžio 14 d. transliavo renginio partneris Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) per LRT Plius kanalą.

Apdovanojimų vedėjai, aktorė Gabrielė Bartkutė ir menotyrininkas bei televizijos laidų vedėjas Saulius Pilinkus, pranešę, kad į Lietuvos nacionalinės filharmonijos sceną žengs geriausi iš geriausių kultūros ir meno asmenybių – pirmuosius teikti premijas pakvietė gausiausios šalies kūrybinės sąjungos – Dailininkų sąjungos atstovus. Lietuvos dailininkų sąjunga skyrė tris „Aukso mūzas“, tai apdovanojimas už 2022-ųjų metų kūrybos pasiekimus. Į sceną buvo pakviesti ir apdovanoti trys kūrėjai: grafikė Ieva Babilaitė-Ibelgauptienė už knygų iliustracijų daugiakalbiškumą, tapytojas Pranas Griušys už reikšmingą kultūrinį palikimą, virtuozišką realistinę tapymo manierą ir keramikė Eglė Einikytė-Narkevičienė už techninę meistrystę ir keramikos konceptualumą.

Lietuvos rašytojų sąjunga, 2022 m. „Šimtmečio premiją“ skyrė rašytojai Vytautei Žilinskaitei, už esmingai pakeistą lietuviško sąmojo pobūdį ir gilų pėdsaką vaikų literatūroje, už žodžio drausmę, unikalią humoristiką, kupiną stulbinančių hiperbolių, fantastiškų įsivaizdavimų, stebinančio grotesko ir išradingumo.

Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos „Bičiulių premija“, su sukulptoriaus Arvydo Ališankos sukurta skulptūrėle, buvo įteikta Prancūzų instituto Lietuvoje direktoriui Pascal Sliwanski ir Mediatekos ir leidybos vadovei Agnei Judžentytei už nuolatinę paramą prancūzų ir frankofoniškų literatūrų kūrinių vertimams į lietuvių kalbą, už minėtųjų literatūrų sklaidą organizuojant knygų pristatymus bei susitikimus su rašytojais.

„2022 metų tautodailininko“ premiją ir Audrius Kasparo sukurta paukščio statulėlė „Volungė“ atiteko keturiasdešimt šešerių tautodailininkei Jurgitai Treinytei-Jorei už aktyvią kūrybinę ir edukacinę veiklą, už Lietuvių tautodailės tradicijų tęstinumą ir puoselėjimą kūryboje.

Lietuvos dizaino sąjungos Metų dizainerio apdovanojimas D-EGGO už asmeninius pasiekimus ir ypač sėkmingą karjerą, dizaino – integruojančio technologinę ir sociokultūrinę pažangą faktoriaus atstovavimą ir sklaidą, platų holistinį požiūrį į dizainą, kaip į moderniąją estetinę žmogaus savikūrą civilizacijoje buvo įteiktas dizaineriui Tomui Jankauskui už dizaino sukūrimą keltuvui Toyota Traigo 80.

Lietuvos kinematografininkų sąjungos įsteigtas apdovanojimas „Už indėlį į kino kultūrą“ buvo įteiktas knygos „Kino operatorius Audrius Kemežys. Akimirksnis spalvoms suderinti“ autorei - kino režisierei Giedrė Beinoriūtei. Apdovanojimu įvertintoje knygoje atskleidžiamas kino ir gyvenimo nuotykių kupinas daugiabalsis pasakojimas apie vieną talentingiausių ir darbščiausių atkurtoje nepriklausomoje Lietyvoje subrendusios kartos kino kūrėjų – kino operatorių Audrių Kemežį (1973-2018).

Lietuvos fotomenininkų sąjunga įteikė dvi sąjungos premijas. Pirmąja buvo įvertinta „Fotografijos savaitgalio“ kūrybinė komanda už bendruomeniškumą ir fotografinio atspaudo kultūros puoselėjimą, už dinamišką ir deherarchizuotą fotomenininkų susivienijimą, terpės įvairiapusiam fotografijos vartojimui sukūrimą. Antrąja premija pažymėta TV laidų ciklo „Perspektyvos“ kūrybinė grupė: scenarijaus autoriai Tomas Pabedinskas, Raminta Jonykaitė, režisierius Aleksas Matvejevas, operatorius Haroldas Klevinskas. Kurie įvertinti už fotografijos meno pristatymą plačiai ir įvairialypei auditorijai, už siekį dokumentuoti ir klasifikuoti nūdienos fotografijos procesus. Taip pat buvo įteikta jau dešimtoji, Lietuvos fotomenininkų sąjungos įsteigta, Skirmanto Valiulio vardo premija, kuria įvertinta menotyrininkė Raminta Jurėnaitė už monografiją „Daugiakalbiai peizažai“, už pusę amžiaus apimantį meno istorijos trilerį, už aštrią ir skvarbią žiūrą ir plunksną, už kritines refleksijas ir kūrybiškus sprendimus formuojant šiuolaikinio meno diskursą.

Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija įteikė premiją „Žurnalistikos metraštininkas“, kuri skirta žurnalistui ir publicistui Dominjonui Šniukui, už pagarbą žurnalistikos profesijai, istorijai ir vertybėms.

Lietuvos muzikų sąjunga, nuo 2001 m teikianti keturis „Auksinio disko“ prizus, skiriamus už aktyvią koncertinę veiklą ir aukštą meninį lygį prizo teikimo metais, Dainininko kategorijoje „Auksinį diską“ įteikė Liudui Mikalauskui (bosas), Solisto instrumentalisto kategorijoje nugalėjo Renata Marcinkutė-Lesieur (vargonai), Kolektyvo kategorijoje nugalėjo Kauno miesto simfoninis orkestras, vyriausiasis dirigentas Constantine Orbelian (JAV), vadovas Algimantas Treikauskas, Džiazo muzikos atlikėjo kategorijoje buvo įvertintas Sostinės vaikų ir jaunimo centro choras KIVI, choro vadovė Danguolė Aukselienė.

Apdovanojimų ceremoniją vainikavo Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, kurios veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, premija, kuri skiriama Lietuvos menininkams už išskirtinius profesionalaus meno kūrinius, paskelbtus per pastaruosius dvejus kalendorinius metus. Asociacijos premija buvo apdovanota stiklo dailininkė Dalia Truskaitė.

Konferencija. 2022 m. lapkričio 28 d. surengta antroji LMKA konferencija „Kūrėjas visuomenei, kūrėjas ekonomikai“, kurianti naują erdvę susitikti ir aptarti tai kas svarbiausia, sukvietė menininkus, kūrėjus bei meno mylėtojus padiskutuoti tema „Menas – prekė ar prasmė?“. Šios konferencijos idėja – pabandyti atrasti jungtis, kad menas ir menininkas nebūtų kažkas tai kažkur tai, o kad suartėtų tiek menininkas, tiek galimi investuotojai, netgi kolekcijų pirkėjai.

Nacionalinėje dailės galerijoje vykusią konferencijos pirmąją dalį pradėjo dailininkas Saulius Valius, pasisakęs tema „Menininkai – idėjų, inovacijų ir turinio kūrėjai“. Po pertraukėlės antrojoje dalyje kalbėjo kompozitorius Jonas Jurkūnas, su humoru skatinęs susirinkusiuosius pamąstyti gana rimta tema apie kūrėjo (savi)vertę. Trečiojoje konferencijos sesijos dalyje lengvumo įnešė Nacionalinės dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, įdomiai išdėstęs savo požiūrį pranešime „Kūrėjas tarp „masių kultūros“ ir „elito meno“.

Konferencijos pabaigoje buvo išsakyta idėja, apie kurią Meno kūrėjų asociacija jau keletą metų garsiai kalba, kuri buvo pakartota ir „Meno kūrėjų apdovanojimų“ ceremonijoje: jau atėjo laikas, kad šalies kultūrai ir menui, kurie yra inovacijų ir visuomenės pokyčių kūrėjai, mūsų atstovai pasaulyje, būtų skirta tiek pat bendrojo vidaus produkto (BVP) kiek ir krašto apsaugai. Turėtume rimtai įvertinti tai ką mes gintume, kodėl esame čia? Juk kultūra ir menas yra mūsų vertybinis pagrindas, kaip visuomenės, kaip šalies.

Finansai ir projektai. 2022 metais LMKA iš LKT programos „Meno kūrėjų organizacijų strateginių programų įgyvendinimas” skirta 46000 eurų projektui „LMKA 2022 m. programa“. Vykdant šią programą, be anksčiau minėtų veiklų, buvo įgyvendinta mobilumo programa „Džiaugsmas ir dėmesys“ – LMKA atstovų išvyka į Anykščius bei surengti sutelktinio finansavimo galimybių ir jų specifikos pristatymo mokymus meno kūrėjams ir jų organizacijoms. Deja, šiais metais iš LKT sulaukus tris kartus mažesnio finansavimo – sutelktinio finansavimo galimybių pristatymo menininkams ir organizacijoms tęsinio teks palaukti.

Vienas pagrindinių projekto „LMKA 2022 m. programa“ tikslų – dalyvauti formuojant ir vykdant Lietuvos kultūros politiką, atstovauti meno kūrėjams, teikti ekspertines paslaugas įgyvendintas. 2022 m. LMKA išreiškė savo poziciją: dėl Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso ir Visuomenės informavimo įstatymo pataisų; dėl atnaujinto Kultūros tarybos finansavimo modelio; svarstant Kultūros politikos pagrindų įstatymo metmenis; dalyvavo įvairiose komisijose ir darbo grupėse; teikė ekspertines paslaugas; dalyvavo Seimo Kultūros komiteto posėdžiuose. Susitikimuose su politikais ar valstybės tarnybos atstovais buvo aptariami ir jau seniai sprendimų laukiantys klausimai: dėl galimybės pagal individualios veiklos pažymą dirbantiems menininkams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas deklaruojant pajamas ir lygiomis teisėmis dalyvauti Meno kūrėjų socialinės apsaugos programoje; dėl Valstybės pensijų Vyriausybės kultūros ir meno premijų laureatams; dėl ES paramos meno kūrėjų organizacijų infrastruktūros gerinimui ir kiti.

Vis dar lieka neišgirstas prašymas pakeisti Lietuvos kultūros tarybos reikalavimą, kuris privalomai įtrauktas į finansavimo sutartis, kai organizacijos gaunančios projektinį finansavimą iš LKT programos „Strateginis meno kūrėjų organizacijų finansavimas“ viešindamos veiklas šalia LKT logotipo privalo nurodyti „Organizacijos6 veiklą finansuoja“, o pranešimuose žodžiu įvardinti „Organizacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba“. Tai prieštarauja esamai realybei, nes iš tiesų tai yra projektinis finansavimas, kuris nėra pastovus, vienodas ar nuspėjamas, o organizacijų veikla yra vykdoma ne tik iš minėtos programos finansavimo. Tokiu būdu sudaroma regimybė, kad Meno kūrėjų organizacijos gauna biudžetinėms įstaigoms prilygintiną finansavimą, kas yra netiesa. Tai aktualu ypač kai nėra nustatytas strateginio finansavimo minimumas, tad organizacija gavusi keliolika tūkstančių eurų per metus projektinį finansavimą vargiai gali tai laikyti veiklos finansavimu. Tad šios programos finansuotų projektų viešinimui jau ne vienerius metus siūlome naudoti frazę „Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba“, kuri yra naudojama ir kitų LKT programų projektų finansavimo atvejų, kas atspindėtų realią situaciją.

Delegavimas. 2022-08-11 (Nr. 13) Lietuvos meno kūrėjų asociacija, atliepiant Kultūros ministerijos kvietimą, delegavo Joną Staselį į naujai kuriamo Medijų rėmimo fondo finansuojamų projektų teikimo gaires rengsiančią darbo grupę. 2022-09-28 (Nr. 16) atsakydama į LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto 2022 08 30 raštą S-2022-3645 Lietuvos meno kūrėjų asociacija į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narius pasiūlė Audrį Antanaitį ir Laimantą Jonušį. 2022-12-21 (Nr. 25) LMKA atliepdama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020-07-08 sprendimą Nr. 1-604 (2022-06-08 d. Nr. 1-1486 redakcija), kuris patvirtino Vilniaus miesto nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatus, pasiūlė Lietuvos meno kūrėjų asociacijos atstovus Joną Staselį (į veiklos sritį „Kultūra, sportas, žiniasklaida“) ir Andrių Bakšį (į veiklos sritį „Aplinka – gamta, energetika, statyba, gyvūnai“) į sudaromą Vilniaus miesto NVO tarybą.

Procesai. Stebint kaip „kultūringai“ šalyje formuojama kultūros politika – norisi pacituoti Sokratą: „Nė vienas žmogus nesiims jokio, net ir menkiausio darbo, kurio jis nėra mokęsis, bet kiekvienas mano esąs pasirengęs imtis sunkiausio iš darbų – valdyti.“

Jonas Staselis, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas

Komentarai