Lietuvos muzikų sąjungos konferencija: atmintis, bendrystė ir žvilgsnis į ateitį

2026-ieji Lietuvos muzikų sąjungai – ypatingi. Šiemet organizacija mini savo veiklos 90-metį – solidžią sukaktį, liudijančią ne tik ilgaamžiškumą, bet ir gebėjimą išlikti gyvu, nuolat atsinaujinančiu kūrybiniu sambūriu.

Balandžio 18 dieną Vilniuje vykusi Lietuvos muzikų sąjungos metinė ataskaitinė rinkimų konferencija „Kūrybinis sambūris: iššūkiai ir perspektyvos“ tapo savotišku šios sukakties atspindžiu. Į konferenciją susirinko 94 Sąjungos nariai – kompozitoriai, atlikėjai, muzikologai, pedagogai, kultūros organizatoriai, skirtingų kartų ir skirtingų profesinių patirčių žmonės, kuriuos vienija muzika ir atsakomybė už jos ateitį.

Konferencijos pradžioje nuskambėjo Lietuvos Respublikos himnas, o tylos minute pagerbti išėję Lietuvos muzikų sąjungos nariai – Ingrida Armonaitė-Galinienė, Jūratė Karosaitė ir Irena Šabūnaitė. Ši akimirka priminė svarbią tiesą: bendruomenės stiprybę kuria ne tik dabarties darbai, bet ir atmintis.

Garbės vardas – įpareigojimas mums visiems

Ypatingu konferencijos įvykiu tapo Lietuvos muzikų sąjungos Garbės nario vardo suteikimas kompozitoriui, pedagogui, eseistui ir ilgamečiam Lietuvos muzikinio gyvenimo veikėjui Giedriui Kuprevičiui.

Dėl sveikatos aplinkybių negalėjęs dalyvauti konferencijoje, kompozitorius į kolegas kreipėsi nuotoliniu būdu. Tačiau net ir per atstumą jo kalboje skambėjo tai, kas visada buvo būdinga Giedriaus Kuprevičiaus mąstymui – dėkingumas, bendrystės jausmas ir tikėjimas muzikos misija.

„Technologijos leidžia mums pasimatyti ir pabendrauti per atstumą. Bet ne per tą atstumą, kuris nutolina, o per tą, kuris suartina“, – sakė kompozitorius.

Giedrius Kuprevičius pabrėžė, kad Garbės nario vardą priima ne kaip asmeninį įvertinimą, o kaip bendrą visos muzikų bendruomenės pripažinimą ir įpareigojimą.

„Tai ne vien man skirtas vardas, o mums visiems – tiems, kurie visą gyvenimą skiria muzikos menui, muzikos kultūrai, tautinei muzikos kultūrai; kurie nebijo pasakyti daugiau, negu kai kam patinka; kurie gali, turi ir privalo savo menu džiuginti, laisvinti ir drąsinti mūsų visuomenę.“

Kompozitoriaus žodžiais, šis įvertinimas tampa savotišku „mūsų galių išskleidimu į visas puses“ ir dar kartą primena, kad reikšmingi darbai gimsta tik bendrystėje.

„Tiktai drauge, ne po vieną, o drauge mes galime nuveikti tikrai įspūdingus ir gražius darbus.“

Savo padėkos žodį Giedrius Kuprevičius baigė jam būdinga filosofiška gaida:

„Linkiu visiems sėkmės, kad kojos būtų kartu su galva, o galva – kartu su dabartimi, kuri yra nepaprastai įdomi, mums Dievulio duota ir kurią turime gyventi ir išgyventi.“

Ne vienam konferencijos dalyviui atrodė, kad šie žodžiai tapo savotišku visos dienos moto.

Galbūt neatsitiktinai būtent šioje konferencijoje nuskambėjo Giedriaus Kuprevičiaus mintis apie „mūsų galių išskleidimą į visas puses“. Lietuvos muzikų sąjunga visada buvo stipri ne pavienėmis asmenybėmis, o gebėjimu sujungti skirtingus talentus, patirtis ir požiūrius į muzikos gyvenimą. Naujoji Taryba tapo savotišku šios bendrystės žemėlapiu, kuriame susitinka koncertinė veikla ir mokslas, pedagogika ir regionų kultūra, jaunųjų muzikų ugdymas ir tarptautiniai ryšiai.

O svarbiausia – išlieka tikėjimas, kad „tiktai drauge mes galime nuveikti tikrai įspūdingus ir gražius darbus“.

Patvirtinta veiklos kryptis ir išrinkta nauja vadovybė

Svarbiausioje konferencijos dalyje vienbalsiai patvirtinta Lietuvos muzikų sąjungos prezidentės 2025 metų veiklos ataskaita, taip pat Revizijos komisijos ataskaita, patvirtinusi organizacijos veiklos skaidrumą ir kryptingumą.

Slaptu balsavimu, visais 94 balsais „už“, Lietuvos muzikų sąjungos prezidente perrinkta prof. Audronė Žigaitytė-Nekrošienė, kuri ir toliau eis LMS Tarybos pirmininkės pareigas.

Į Lietuvos muzikų sąjungos tarybą išrinkti Ala Bendoraitienė, doc. dr. Giedrė Gabnytė-Bizevičienė, doc. Šviesė Čepliauskaitė, doc. dr. Vaiva Jucevičiūtė-Bartkevičienė, prof. habil. dr. Leonidas Melnikas, prof. Dainius Puišys, Lina Marija Songailė ir dr. Imantas Jonas Šimkus.

Revizijos komisijos nariais išrinkti Gabrielė Dambauskaitė, prof. Eduardas Gabnys ir prof. dr. Aldona Vilkelienė.

Naujoji Lietuvos muzikų sąjungos taryba atspindi skirtingas Lietuvos muzikinio gyvenimo sritis ir kartu nubrėžia pagrindines artimiausių metų veiklos kryptis.

Naujoji Lietuvos muzikų sąjungos taryba: skirtingos patirtys – bendra vizija

Į Lietuvos muzikų sąjungos tarybą išrinkti įvairių kartų ir profesinių sričių atstovai. Ala Bendoraitienė savo veiklą ketina skirti koncertinės veiklos organizavimui, tarptautinių ryšių plėtrai ir bendradarbiavimui su menų gimnazijomis. Doc. dr. Giedrė Gabnytė-Bizevičienė akcentuoja meninių ir mokslinių projektų plėtrą, Muzikų sąjungos bendradarbiavimą su muzikos mokyklomis ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija, didesnį studentų įtraukimą į organizacijos veiklą. Doc. Šviesė Čepliauskaitė ir toliau rūpinsis LMS Kauno skyriaus veikla, koncerto-maratonu „Impresijų naktis“ bei edukaciniais projektais. Doc. dr. Vaiva Jucevičiūtė-Bartkevičienė svarbiausiu uždaviniu laiko bendradarbiavimo su muzikinio ugdymo institucijomis stiprinimą, pedagogų kvalifikacijos kėlimą ir profesinės diskusijos plėtojimą žurnale „Muzikos barai“. Prof. habil. dr. Leonidas Melnikas pabrėžia organizacijos veiklos tęstinumo, stabilumo ir jos narių gerovės užtikrinimo svarbą. Prof. Dainius Puišys numato aktyvinti koncertinę, edukacinę ir festivalinę veiklą, stiprinti profesionaliosios muzikos sklaidą Lietuvos regionuose, plėtoti bendradarbiavimą su savivaldybėmis ir muzikinio ugdymo institucijomis. Lina Marija Songailė, atstovaujanti Klaipėdos regionui, sieks stiprinti pajūrio muzikų bendruomenės balsą ir skatinti glaudesnį informacijos bei patirties apsikeitimą tarp kolegų. Dr. Imantas Jonas Šimkus pagrindiniais veiklos prioritetais laiko Lietuvos muzikų sąjungos veiklos tęstinumo puoselėjimą, lietuviškos liturginės muzikos sklaidą ir jaunųjų LMS narių kūrybinės veiklos kuravimą.

Konferencijoje perrinkta LMS prezidentė prof. Audronė Žigaitytė-Nekrošienė, pristatydama 2026–2030 metų veiklos gaires, išskyrė tris pagrindines kryptis: Lietuvos muzikų sąjungos narių veiklos stebėseną ir viešinimą, naujų kūrybinių iniciatyvų bei koncertinės veiklos plėtrą ir kartų bendrystės stiprinimą.

Artimiausiais metais numatoma toliau plėtoti LMS interneto svetainę ir žurnalo „Muzikos barai“ leidybą, stiprinti Muzikos svetainės ir Medijų operos teatro veiklą, puoselėti „Auksinio disko“ tradiciją, plėtoti edukacinius projektus bei kurti Menų inovacijos centro viziją. Ne mažiau svarbiu uždaviniu įvardyta ir „Birštono vasaros menų akademijos“ projekto plėtra, atverianti naujas meno terapijos ir kartų bendrystės galimybes.

Diskusijose daug dėmesio skirta Lietuvos muzikų sąjungos vietai šiandienos kultūros lauke, bendruomeniškumo stiprinimui, jaunųjų kūrėjų įtraukimui, naujoms iniciatyvoms ir būtinybei aktyviai reaguoti į sparčiai kintančius kultūros sektoriaus iššūkius.

Žvilgsnis į ateitį

Simboliška, kad konferencijos pabaigoje jos dalyviams buvo pristatyta medijų opera „ČIURLIONIO ERDVĖS“. Šis kūrinys tapo ne tik naujos Lietuvos muzikų sąjungos veiklos krypties pristatymu, bet ir savotišku žvilgsniu į ateitį – į kultūrą, kurioje susitinka muzika, technologijos ir naujos auditorijos. Būtent ši peržiūra paskatino gyvas diskusijas ir paliko stiprų įspūdį konferencijos dalyviams.

Praėjus devyniems dešimtmečiams nuo Sąjungos įkūrimo, Lietuvos muzikų sąjunga ir toliau išlieka ne tik profesinė organizacija, bet ir kūrybinė bendruomenė, telkianti skirtingas kartas, sauganti atmintį ir ieškanti naujų kelių į ateitį. Minėdama savo 90-metį, ji dar kartą patvirtino svarbiausią principą – bendruomenė gyva tol, kol geba būti kartu su dabartimi, priimti jos iššūkius ir kurti ateitį.

Galbūt todėl Giedriaus Kuprevičiaus ištarti žodžiai nuskambėjo kaip simbolinis visos konferencijos palinkėjimas:

„Linkiu visiems sėkmės, kad kojos būtų kartu su galva, o galva – kartu su dabartimi, kuri yra nepaprastai įdomi, mums Dievulio duota ir kurią turime gyventi ir išgyventi.“

Nuotraukoje – konferencijos akimirka: Alytaus muzikos mokyklos atstovai po medijų operos „ČIURLIONIO ERDVĖS“ peržiūros.

Abstract

The article reviews the annual electoral conference of the Lithuanian Musicians’ Union (LMU), held on 18 April 2026 in Vilnius, which also marked the beginning of the Union’s 90th anniversary year. The conference brought together representatives of different generations and professional fields of Lithuanian musical life and focused on the challenges and future perspectives of the creative community.

Particular attention is given to the awarding of the honorary membership of the Lithuanian Musicians’ Union to composer, pedagogue and essayist Giedrius Kuprevičius, whose address emphasized the importance of solidarity, cultural responsibility and the mission of music in contemporary society.

The article presents the newly elected leadership and outlines the principal directions of the Union’s activities for 2026–2030, including the dissemination of professional music, educational initiatives, intergenerational cooperation and the development of innovative cultural projects. Special emphasis is placed on the presentation of the media opera ČIURLIONIO ERDVĖS (The Spaces of Čiurlionis), which symbolically represented the Union’s openness to new forms of artistic expression and future cultural challenges.

The conference reaffirmed the Lithuanian Musicians’ Union as an active creative community that preserves cultural memory, strengthens professional solidarity and seeks new ways of engaging with contemporary society.

Keywords: Lithuanian Musicians’ Union, creative community, music culture, professional music, cultural memory, intergenerational cooperation, media opera, cultural innovation.