Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacija atnešė „Naujus vėjus“
2014 m. lapkričio 20-23 d. įvyko tarptautinė konferencija „Nauji vėjai“ (angl. „Winds bring Changes“), subūrusi gausią Lietuvos ir pasaulio pučiamųjų instrument orkestrų bendruomenę - Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacija (LVPIOA) kartu su Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacija (EBBA) ir partneriais: Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademija (LMTA). Šio renginio pagrindiniai tikslai buvo aptarti šiandieninius muzikos metodus ir jaunimo muzikinio ugdymo programas bei muzikavimą kolektyvuose (orkestruose). Palyginti Lietuvos situaciją šiose srityse su pasaulio patirtimi.
Prieš konferencijos atidarymą buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijos ir Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacijos.
Tarptautinės konferencijos pristatymas prasidėjo LMTA Muzikos inovacijų studijų centre apskritojo stalo diskusija ir susitikimu su Lietuvos Respublikos prezidentūros atstovais, Kultūros, Švietimo ir Mokslo ministerijų atstovais, Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijos rektoriumi, Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriumi, Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacijos nariais bei Belgijos, Škotijos, Švedijos, Norvegijos, Nyderlandų, JAV šalių ekspertais Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje tema: Ar XXI amžiuje jaunoji karta dar domisi muzika? Vyko diskusija apie geriausių muzikos mokymo ir mokymosi programas, jaunimo kultūrinę edukaciją, metodus ir priemones praktikoje nuo pradedančiųjų iki profesionalių muzikantų ir kolektyvų.
Konferencijos rengėjus ir dalyvius Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pasveikino LMTA rektorius prof. Zbignevas Ibelgauptas ir kultūros ministras Šarūnas Birutis. „Jūsų iškelti tikslai ir galimybės išgirsti įvairių šalių patirtį turės neabejotinos reikšmės formuojant mokymo ir mokymosi programas, jaunimo kultūrinę edukaciją, metodus, priemones praktikoje nuo pradedančiųjų iki profesionalių muzikantų ir kolektyvų. Taip pat mane, kaip ministrą, džiugina ir tai, kad jūs šiomis dienomis sudarote galimybes meistriškumo pasisemti iš skirtingų šalių lektorių, garsėjančių savo praktika ir profesionalumu“, – sakė Š. Birutis.
Konferencijos metu užsienio ekspertams LMTA trumpu pranešimu buvo pristatyta muzikos mokymo sistema Lietuvoje. Lietuvos kariuomenės orkestro kapelmeisteris majoras Egidijus Ališauskas skaitė pranešimą apie Lietuvos karinius orkestrus, supažindino su jų atsiradimo istorija ir dabartimi. Toliau pranešimus apie muzikos mokymo metodus savo šalyse skaitė Erwin Scheltjens iš Belgijos, George Burt, Škotija, Jan van den Eijnden, Nyderlandai.
Po konferencijos naujoje Jurgio Karnavičiaus vardo auditorijoje vyko diskusija-susitikimas su LMTA studentais, studijuojančiais kompoziciją, dirigavimą su kompozitoriumi ir dirigentu Tom Breviku iš Norvegijos bei dirigentu Jacobu Dijkstra, Nyderlandai. Žymus norvegų kompozitorius supažindino klausytojus ne tik su savo orkestrinėmis partitūromis, bet ir apžvelgė populiariausių Norvegijos kompozitorių kūrybą. Minėti norvegų kompozitoriai atvėrė tuos norvegų liaudies muzikos sluoksnius, kurie atspindėjo garsinę tradicinės norvegų kultūros sanklodą, garsinį jos individualumą. O tai reiškia, kad liaudies muziką jie pradėjo naudoti nacionalinės tapatybės, išskirtinumo ir individualizacijos tikslais.
Ypač pabrėžė liaudies muzikos taikymo svarbą kompozitorių kūryboje.
”Kiekvienos tautos liaudies muzikoje yra specifinių bruožų. Tai ne tik melodijos ar harmonijos skirtumai, o ir kaip ta melodija atliekama. Turime kurti savo stilių, išplaukiantį iš tų nepanaudotų liaudies muzikos charakterio ypatybių“, – sakė T. Brevikas.
Užsienio svečiai buvo maloniai nustebinti moderniai ir šiuolaikiškai įrengtomis auditorijomis LMTA studentams Muzikos inovacijų studijų centre. “To galėtų pavydėti ne viena Olandijos ar Norvegijos aukštoji muzikos mokykla” - , sakė minėtų šalių ekspertai.
LMTA Muzikos inovacijų studijų centras įkurtas įgyvendinus Nacionalinės kompleksinės programos (NKP) 3,5 mln. litų vertės projektą „Lietuvos kūrybinių ir kultūrinių industrijų studijų ir mokslo tyrimams bei meninei praktikai skirtos technologinės ir informacinės infrastruktūros kūrimas ir atnaujinimas“.Čia įkurta specializuota studijų ir garso tyrimų įranga, mobilios akustikos erdvė muzikos įrašams, unikali erdvinio garso sfera mokslo, meno, studijų projektams ir kt. Įsigijusi analogų pasaulyje neturinčią įrangą Lietuvos muzikos ir teatro akademija gali vykdyti unikalius projektus. Muzikos inovacijų studijų centras leis LMTA vystyti meną ir technologijas derinančias kūrybines industrijas ir įgyvendinti modernios XXI a. Europos muzikos akademijos viziją. Centrui vadovauja kompozitorius Doc.Ričardas Kabelis.
Lapkričio 21-23 dienomis tarptautinės konferencijos „Nauji vėjai“ tęsinys vyko Palangoje. Pakeliui į Palangą svečiai apsilankė svetingame Babtų kultūros centre (vad. Eglė Patinskaitė). Čia juos iškilmingu maršu pasitiko Kauno rajono Babtų kultūros centro pučiamųjų orkestras "Algupys" vadovaujamas Jono Girniaus. Toliau vyko Babtų kultūros centro meno kolektyvų koncertas – vakaronė, kuriame be minėto šaunaus, entuziastingo orkestro savo pasirodymus pristatė folklorinis ansamblis „Vėrupė“ (vad. Jurga Totilienė) ir moterų vokalinis ansamblis „Vejuona“ (vad. Danguolė Mikelskienė). Svečiams paliko labai gražų įspūdį šio kultūros centro meno kolektyvų aktyvi veikla ir nuoširdumas, puoselėjant bei saugant savo krašto tradicijas.
Lapkričio 21 d., penktadienio ryte, skambant Palangos orkestro pučiamųjų seksteto „Amber Brass“ atliekamiems kūriniams ir skambant svečių aplodismentams, Palangos meras Šarūnas Vaitkus ir Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacijos (LVPIOA) prezidentas Vilmantas Vapsva pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ši sutartis palengvins kurorto planus patekti į pučiamųjų instrumentų šalių elitą ir 2019-2020 m. surengti Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatą.
Prieš pasirašant minėtąją sutartį, Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų asociacijos atstovai bei ekspertai iš Belgijos, Škotijos, Švedijos, Norvegijos, Nyderlandų bei JAV apžiūrėjo sparčiai kylančią Vasaros koncertų salę, kurioje ir vyks Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatas.
Svečiai, ypač tie, kurie savo laiku buvo matę senąją Vasaros estradą, buvo išties maloniai nustebinti ir to, kokiu greičiu kyla naujasis pastatas, ir to, kokia puiki salė čia bus ir kiek ji talpins žiūrovų.
„Jūs lygiuojatės į geriausias Europos koncertų sales“, – Kultūros skyriaus vedėjui ir Palangos orkestro vadovui Vygantui Rekašiui, jo pavaduotojui Robertui Trautmanui, Kultūros centro direktoriui Žilvinui Kažiui bei jo pavaduotojui, Palangos miesto savivaldybės tarybos nariui Nerijui Stasiuliui dalino komplimentus garbūs svečiai.
Sutarties pasirašymo ceremonija vyko beveik prieš metus duris visuomenei atvėrusioje restauruotoje Kurhauzo salėje, kurios puiki akustika taip pat neliko nepastebėta garbiųjų svečių.
Pasveikinęs visus susirinkusiuosius Palangos meras Š. Vaitkus pasidžiaugė, jog šiandien bus žengtas rimtas žingsnis link to, kad kurorte ne tik stiprėtų varinių pučiamųjų muzikos tradicijos, kurias puoselėti padės pasirašytoji penkis metus truksianti bendradarbiavimo sutartis, bet ir įvyks svarbiausias šios srities renginys Europoje – varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatas. Palangos meras Š. Vaitkus didžiuodamasis užsiminė, kad jaunystėje ir pats grojo trimitu.
Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacijos prezidentas V. Vapsva džiaugėsi, jog Lietuvoje pirmąkart numatomas rengti festivalis vyks būtent Palangoje.„Tikimės puikaus bendradarbiavimo tarp mūsų asociacijos ir Palangos miesto, kuris bus vainikuotas 2019-aisiais pirmą kartą Lietuvoje įvyksiančiu Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatu“, – kalbėjo V. Vapsva.
Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacijos vardu kalbėjęs IMC/BIF direktorius Jacob Dijkstra iš Nyderlandų karalystės taip pat džiaugėsi tuo, kad po penkerių metų čempionatas vyks Palangoje.„Ne pirmą kartą lankausi puikiame jūsų mieste, kurio gamta ir kurortine infrastruktūra išties gėriuosi. O ypač esu sužavėtas tuo, kaip sparčiai jūs statote greta šios puikios kamerinės salės kylančią naują Vasaros koncertų salę. Esu matęs senąją estradą, į kurią žiūrėdamas tyliai sau galvojau: kaip čia galima organizuoti didelius renginius? Kai lankiausi Palangoje prieš pusę metų, čia žiojėjo gili duobė. Dabar gi galima tik stebėtis, su kokiu užsidegimu statoma salė. Ir jau matau, kad Palanga tikrai padarys viską, kad čia galėtų vykti čempionatas“, – kalbėjo J. Dijkstra.
Dėl galimybės rengti Europos varinių pučiamųjų orkestrų festivalį kasmet rungiasi daug miestų, ir tai nestebina – šio renginio metu į miestą atvyksta apie 20 orkestrų, jų „palaikymo komandų“ – iš viso apie 2 tūkst. žmonių. Tarp jų – ir žurnalistai, kurie žinią apie renginį, o kartu ir apie miestą-šeimininką paskleidžia savo šalyse.
Kurorto kultūros atstovų dialogas dėl galimybės Palangoje surengti minėtą festivalį su Europos varinių pučiamųjų orkestrų (EBBA) asociacijos atstovais vyksta jau kurį laiką. Siekdami teisės kurorte rengti Europos varinių pučiamųjų orkestrų festivalį, Palangos kultūros srities darbuotojai ir meras Š. Vaitkus vyko ir į Oslą bei miesto galimybes pristatė Europos varinių pučiamųjų orkestrų asociacijos nariams.
Datos dar nelabai artimos, bet, pasak Savivaldybės Kultūros skyriaus vadovo Vyganto Rekašiaus, gauti europinį sutikimą buvo nelengva. Asociacija kiekvienais metais skirtingose Europos šalyse organizuoja muzikinius čempionatus, pavyzdžiui, šiais metais jis vyksta Pietų Vokietijoje, Fraiburgo mieste.
Europinės asociacijos vadovai jau buvo atvykę į Palangą ir apžiūrėjo naujosios koncertų salės statybas. Jie ypač domėjosi akustikos galimybėmis, taip pat miesto infrastruktūra. Nors naująjį objektą statybininkai žada baigti jau 2015 m., V. Rekašius tokį kolegų pedantiškumą supranta. Asociacija kartą jau išgyveno nemalonią situaciją, kai šalis taip ir nespėjo pastatyti žadėtos koncertų salės, tad reikėjo skubiai rasti vietą, kur galėtų patogiai įsikurti keletas šimtų muzikantų.
Mūsų svečiams patiko ir muzikantų apgyvendinimo sąlygos, ir atvykimo į Palangą galimybės, taigi, savo sutikimą rengti Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatą jie davė. Kadangi Europoje orkestrų muzikavimas labai populiarus, tai visos šalys yra priverstos laukti savo eilės.
Pasak Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojo R. Trautmano, Palanga garsėja labai senomis pučiamųjų orkestrų muzikavimo tradicijomis bei turi orkestrų koncertų, festivalių ir edukacinių renginių organizavimo patirties, tad neabejotinai galėtų būti pirmąja Rytų Europos šalimi – šio visoje Europoje prestižinio renginio šeimininke. Kartu šis čempionatas būtų ir puiki galimybė populiarinti pučiamųjų muzikos tradicijas mūsų šalyje bei padidinti Palangos žinomumą Europoje.
Po šios svarbios sutarties pasirašymo, viešbučio “Palanga SPA” konferencijų salėje vyko Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacijos kartu su Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacija ir partneriais surengta tarptautinė konferencija „Nauji vėjai“ („Winds bring Changes“). Didelį susidomejimą iliustravo gausiai susirinkusių pučiamųjų instrumentų muzikos mėgėjų gretos iš visos Lietuvos, Lenkijos, Baltijos šalių, net iš kaimyninės Kaliningrado srities.
Pirmosios konferencijos dienos Palangoje pagrindinis akcentas buvo Vakarų Europos šalių ekspertų pranešimai apie muzikos metodus ir jaunimo muzikinio ugdymo programas.
Pirmąjį pranešimą “Meninio ugdymo mokyklos (PTAE) ir mėgėjų meno veikla (VLAMO) Flandrijoje” skaitė Erwin Scheltjens iš Belgijos.
Erwin Scheltjens baigė klarneto, kamerinės muzikos ir orkestrinio dirigavimo magistro studijas Lemmenso institute (Leuven). Grojo keliuose atkurtuose orkestruose, kaip pav. de Filharmonie and Prima La Musica. Kurį laiko dirbo Flamandų regiono bendruomenės komitete patarėju pedagoginiais klausimais. Nuo 1996 m. iki 2013 m. Erwinas buvo karališkojo pučiamųjų instr. orkestro Koninklijke Harmonie ‘De Nachtegaal’ (Ranst) dirigentas. Nuo 2003 m. diriguoja Leuveno universiteto pučiamųjų instr. orkestrui. Jam vadovaujant šis orkestras tapo čempionais Flandrijos regione aukčiausioje kategorijoje
Nuo 2013 metų birželio mėn. – Liero municipalinės muzikos mokyklos direktorius, klarneto mokytojas ir orkestro dirigentas.
Flandrijos vyriausybės švietimo departamentas vykdo plačią švietimo vaikams ir suaugusiems programą. Profesionalūs dėstytojai, prieinamas visiems mokestis už mokslą ir glaudus bendradarbiavimas su mėgėjų menais yra pagrindiniai sėkmės veiksniai. Didelė ir įvairi muzikos, dramos ir šokio kursų pasiūla, aukštos kokybės pučiamųjų instr. orkestrų ir chorų lygis - daugybės tarptautinių apdovanojimų rezultatas.
Bendradarbiavimas tarp meninio ugdymo mokyklų ir mėgėjiškų menų kolektyvais pagrįstas abipusiu pasitikėjimu ir kokybės kriterijais.
Visoje Flandrijoje veikia apie 100 Muzikos, dramos ir šokių akademijų (taip vadinamos vaikų muzikos mokyklos). Metinis mokestis už mokslą yra simbolinis: 62 Eurai vaikams, 202 Eurai suaugusiems. Muzikos mokymo struktūrą Flandrijoje sudaro trys lygiai: pradinis, tarpinis ir aukštesnis. Erwin Scheltjens yra didžiausios visoje Flandrijoje Lyro (Lier) Muzikos, dramos ir šokių akademijos direktorius. Lyro miestas turintis 34 000 gyventojų priklauso Antverpeno provincijai. Lyro akademijai, vadovaujantis lozungu “kiekvienas yra menininkas” priklauso pagrindinė mokykla ir filialai septyniuose regiono miesteliuose. Viso mokosi 3200 studentų ir dirba 150 mokytojų. Pradedama mokytis nuo 8 metų amžiaus. Pradiniame lygyje keturis metus mokosi bendrojo muzikinio ugdymo dalykų (2 val.per savaitę) ir lanko choro užsiėmimus (30 min. per savaitę). Nuo antrų mokslo metų - individualus mokymas pasirinktos specializacijos instrumentu. Tam skiriama 1 val. pamoka savaitėje grupėje iki 4 studentų. Tarpinis muzikos mokymas užtrunka 3 metus. Tam skiriama: 1 val. pasirinkto instrumento mokymui grupėje iki 3 studentų, 1 val. užsiėmimai ansamblyje arba chore, 1 val. bendrojo muzikinio ugdymo dalykų. Aukštesnis muzikos mokymas užtrunka irgi 3 metus. Toliau tęsiami tie patys užsiėmimai, tik skirta 1 val. pasirinkto instrumento mokymui sudaro grupę maksimaliai 2 studentai. Po 10 metų mokymosi šioje mokykloje toliau gali pasirinkti tęsti studijas aukštojoje meno mokymosi institucijoje arba pasirinkti mėgėjų meno kolektyvą.
Lyro akademija labai glaudžiai bandradarbiauja su Flandrijos mėgėjų muzikos organizacija (VLAMO). Daugelis šios organizacijos dirigentų dirba meninio ugdymo mokyklose (PTAE). Šiuo metu apie 90 Lyro akademijos studentų groja ar dainuoja 15-oje įvairių orkestrų ar chorų. Baigę šią mokyklą daugelis aktyviai dalyvauja mėgėjų meno kolektyvų veikloje.Didžiulė, renovuota su labai gera akustika Lyro akademijos koncertų salė suteikiama repetuoti ir koncertuoti visiems šalies mėgėjiškiems orkestrams.
Erwin Scheltjens taip pat yra Leuveno universiteto koncertinio pučiamųjų instr.orkestro dirigentas. Orkestras taip pat priklauso Flandrijos mėgėjų muzikos organizacijai (VLAMO). Orkestre groja 93 studentai, iš kurių 90 procentai yra baigę meninio ugdymo mokyklas (PTAE).
Antrąjį pranešimą “Keičiant organizaciją: jaunimo varinių pučiamųjų orkestrų vystymo metodologija” skaitė George Burt iš Škotijos.
Pagal profesiją George Burt yra Jungtinės karalystės vyriausybės tarptautinis konsultantas valdymo klausimais. 15 metų jis dirbo keliose šalyse konsultuodamas naujų šalių vyriausybes stojimo į ES organizacinės valdymo struktūros, socialinių ir demokratinių procesų klausimais. Daug kartų lankėsi Lietuvoje ir konsultavo valdžios institucijas iki įstojant Lietuvai į Europos Sąjungą.
Socialinėje srityje, jis buvo kelių nacionalinių savanoriškų organizacijų pirmininkas, taip pat Jungtinės karalystės Atvirojo universiteto Centrinio Konsultacinio komiteto pirmininkas. Laivalaikiu groja trombonu savo vietos varinių pučiamųjų instrumentų orkestre. Dar visai neseniai, jis buvo Škotijos varinių pučiamųjų instrumentų asociacijos (SBBA) prezidentas, 7 metus ir jos vykdomojo komiteto narys. Daug prisidėjo reorganizuojant asociacijos veiklą ir jam vadovaujant per 15 metų buvo atlikta revoliucija SBBA valdymo, finansų ir visuomeninės padėties srityse.
Pranešėjas pristatė Škotijos varinių pučiamųjų orkestrų asociacijos (SBBA) situaciją prieš 17 metų, kai orkestrų veikla buvo sustingusi, be aiškios vizijos, strategijos ir politikos. Pučiamieji orkestrai nebeturėjo visuomenės palaikymo, neatrodė rimtas žanras, finansavimo parama buvo skiriama kitiems muzikos žanrams, tik ne pučiamųjų orkestrams. Švietimo sistema neskatino jaunimo dalyvauti orkestrų veikloje, todėl orkestrų ir jaunų muzikantų skaičius ėmė mažėti, tik vienintelė motyvacija buvo dalyvauti orkestrų čempionatuose. Keičiant asociacijos struktūrą ir strategiją 1998 metais įvyko dalinis persilaužimas, o 2005 įvyko revoliucija tikrąja šio žodžio prasme. Per tą laiką atsirado 60 naujų jaunimo varinių pučiamųjų orkestrų. Orkestrai įgijo platų visuomenės palaikymą, tapo vis dažnesni nacionalinių ir prestižinių renginių dalyviai. Nuo 2007 metų asociacijai pavyko sukaupti 750,000 svarų sterlingų (virš 3 300 000 litų ) biudžetą, ryški Kultūros ministerijos bei Nacionalinės menų agentūros teikiama parama. Pavyko net pagerinti amžiaus ir lyčių pusiausvyrą organizacijoje. Dabar vidutiniškai orkestruose apie 25 procentų sudaro moterys, panašiai kaip ir mūsų valdžios institucijose.
Paklaustas ar į Lietuvą atvykęs po 10 metų pertraukos pastebėjo didelių pasikeitimų, atsakė, kad tikėjosi didesnių permainų, vyriausybė ne viską padarė, kiek buvo duota galimybių iš Europos Sąjungos teikiamos paramos.
Pranešimas “Nauja Olandijos nacionalinė programa. Pučiamieji ir mušamieji instrumentai” Jan van den Eijnden, Nyderlandai.
Dirigentas, valtornininkas Jan van den Eijnden šiuo metu dirba vyresniuoju konsultantu Olandijos ekspertų centre kultūros švietimo ir mėgėjų menų skyriuje (panašiai atitiktų Lietuvos liaudies kultūros centras). Tai pat dirba dėstytoju Fontys muzikos universitete (Fontys konservatorija, Tilburgas). Daugelio publikacijų muzikinio ugdymo klausimais autorius, parengęs nacionalines muzikinio ugdymo programas. Ankščiau buvo muzikos mokyklos direktorius, vadybininkas.
Olandijos ekspertų centro kultūros švietimo ir mėgėjų menų skyrius (LKCA www.lkca.nl) įsikūręs Utrechto mieste ir jame dirba 66 darbuotojai (48 etatai). Centro veikla organizuota kaip fondas su direktorių valdyba ir stebėtojų taryba. Šiam centrui vadovauja Ocker van Munster. Ką mes dirbame? Kiekvienas darbuotojas yra atsakingas už savo konkrečią veiklą kultūros, švietimo ir mėgėjų menų srityje. LKCA yra įsipareigojusi plėtoti kultūros, švietimo ir mėgėjų meno veiklą šalyje, metodiškai jai vadovauti, skatinant visuomenės kultūrinę ir kūrybinę raišką.Ugdyti vaikus ir jaunimą, pasitelkiant kultūros, meno vertybes, įtraukti jaunąją kartą į meninės kūrybos veiklą. Nustato kokybės standartus ir kuria mokymo programas.
Olandijoje nėra tokio įstatymo kaip Belgijoje apie mokinių veiklą po pamokų. Olandijoje tai tapo daugiau kaip verslas. Pastaruoju metu daug meno ir muzikos mokyklų bankrutavo ir neaiški jų tolimesnė padėtis. Šiuo metu visoje šalyje yra tik apie 120 meno mokyklų, kuriomis pavesta rūpintis savivaldybėms. Tačiau savivaldybės nenori skirti tam lėšų, o vyriausybė neremia mokyklų. Šiuo metu daug moksleivių gyvenančių netoli Belgijos sienos vyksta į kaimyninę Flandriją (flamandų kalba panaši kaip ir olandų), mokytis muzikos už nedidelį mokestį.
Pastaruoju metu LKCA ėmėsi iniacityvos gerinti susidariusią situaciją. Nyderlanduose labai populiaru groti pučiamųjų orkestruose, todėl nuo 2015 bus pradėta įgyvendinama nauja Olandijos nacionalinė programa. Svečias pristatė ir padovanojo Lietuvos varinių pučiamųjų orkestrų asociacijai ką tik išleistus šios nacionalinės programos du atskirus vadovėlius. Vienas leidinys skirtas pučiamiesiems, kitas mušamiesiems instrumentams.Visos muzikos mokyklos Olandijoje gaus šią naujausią metodinę programą. Planuojama išversti į anglų kalbą, o gal būt ateityje ir į lietuvių kalbą.
Svečias pasidžiaugė, kad ateinantiems metams Nyderlandų švietimo, kultūros ir mokslo ministras gavo sutikimą iš parlamento skirti 25 milijonus Eurų papildomų lėšų muzikos ugdymui vidurinio lavinimo mokyklose. Tiek pat tikisi surinkti ir iš privačių rėmėjų. Šį projektą labai palaiko karalienė Maxima ir kitos įtakingos asmenybės, kaip pav. filantropas ir mecenatas Joop van den Ende, vienas turtingiausių žmonių Olandijoje.
Pranešimas “Švedijos atvejis: nuo mini orkestro į aukštumas!” Berit Palmquist, Švedija.
Būdama daugiau kaip 25 metus Švedijos pučiamųjų orkestrų federacijos muzikos direktorė Berit Palmquist daug prisidėjo prie pučiamųjų orkestrų veiklos vystymosi Švedijoje ir už jos ribų. Ji pradėjo groti kornetu vietos orkestre būdama 12 metų. 1984 m. išlaikė stojamuosius egzaminus Stokholmo Karališkojoje muzikos akademijoje į trimito specialybę. Ji taip pat 1978-1985 m. studijavo Stokholmo universiteto muzikos pedagoginiame koledže, kur įgijo varinių pučiamųjų instrumentų ir ansamblių instruktorių specialybes. Kaip dirigentė Berit Palmquist bendradarbiavo su garsiais solistais: trombonininku Christian Lindberg, pianistu Roland Pöntinen, tūbininku Steve Sykes ir kt.
Berit turi didelę patirtį organizuojant įvairius renginius, tokius kaip pučiamųjų orkestrų festivalius, dirigavimo kursus ir nacionalinius jaunimo orkestrų čempionatus. Ji aktyviai rengė projektus gaunant finansinę paramą iš EU struktūrinių fondų su tikslais įkuriant naujus jaunimo orkestrus.
Berit Palmquist tai pat dėsto trimito metodologiją ir diriguoja Karlstado universiteto Ingesundo muzikos mokykloje. 1985-1995 m. ir nuo 2005 m. Švedijos nacionalinio jaunimo varinių pučiamųjų orkestro dirigentė. 2006 m. buvo išrinkta į Švedijos varinių pučiamųjų orkestrų federacijos (SBBF) prezidento postą. Ji dalyvauja vertinimo komisijos darbe daugelyje orkestrų čempionatuose Švedijoje ir Nyderlanduose.
Švedijos pučiamųjų orkestrų federacijai pastaruoju metu reikia įdėti nemažai triūso ir pastangų įtraukiant vaikus į orkestrų veiklą. Švedijoje turinčioje apie 10 milijonų gyventojų yra apie 400 pučiamųjų orkestrų, iš jų tik apie 100 sudaro nedideli varinių pučiamųjų instrumentų orkestrai. Daugelis jų prikauso bažnyčių parapijoms. Pagrindinė daugelio orkestrų funkcija yra atlikti savo vietos bendruomenės, miestelio, bažnyčios, ar vietinių festivalių ir šventinių renginių poreikius. Priminsiu, kad Lietuvoje šiuo metu yra apie 200 aktyviai veikiančių pučiamųjų orkestrų ir ypač suaktyvėja jų veikla prieš Dainų šventes.
Švedijoje, kaip ir Škotijoje prieš 17 metų yra susidariusi panaši situacija, kai švietimo sistema neskatina jaunimo dalyvauti bendruomenės orkestrų veikloje, o turi priklausyti tik tai mokyklai, kurioje jie mokosi. Dėl šios priežasties orkestrų ir jaunų muzikantų skaičius ėmė mažėti. Muzikos mokyklų sistema susiformavo maždaug prieš 60 metų ir jų skaičius taip pat mažėja. Jos priklauso savivaldybėms ir yra atskirtos nuo bendrojo lavinimo mokyklų. Mokestis už mokslą muzikos mokyklose yra nedidelis ir prieinamas šeimoms turinčioms nedideles pajamas – apie 160 Eurų per metus. Mokinys išmokti groti pasirinktu instrumentu gauna tik vieną pamoką per savaitę - apie 20 minučių. Pamokos grupėje užtrunka 30-40 minučių kartą savaitėje. Nėra tapusi tradicija, kaip kitose šalyse turėti savo mokyklos orkestrą. Tik neseniai tai pardėjo atgimti.
Susikūrę ansambliai ar orkestrai bendruomenėse siūlo mokiniams papildomas pamokas norint išmokti groti kuriuo nors orkestriniu instrumentu. Pradedantiesiems muzikantams yra parenkamas tinkamas, patrauklus ir nesudėtingas repertuaras. Surasti vaikų, norinčių groti pučiamaisiais instrumentais, darosi vis sudėtingiau. Vaikai mieliau renkasi gitaros, fortepijono, dainavimo pamokas. Šiuo metu Švedijoje yra apie 30 reguliariai stiprių varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų. Jiems vadovauja dirigentas be užmokesčio arba gauna tik simbolinį atlyginimą. Dažnai dirigento lazdelės imasi kuris nors iš orkestro muzikantų ir tai yra skatinama.
Švedijos varinių pučiamųjų orkestrų federacija (SBBF ) prieš 12 metų pradėjo organizuoti nedidelės sudėties varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų (Minibrass) festivalius. Jie yra integruoti į kasmet vykstančius Nacionalinius pučiamųjų orkestrų čempionatus ir turi savo grupėje atskirus konkursus po atidarymo ceremonijos. Pirmame festivalyje dalyvavo tik trys jaunimo orkestrai, šiemet - jau 10. Minibrass - tai pradedančiųjų muzikantų orkestras, kuriame daugumos amžius yra 9-11 metų. Kviečiami juose groti ir suaugusius, aktyviai įtraukiant visus šeimos narius, gimines, draugus. Kiekvienam pageidaujančiam jaunajam orkestro muzikantui suteikiama galimybė padiriguoti.
Federacija tai pat rūpinasi repertuaru , organizuoja meistriškumo kursus, koncertus, festivalius ir čempionatus. Didelę įtaką jauniesiems muzikantams daro kviečiant į Gala koncertus žymius atlikėjus, ansamblius ir orkestrus tokius , kaip Roger Webster, Canadian Brass, Steven Mead, Black Dyke Band, Brassband Oberösterreich, James Morrison and Cory Band, kur kartu groja ir bendrauja.
Federacijai priklauso taip pat du Nacionaliniai jaunimo varinių pučiamųjų instrumentų orkestrai: jaunesniųjų 13-16 metų amžiaus ir vyresniųjų 16 – 23 metų amžiaus. Tris savaitgalius per metus jiems organizuojami koncertai, festivaliai, meistriškumo kursai, konferencijos. Vienas iš šių Berit Palmquist vadovaujamų jaunimo orkestrų planuoja 2015 m. pavasarį atvykti į XV-ąjį Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionatą įvyksiantį Panevėžyje.
Pranešimas “Gimęs groti” Tom Brevik, Norvegija.
Muzikos studijas pradėjo Bergeno mokytojų paruošimo koledže. Vėliau baigė trombono, obojaus ir išilginės fleitos specialybes Bergeno muzikos konservatorijoje.
Tom Brevik yra vienas iš ryškiausių figūrų Norvegijos orkestrų veikloje. Keletą kadencijų jis dirbo administracinį darbą ir tuo pačiu buvo muzikantas, kompozitorius, aranžuotojas, leidėjas, dirigentas ir žiuri narys.
Daug metų dirigavo žymiausiems orkestrams, tokiems kaip Eikanger/Bjørsvik Musikklag ( du kartus laimėjo čempiono titulą Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionate) ir Manger Musikklag – 2011 metų Europos čempionas.
Tom Brevik buvęs Norvegijos orkestrų federacijos (NMF) muzikos direktorius ir prezidentas. Jis taip pat užėmė muzikos direktoriaus pareigas Norvegijos nacionalinėje televizijoje ir vėliau iki 2003 metų dirbo prjektų vadovu komercinėje TV2 televizijoje.
Būdamas laisvai samdomu dirigentu, kompozitoriumi, aranžuotoju ir tarptautiniu žiuri nariu, jis iki 2014 m. dėstė kvėpavimo paruošimą, instrumentuotę ir orkestruotę Edvardo Grygo vardo muzikos akademijoje Bergene.
2013 m. apdovanotas Jo Didenybės Karaliaus Garbės medaliu.
Jau nuo 1918 metų Norvegijos pučiamųjų orkestrų federacija (NMF) padėjo pagrindus visiems savanoriškiems šalies orkestrams užsitikrinti palankią valstybės ir visuomenės paramą. Federacijai priklausantys nariai ir orkestrai yra plataus masto muzikinio bendravimo organizacija su gerai išvystyta infrastruktūra ir vaidina labai ryškų vaidmenį šalies kultūriniame gyvenime.
Gegužės 17-oji Norvegijoje - itin svarbi diena, minima su dideliu entuziazmu ir pasididžiavimu, mat šią dieną 1814 metais buvo pasirašyta šalies Konstitucija. Visi, dideli ir maži, puošia savo namus valstybinėmis vėliavomis, dabinasi tautiniais rūbais ar bent vėliavos spalvų juostele atlape ir išeina į miestų bei miestelių gatves ar aikštes švęsti. Tai diena, kai žmonės gatvėje vieni kitus pasveikina su švente. Išsireiškimas „gratulerer med dagen“ taip pat naudojamas sveikinant su gimimo diena, kas reiškia, jog nacionalinė diena yra tarytum kiekvieno norvego gimtadienis.
Beveik kiekvienas kolektyvas, mokykla ar miesto gyvenamasis rajonas turi savo orkestrą. Orkestrai repetuoja ištisus metus tam, kad parodytų savo gebėjimus būtent gegužės 17-ąją. Tai tartum varžytuvės, kurie bus garsesni, geriau žygiuos, bus dailiau pasipuošę ar turės didesnę palydą. Groti orkestre gali ne kiekvienas, visų pirma, turi būti priimtas, tada pradėsi būdamas galbūt žygiuotoju kolonos pabaigoje, kitais metais gali gauti pirmesnę poziciją, o gerai treniruodamasis, gal užsitarnausi garbę mušti ir būgną. Parade dalyvauja ne tik mokiniai, su jais keliauja ir jų tėvai, taip pat išvysi ir miesto policijos orkestrą, žygiuojančią futbolo komandą ar senjorų orkestrą. Šią dieną atsiskleidžia norvegų nacionalizmas, tačiau kartu ir tai, jog jie didžiuojasi būdami norvegai ir sugeba visi drauge tuo dalintis.
Norvegijos pučiamųjų orkestrų federacijoje (NMF) šiuo metu yra virš 60 000 narių, virš 1000 mokyklų orkestrų, virš 600 suaugusiųjų orkestrų ir skaičius nuolat auga. 55 procentus sudaro nariai iki 26 metų amžiaus. Net 60 procentų sudaro moterys! Kasmet orkestrų mokymams skiriama 270 milijonai Eurų ir 100 milijonų įsigijant naujus instrumentus. Tam yra sutelkta didžiulė pramonė. Federacija kasmet organizuoja Nacionalinius pučiamųjų orkestrų čempionatus suaugusiems ir jaunimui atskirai. 2014 m. suaugusiųjų čempionate dalyvavo 180 orkestrų, virš 7000 muzikantų. O 2014 m. mokyklinių orkestrų čempionate dalyvavo virš 3500 muzikantų. Kasmet visoje šalyje vyksta apie 50 įvairių vasaros muzikos kursų muzikantams ir dirigentams. Norvegijos pučiamųjų orkestrų federacijos nacionalinė taryba turi didelį autoritetą šalyje. Jai vadovauja kas du metus susirinkimo išrinktas prezidentas ir viceprezidentas. Joje dirba 40 žmonių komanda. Pučiamųjų orkestrus Norvegijoje stipriai remia sponsoriai, draudimo kompanijos. Didžiausias rėmėjas yra Rema 1000 parduotuvių tinklas. Netgi yra sukurtas valstybinės loterijos kompanijos “Norsk Tipping”specialus projektas “Tapti geresniais – jaustis geresniais”/ “Getting better is feeling better” steigiant naujus orkestrus.
Jau dveji metai vykdoma nauja programa “Gimęs groti”/ “Born to play”, kuri teikia naujai įkurtiems orkestrams visokeriopą pagalbą. Programos vykdymui ir priežiūrai dirba 80 patarėjų. Du patarėjai seka kiekvieno naujo orkestro darbą du metus: vieną kartą per mėnesį susitinka su orkestro taryba, 4 kartus per metus teikia 3 val. kursus. Dirigentai patarėjai taip pat apmoko kiekvieną dirigentą individualiai dvejus metus. Svarbu, kad visa tai orkestrams nieko nekainuoja. Dėka šios programos žaibiškai išaugo dalyvių skaičius. Per pastaruosius trejus metus susikūrė 45 mokykliniai ir 20 suaugusiųjų orkestrai. Norvegijoje kiekvienas vaikas turi teisę į meno ugdymą. Šalyje yra apie 420 meno mokyklų.
Nežiūrint tokių įspūdingų skaičių Norvegijos pučiamųjų orkestrų veikloje, pranešėjas vis dėl to liko sužavėtas Belgijos vykdoma meno ir kultūros švietimo sistema.
“Muzikinis ugdymas mokykloje. Mokomės kartu, grojame kartu” Vincent de Leur, “Yamaha band Class System”, Nyderlandai.
Vincent de Leur studijavo muziką ir klasikinį dainavimą Amsterdamo konservatorijoje. Jis groja fleita nuo šešerių metų amžiaus. Vincentas dirbo fortepijonų restauratoriumi ir pardavėju, kad galėtų mokėti už savo studijas. Vėliau jis tapo Yamaha kompanijos pardavimų vadybininkas. Šiuo laikotarpiu jis buvo glaudžiai susijęs su Beniliukso šalių Yamaha muzikos mokyklomis. Prieš dešimt metų jis paskiriamas Yamaha orkestro klasės vadybininku Beniliukso šalyse ir po ketverių metų taip pat Skandinavijoje. Pastaruoju metu jis taip pat yra atsakingas už Yamaha kompanijos akademinius santykius Nyderlanduose ir kasmet organizuoja Yamaha muzikos fondo skiriamą stipendiją studentams. Vincentas yra atsakingas už vaikų muzikinį ugdymą mokyklose. Kaip klasikinės muzikos dainininkas jis reguliariai gieda choruose ir kaip solistas atlieka tokius kūrinius, kaip J.S.Bacho “Pasija pagal Šv. Matą” ir “Pasija pagal Šv.Joną”. Jis taip pat groja įvairiais instrumentais.
YAMAHA muzikos mokyklų gimtinė yra Japonija , kur jos atsirado kaip ankstyvojo muzikinio lavinimo sudedamoji dalis 1954 m. Pirmoji Yamaha pučiamųjų orkestro klasė Europoje buvo įkurta Vokietijoje prieš 22 metus. Tai specialiai vaikams pritaikyta programa išmokti groti pučiamuoju instrumentu bendrojo lavinimo mokyklose per trumpą laiko tarpą. Nuo to laiko jos paplito daugelyje šalių ir šiuo metu jų jau yra visoje Europoje daugiau kaip 3000. Pastaruoju metu Europoje mažėja muzikos mokyklų, o tai pat atsiranda sunkumų pučiamųjų orkestrams pritraukiant naujus narius. Sprendimą galima rasti mokykloje, kur visi vaikai praleidžia nemažą laiko tarpą.
Kaip sudominti muzikinio ugdymo pamokas mokyklose? Kaip padaryti, kad vaikai būtų pilni entuziazmo?
Savo gimtosios kalbos vaikai išmoksta natūraliai bendraudami su aplinkiniais. 4 – 6 gyvenimo metais vaikai vystosi labai sparčiai. Šiame amžiuje jie savaime išmoksta ne tik kalbėti, bet ir muzikuoti. Todėl manoma, kad labai svarbu, kiek įmanoma anksčiau vaikus supažindinti su muzika. Ši vystymosi fazė reikšminga ir tolesniam vaikų intelekto bei muzikinių gebėjimų vystymuisi. Muzika daro mus protingesniais. Visi mes turime muzikinių sugebėjimų. Todėl, kad mes galime kalbėti.
Šios programos esmė yra ta, kad vaikai pradeda groti orkestre kartu nuo pat pirmųjų mokymosi dienų. Pradžioje vaikai gali išmėginti pūsdami visus pučiamuosius instrumentus. Po to pasirenka jiems labiausiai patinkantį , o taip pat remiantis ir mokytojų patarimais. Pučiamųjų orkestro klasės pagrindinis principas yra “Grojame kartu, mokomės kartu, ir vienas iš kito."
Užsiėmimai vyksta grupėse. Grupės nariai mokosi vieni iš kitų. Vieni moka šiek tiek daugiau ar greičiau įsisavina medžiagą. Tokie mokiniai gali padėti lėčiau besimokantiems ir silpnesniesiems. Silpnesnieji skatinami sekti geriau besimokančiųjų pavyzdžiu. Grupėje visi lygūs! Vaikai turi pamiršti žodį “sunku”.Tai ne tik skatina norą mokytis bet ir leidžia tai daryti su malonumu. Daugelis vaikų nemėgsta užsiėminėti namuose, bet mėgsta žaisti žaidimus. Galima tai suderinti. Išmokti groti instrumentu reikalauja koncentracijos ir disciplinos - tai savo ruožtu yra naudinga vaikui siekiant gerų rezultatų ir kituose dalykuose. Praėję šios orkestrinės mokyklos 2 metų kursą apie 40 procentų vaikų toliau nori groti pučiamuoju instrumentu. Pranešimo pabaigoje buvo užsiminta, kad Yamaha padeda mokyklose besikuriantiems orkestrams surasti finansavimo šaltinių. “Pinigų yra, tik reikia juos surasti“, – kalbėjo Vincent de Leur.
Po pertraukos vyko “Yamaha band Class System” intensyvios meistriškumo pamokos su Vincent de Leur. Gausiai susirinkusiems konferencijos dalyviams buvo pristatoma nauja metodinė literatūra, bei demonstruojama, kaip efektyviai per trumpą laiko tarpą galima išmokyti vaikus groti pučiamaisiais instrumentais.
1984 m. baigė J. Švedo pedagoginę muzikos mokyklą. 1984–1991 m. studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 2002 m. Vilniaus pedagoginiame universitete įgijo muzikos edukologijos kvalifikacinį magistro laipsnį, 2005 m. Vilniaus dailės akademijoje – kultūros vadybos ir politikos kvalifikacinį magistro laipsnį.
1992–2010 m. – Panevėžio orkestro „Panevėžio garsas“ meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas.1999–2011 m. vykdė Lietuvos savivaldybių kultūros administracijos Kultūros savivaldos kolegijos kanclerio pavaduotojo pareigas; 2000–2011 m. buvo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos projektų ir rengiamų dokumentų ekspertų darbo grupės narys, vienas iš Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacijos steigėjų, nuo organizacijos įkūrimo – asociacijos prezidentas. Atstovauja Lietuvai tarptautinėje organizacijoje EBBA (Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacija). Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionato idėjos autorius, iniciatorius ir projekto vadovas (projektas vykdomas kasmet nuo 2002 m.); 2003 m. pasaulio lietuvių dainų šventės bei 2007 m. Lietuvos dainų šventės orkestrų programų vyriausiasis meno vadovas; 2009 m. Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės orkestrų programų ir projekto „Vario audra“ vyriausiasis meno vadovas; tarptautinių ir respublikinių atlikėjų konkursų vertinimo komisijų narys; tarptautinių mokymų, organizuotų Danijos kultūros instituto ir Lietuvos, Latvijos, Estijos kultūros ministerijų, dalyvis; tarptautinių atlikėjų meistriškumo kursų organizatorius; ilgalaikių jaunimo meninio užimtumo projektų organizatorius, iniciatorius, tarptautinių projektų organizatorius.
2009 m. už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
Pirmos konferencijos dieną Palangoje užbaigė Lietuvos ekspertai. Šios konferencijos iniciatorius Remigijus Vilys pristatė pranešimą “Pučiamųjų orkestrai regionuose, motyvacija groti”. 1998 m. įkūrus pirmąjį pučiamųjų orkestrą Liūdynėje, Aukštaitijos regione ši veikla ėmė sparčiai plėstis. Šiuo metu vien Panevėžio rajone yra 12 naujų mėgėjiškų orkestrų. Pučiamųjų orkestrų tobulėjimui didelės įtakos turėjo Europos patirtis, bei atsidavusių Nyderlandų (Piet Vissier) ir Jungtinės Karalystės ( Steven Legge) muzikantų-pedagogų dalinimasis patirtimi vedant seminarus, mokymus Lietuvos regionuose ir miestuose. Ši veikla pradėta tam, kad vaikai iš kaimo vietovių ar mažų miestelių turėtų galimybę mokytis muzikos. Vaikai atkeliauja iš įvairiausių šeimų, net tų, kurios priskiriamos socialinės rizikos grupei.
Dėl pučiamųjų orkestrų veiklos Lietuvos regionuose atsirado platus spektras įvairių renginių - “Dūdų vasara”, “Vario audra”, vaikų ir jaunimo meninės raiškos stovykla „Brass vasara” ir, žinoma, ryškiausias projektas – Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatas. Pastarasis jau kitąmet 15-us metus vykstantis kasmet Panevėžyje bei visuose Lietuvos regionuose. R.Vilio projektai vykdomi jau ne pirmus metus, jais siekiama ugdyti vaikų ir jaunimo pučiamųjų orkestrų dalyvių muzikinius sugebėjimus. Gabiausiems jauniesiems atlikėjams bei jų vadovams suteikiama galimybė dalyvauti geriausių šalies dirigentų pamokose, perimti jų patirtį bei pasisemti vertingų patarimų.
Konferencijos Palangoje kitos dienos pranešimus skaitė daugiausiai lektoriai iš kaimyninių šalių. Pirmąjį pranešimą “Apie Estijos pučiamųjų orkestrų veiklą” skaitė Estijos pučiamųjų muzikos bendrijos (EPÜ) generalinis menedžeris, dirigentas, lektorius Valdo Rüütelmaa (Estija).
Šiuo metu Estijoje yra apie 100 aktyvių pučiamųjų orkestrų. Juose groja apie 2500 žmonių. Šis skaičius pastoviai laikosi paskutinius 10 metų. Sovietiniais metais Estijoje buvo apie 200 orkestrų, sudarė vidutiniškai po 20-30 žmonių kiekviename.
Estijoje neseniai yra suburtas unikalus orkestras iš 50 dirigentų. Estijos Nacionalinis pučiamųjų instrumentų orkestrų dirigentų orkestras yra projektinis kolektyvas sudarytas iš visos šalies pučiamųjų orkestrų dirigentų, kurie susirenka 4-5 kartus per metus, groja naują repertuarą ir yra gera bendravimo vieta įgyvendinant naujus sumanymus ir idėjas. Įdomu, kad Estijoje dirigentams už pasiekimus yra suteikiamos dirigentų kategorijos ir išduodami sertifikatai. Aukščiausio laipsnio kategorija yra aštunta. Nuo to priklauso ir atlyginimo dydis.
Latvijos J.Vitolio muzikos akademijos pučiamųjų orkestrų dirigavimo katedros docentas Janis Purins pristatė pranešimą “Nauji vėjai Latvijoje” apie muzikinio ugdymo mokyklas Latvijoje: nuo vaikų muzikos ir meno mokyklų iki aukštojo mokslo (muzikos akademija) institucijų. Dirigentas ir daugelio renginių Latvijoje organizatorius Janis Purinšas papasakojo apie reikšmingą kasmet organizuojamą tarptautinį renginį - Baltijos valstybių pučiamųjų orkestrų dirigentų ir kamerinių ansamblių vadovų forumą Rygoje. Šiemet jau vyko 6-asis forumas. Taip pat pristatė Latvijos jaunimo pučiamųjų orkestro veiklą nuo 1996 metų. Nuo 1998 m. organizuojamos muzikinės stovyklos “PLUS“ jauniesiems muzikantams. Nuo1996 m. kasmet vyksta jaunųjų solistų – pūtikų mediniais ir variniais pučiamaisiais, bei mušamaisiais instrumentais konkursas, kuriame dalyvauja virš 200 dalyvių 15-oje atskirų kategorijų.
Pranešimą “Orkestro vystymosi problematika” apie pučiamujų orkestrų veiklą Lenkijoje skaitė Poznanės A.Mickevičiaus Universiteto docentas Dr. Miroslaw Kordowski, Lenkija. Jis atstovauja Lenkijos pučiamuosius orkestrus Pasaulio pučiamųjų orkestrų ir ansamblių asociacijoje (WASBE). Jis jau 30 metų dirba su mėgėjiškais orkestrais. Nuo 2005 m. yra Koronovo miesto kultūros centro jaunimo orkestro “OSP” dirigentas, o nuo 2011 m. vadovauja bigbendui “Kord-band”.
Toliau buvo skaitytas pranešimas tema “Baltijos jaunimo pučiamujų orkestrų akademija”, kuriame buvo kalbama apie šių metų vasarą įvykusį bendrą Baltijos šalių orkestrų renginį Siguldoje, Latvija. Jį pristatė net trys pranešėjai: Siguldos meno mokyklos direktorius Guntars Zvejnieks, Siguldos jaunimo pučiamujų orkestrų dirigentas Elmārs Rudzītis (Latvija) ir Baltijos šalių vasaros akademijos (Võsu Viis) meno vadovas, Estijos dirigentų pučiamujų orkestrų (VOP) vyr. dirigentas, Estijos pučiamųjų muzikos bendrijos (EPÜ) tarybos narys, Pasaulio pučiamųjų orkestrų ir ansamblių asociacijos (WASBE) direktorių tarybos narys Bert Langeler (Estija).
Pirmasis jungtinio Baltijos šalių projekto renginių ciklo etapas šiemet rugpjūčio 6 – 10 dienomis įvyko Latvijoje, Siguldos mieste, Siguldos menų mokykloje. Antrasis vyks 2015 m. Estijoje, Vijandi mieste, o 2016-aisiais Lietuvoje, jau statomoje Palangos arenoje. Šiemet projekte dalyvavo trys orkestrai: Pučiamųjų instrumentų orkestras „Silversound“ iš Siguldos (Latvija), Jungtinis Panevėžio rajono varinių pučiamųjų instrumentų orkestras „Aukštyn“ (vadovas ir dirigentas Remigijus Vilys) ir Vijandi muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras iš Estijos. Mintis apie šį Baltijos šalių vasaros akademijos projektą kilo dar 2011 metais susitikus Latvijos ir Estijos atstovams – jie ir sugalvojo suburti bendrą Baltijos šalių orkestrą. Šis projektas subūrė tris labai skirtingus, bet jau garsius ir pasižymėjusius Europoje orkestrus bei jų vadovus. Lektoriai keturias dienas ruošė įvairią muzikinę programą, taip pat pristatė ir savo šalių kompozitorių kūrinius, atliko beveik dviejų valandų trukmės koncertines programas Siguldoje.
Šis projektas įstabus ir reikšmingas orkestrų sklaidai Baltijos regiono šalyse: taip vystosi glaudūs muzikiniai ryšiai, vykdoma edukacinė – kultūrinė veikla. Projekte jaunimas ne tik mokosi ir tobulėja, bet ir susipažįsta, noriai dalinasi gerąja patirtimi, bendrauja.
Pranešimą aktualia tematika ir įdomiu pavadinimu „Repertuaras: kuras orkestrams “ skaitė Jacob Dijkstra, Nyderlandai.
Kaip dirigentas jis vadovavo daugeliui varinių ir fanfarinių pučiamųjų instrumentų orkestrų Nyderlanduose, nuolat kviečiamas diriguoti kitose šalyse. Dirigavo orkestrams Vokietijoje, Švedijoje, Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Daugelį metų dirbo muzikos direktoriumi leidyklose. 1981 m. įkūrė muzikinį žurnalą“Brass Info”, kuris yra populiarus Olandijoje ir Belgijoje. Daug praleidžia laiko važinėdamas po pasaulį kaip žiuri narys. 2009 m. iniciavo ir įkūrė pučiamųjų muzikos Repertuaro informacijos centrą (RIC) . Čia jis dirba ekspertu varinių pučiamųjų instrumentų repertuaro klausimais.
2003 m. įkūrė Tarptautinę muzikos konsultantų kompaniją (IMC). Čia dirbdamas įgyvendino keletą reikšmingų projektų įvairiose Europos šalių institucijose. Reguliariai vykdo organizacinę veiklą tokiuose projektuose kaip Pasaulio muzikos konkurse Kerkradėje, Nyderlandų nacionaliniame čempionate / Dutch Nationals (NBK) ir Švedijos varinių pučiamųjų orkestrų federacijoje.
Jacob Dijkstra artimai bendrauja su Lietuvos pučiamųjų orkestrų bendruomene, dalyvauja šalies čempionato vertinimo komisijoje. Jis taip pat buvo ilgametis Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacijos muzikos skyriaus prezidentas, dabar vadovauja Nyderlandų varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacijai ir padeda kolegoms iš Lietuvos įsitvirtinti Europoje.
Pranešime buvo nagrinėjamos mintys, kad dirigentai ir muzikantai labai dažnai neįvertina repertuaro svarbos. Neapgalvotai pasirenkant kūrinius galima atsidurti aklavietėje. Todėl yra labai svarbu tinkamas repertuaras, kuris orkestrui padės tobulėti ir vystytis ateityje.
Turi būti išlaikytas tradicinės, šiuolaikinės ir lengvosios muzikos balansas tam, kad skirtingo supratimo ir skonio muzikantai su noru atliktų kūrinius. Tokiems tikslams mes turime sudominti kompozitorius kurti naują muziką skirtą konkursams, festivaliams ir koncertams. Olandijoje buvo įkurtas specialus centras (RIC) repertuarui kaupti ir vystyti: www.repertoireinformatiecentrum.nl RIC centro ekspertai reitinguoja kūrinius, parenka konkursinius kūrinius čempionatams ir užsako naujus kūrinius.
Pranešimą “Pučiamųjų orkestrų dalyvavimo dainų šventėse tradicija” skaitė Lietuvos liaudies kultūros centro vyresnysis specialistas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) dirigentas Rolandas Lukošius.
Pranešėjas trumpai pristatė Lietuvos Dainų švenčių ir Lietuvos liaudies kultūros centro (LLKC) atsiradimo istoriją. Kuruodamas Lietuvos pučiamųjų orkestrų veiklą Lietuvos liaudies kultūros centre, pranešėjas pabrėžė Lietuvos pučiamųjų orkestrų dalyvavimo dainų šventėse tradicijų svarbą.
Lietuvos dainų šventė – svarbiausias šalies kultūros įvykis, jungiantis visas kartas ir visus žmones, stiprinantis šalies tapatybę ir garsinantis jos vardą pasaulyje.
Šių metų liepos 5 dieną Vilniaus kalvomis įspūdingai praūžė vario dūdų audra - antrą kartą Kalnų parke vyko vienas siautulingiausių jubiliejinės Dainų šventės renginių – pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertas “Vario audra”. Čia susirinkusius džiugino ir pirmą kartą Dainų šventėje dalyvaujantys būgnų, tūbų bei saksofonų orkestrai. Kiekvienas regionas atliko jo savitumą ir originalumą atskleidusią trijų arba keturių kūrinių programą, specialius šokėjų pasirodymus. Koncerto metu buvo pristatyta per dešimt naujų lietuvių kompozitorių kūrinių. Koncerte dalyvavo 30 dirigentų, daugiau kaip 1000 muzikantų, 420 šokėjų.
Pranešimą „Technologijų panaudojimas ansamblių valdymui” skaitė Daniel Ray (JAV) ir Ina Zubkutė (Lietuva)
Daniel Ray daugelį metų užėmė mušamųjų kapelmeisterio pareigas garsiausiame visų laikų JAV marširuojančiame orkestre “The Blue Devils” (Mėlynieji velniai), kurie net 16 kartų tapo pasaulio čempionais. Vėliau šį darbą dirbo garsiuose JAV orkestruose “The Cadets”, “Crossmen” ir kituose marširuojančiuose ir sukarintose “Žiemos Sargybos” orkestruose. Keletą sezonų grojo fagotu Fresno filharmonijos orkestre (JAV) ir buvo Prezidentinio kvinteto narys. Danielis studijavo muzikos ugdymą Kalifornijos valstybiniame universitete (JAV) ir baigė muzikos kompozicijos klasę garsiajoje Juilliardo mokykloje (JAV).
Verslininkas, informacinių technologijų ir paslaugų kompanijos “Xylo” įkūrėjas Daniel Ray ir šios kompanijos administratorė Ina Zubkutė pristatė Vilniaus miesto centre įsikūrusios kompanijos naująją programinę įrangą. Ši nemokama programa sukurta socialinių tinklų pagrindu (panašiai kaip LinkedIn) ir yra skirta palengvinti mokyklinių ir privačių muzikos programų valdymą. Ši programa orientuota į kasdieninę kiekvieno žmogaus unikalią veiklą (direktoriui, mokytojams, studentams ar tėvams). Vartotojai gali matyti tik tai, kas susiję su jais, naudojant programos kalendorių, užduotis ar biblioteką internete ar mobiliajame įrenginyje. Šiuo metu ši programa pilnai sukurta sporto mokyklų poreikiams tenkinti.Danielis augo informacinių technologijų (IT) aplinkoje, jo tėvas buvo aukštųjų technologijų specialistas. Danielis susidomėjo informacinėmis technologijomis ir prieš 15 metų paliko muziką.Tačiau dar vis tikisi sugrįžti prie jos, tik gal kitose veiklose. “Matau didelį skirtumą tarp žmonių, kurie vaikystėje buvo įsitraukę į muziką ir tarp tų, kurie nebuvo. Tie, kurie siejo savo gyvenimą su muzika, dabar yra pasiekę daugiau“, – kalbėjo Daniel Ray.
Mūsų šalyje šiuo metu gyvenantis amerikietis ėmėsi aktyvios visuomeninės veiklos – nemokamai lavina vaikus muzikinėje srityje. Įkūrė viešąją įstaigą „Artspark“, kuri surengė JAV muzikantų vizitą ir dviejų dienų stovyklą vaikams „System Blue Clinics“.
Policijos pareigūnai, įkūrę šią organizaciją ir orkestrą „The Blue Devils“, siekė įpratinti vaikus ir paauglius užsiimti prasminga veikla su bendraamžiais, o ne ieškoti problemų gatvėje. Jie taip pat sukūrė edukacinę muzikinę programą „System Blue Clinics“, kurią amerikiečių perkusijos kolektyvo atstovai pirmąkart pristatė Lietuvoje 2013 m. gegužę.
“Vaikų veikla turi įtakos ir tėvams. Kai jie mato, kad jų vaikas daro kažką prasmingo ir įsitraukia į muziką, jam sekasi, jie parodo daugiau dėmesio savo atžalai. Vaikai labai domisi projektu ir jų skaičius vis auga – jiems patinka, kad gali ne tik groti muzikos instrumentais, bet ir judėti. Jie susipažįsta su naujais žmonėmis, įgauna daugiau pasitikėjimo savimi, lavina kantrybę. Jie bendrauja su muzikantais iš užsienio, įgauna daugiau anglų kalbos žinių, susipažįsta su kitomis kultūromis“, – kalbėjo Daniel Ray..
Po pranešimų gausos toliau sekė „Amber Brass“ renginių tvarkaraščio 2014–2020 m. Palangoje pristatymas. Galiausiai konferenciją apibendrino išsakytos baigiamosios išvados ir ateities planai. Šio renginio iniciatorius Remigijus Vilys kalbėjo, “kad iki Europos čempionato Palangoje kiekvienais metais skambės daug pučiamųjų orkestrų. Planai puikūs: ateinančiais metais Palangoje profesionalai iš visos Europos susirinks aptarti jaunimo orkestrų vystymosi problemų, o kurorto gyventojus ir svečius džiugins Baltijos šalių orkestrų festivalio koncertai. 2016-aisiais įvyks Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionatas, koncertuos tarptautinio festivalio dalyviai ir į Palangą su inspekcija vėl atvyks Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacijos delegacija. 2017-aisiais numatyta surengti Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatą Palangoje, kur į Baigiamąjį koncertą pakviestas žymiausias varinių pučiamųjų instrumentų orkestras Europoje - Cory Band”( Jungtinė Karalystė).
Po apibendrinimų ir baigamųjų kalbų vyko Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacijos narių susirinkimas.
Verta paminėti, kad konferencijos metu šeštadienį ir sekmadienį vyko meistriškumo kursai pūtikams, būgnininkams, šokėjoms, choreografinių grupių vadovams su specialistais iš JAV. Projekto „Baltic drumline“ meistriškumo kursus pūtikams, būgnininkams, choreografinių grupių vadovams V. Jurgučio pagrindinėje mokykloje vedė maršinių orkestrų programų dizaineris Preston Howard iš JAV, choreografė Elana Siegal iš JAV, Maarten Deschacht iš Belgijos (mušamieji) ir Daniel Ray iš JAV (mušamieji). Palangos universalioje sporto arenoje buvo paruošta atvykusių iš visos Lietuvos dalyvių šou orkestro programa su lektoriais iš JAV.
Projektas „Baltic Drumline“
Panevėžio rajono Liūdynės kultūros centras vykdo projektą, kurio metu siekiama sudaryti sąlygas Panevėžio rajono vaikams ir jaunimui mokytis ir tobulėti naudojantis "System blue" mokymo sistema, kuri jau seniai gyvuoja JAV. „System Blue“ metodika yra Amerikoje geriausiai vertinama trijų pakopų mokymo sistema, kuri įgalina orkestrų muzikantus bet kuriuo etapu susijungti į didelius (60-100 atlikėjų) varinių pučiamųjų bei mušamųjų instrmentų orkestrus, taip pat ir šokėjų grupes. Atlikėjams (muzikantams) yra taikomi vienodi mokymo metodai, tik pamokos bei metodinė medžiaga yra atitinkamo lygio (pagal atlikėjų amžių). Pagal šią metodiką Čikagoje dirba "Blue Devils" maršinis orkestras kuris net penkiolika kartų iš eilės yra tapęs pasaulio mušamųjų instrumentų grupių čempionato nugalėtojais. Į Panevėžio rajoną buvo pakviesti lektoriai iš Amerikos, kurie dirbo „Blue Devils“ orkestre Čikagoje. Nuo 2012 m. lektoriai pradėjo įvadinius mokymus Lietuvoje, Panevėžio rajone, o 2014 m. Lietuvos Dainų šventėje „Čia mano namai 2014“ Vario audros dalyje pasirodė maršinis orkestras „Baltic Drumline“, paruoštas pagal „System Blue“ mokymo sistemą. Po Dainų Šventės mokymai tęsiasi, šiuo metu ruošiamos naujos programos, bei planuojami pasirodymai Lietuvoje bei užsienyje.
Turininga ir įvairiapusė tris dienas trukusi tarpautinės konferencijos pranešimų dienotvarkė buvo papildyta išskirtiniais meniniais renginiais.
Pentadienio vakare muzikos klube “Vandenis” konferencijos dalyviai ir svečiai turėjo galimybę dalyvauti muzikinio šou „Blast!” peržiūroje ir susitikime su filmo kūrėjais iš JAV. Šį Brodvėjaus produktą sukūręs James Mason laimėjo Tony & Emmy apdovanojimą už “Geriausią choreografiją”, rodytas virš 2000 kartų visoje JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Japonijoje.
Ryškiausias šios konferencijos Palangoje meninių renginių akcentas buvo įžymaus ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje trimito virtuozo Adam Rapa apsilankymas. Adam Rapa kartu su italų fortepijono meistru, kompozitoriumi Luca Dell‘ Anna šeštadienio vakare surengė unikalų koncertą pilnutėlėje ir jaukioje Kurhauzo koncertų salėje. Trimito žvaigždė Adam Rapa prieš šį koncertą daugiau kaip dvi valandas meistriškumo kursus muzikos klube “Vandenis” vedė gausiai iš visos Lietuvos susirinkusiems trimitininkams, kornetininkams. Trimito virtuozas Adam Rapa yra pasaulinės klasės pedagogas, tarptautinės trimitininkų gildijos konferencijų ir JAV Nacionalinio trimitininkų konkursų pagrindinis praktikas, lektorius.
Į Palangą pabendrauti su pučiamųjų instrumentų elitu suvažiavo iš visos Lietuvos per 60 aukštųjų muzikos mokyklų, menų gimnazijų kolektyvų vadovų, dirigentų, muzikantų, choreografų, muzikos pedagogų ir studentų. Šios konferencijos organizatorių tikslas buvo suteikti naudingos informacijos kolektyvų vadovams, kaip sudominti jaunimą groti pučiamaisiais, skatinti pučiamųjų orkestrų kūrimąsi, aktyvesnį muzikavimą.
Konferencijos organizatoriai džiaugėsi, kad tikriausiai pirmą kartą Lietuvoje pavyko suorganizuoti tokio masto tarptautinę muzikų konferenciją, skirtą aukštųjų muzikos mokyklų, konservatorijų, kolegijų, muzikos mokyklų, menų gimnazijų kolektyvų vadovams, dirigentams, muzikantams, muzikos pedagogams, teoretikams bei praktikams, muzikos specialybių studentams ir kitiems besidomintiems šia sritimi. Dalyvių gausios gretos ir entuziazmas vainikavo organizatorių lūkesčius ir skatina žvelgti į šviesią ir klestinčią pučiamųjų orkestrų muzikos ateitį.
Kazio Daugėlos nuotraukos