LNOBT baletas sužibės imperatoriškuoju spindesiu
Jau netrukus, balandžio 29 ir 30 d., Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyks klasikos perlu laikomo baleto „Don Kichotas“ premjera. Spektaklį stato choreografas iš Sankt Peterburgo Vasilijus Medvedevas. Jis žada grąžinti šiam baletui autentišką pirminį pavidalą, sukurtą garsaus choreografo Mariuso Petipa.
„Ne visi pripažįsta, supranta ir įvertina tikrąjį senojo baleto žavesį – turtingą scenografiją, kostiumus, žmonių ir mizanscenų gausą scenoje“ – savo sumanymą atskleidžia choreografas, daug laiko ir dėmesio skiriantis klasikinio rusų baleto pagrindus suformavusio M. Petipa kūrybos išsaugojimui. (V. Medvedevas šįmet net įkūrė Mariuso Petipa palikimo fondą.)
Kalbinamas baleto kritikės Skaidrės Baranskajos žurnalui „Bravissimo“, V. Medvedevas atskleidė, kad ruošdamasis vilniškio „Don Kichoto“ pastatymui nemažai laiko praleido... bibliotekose, tyrinėdamas M. Petipa užrašus. Pirminiai šaltiniai leido sugrąžinti „nemažai dalykų, kurie buvo prarasti“: „Atsisakiau visų tarybinių metų papildinių, kad ir kokie jie būtų meniški ir talentingi, ir pabandžiau suteikti baletui 1871 m. spindesį.“
Choreografas remiasi ne tik M. Petipa rankraščiais, bet ir „iš kojų į kojas“ perduotomis žiniomis: jaunystėje mokydamasis Agrippinos Vaganovos baleto mokykloje V. Medvedevas sutiko dėstytojų, kurie dar šoko Peterburgo imperatoriškojo teatro scenoje.
V. Medvedevas stato baletus ne tik Rusijoje, bet ir daugelyje Europos teatrų – dirbo Čekijoje, Italijoje, Slovakijoje, Vokietijoje, Azerbaidžane, ypač glaudus bendradarbiavimas jį siejo su Estijos baleto scenomis, V. Medvedevas pelnė apdovanojimų už nuopelnus šio krašto kultūrai.
Statydamas „Don Kichotą“ choreografas džiaugiasi darbu LNOBT. „Esu dėkingas šio teatro vadovams, kad sudarytos visos galimybės įgyvendinti sumanymą. Tiesa, nepavyko susitarti dėl tikro arklio ir asiliuko scenoje. Lietuvoje gyvūnų cirko nėra, todėl surasti „artistus“ iš tiesų sudėtinga“, – dėl vienintelio dalyko apgailestauja choreografas. Mat gyvūnai scenoje – „tai senojo pastatymo ypatumai“. „Tikro vandens fontanas scenoje bus, o arklio ir Sančo Pansos asilo nebus. Gaila.“
Prabangų istorinį spektaklį su pieštinėmis dekoracijomis choreografui padeda kurti dailininkas Andrejus Voitenko, kostiumų dailininkė – žymiausių pasaulio teatrų pastatymams kurianti Jelena Zaiceva.
„Džiaugiuosi, kad šie meistrai dirba su manimi, „Don Kichotas“ – ne pirmas kartu įgyvendintas projektas. Tai profesionalai, puikiai žinantys senųjų spektaklių struktūrą ir istoriją. Suprantame vienas kitą iš pusės žodžio“, – savo bendradarbius pristatė V. Medvedevas.
Naujasis „Don Kichotas“ atitiks visus klasikinio baleto reikalavimus ir tradicijas: bus spalvingas, kupinas techniško ir temperamentingo šokio, ir žėrės ta prabanga, kuri buvo būdinga „Don Kichoto“ premjeroms 1869 ir 1871 m. Maskvos didžiajame ir Sankt Peterburgo imperatoriškajame teatruose.
„Don Kichotą“ – vieną iš chrestomatinių klasikinių baletų – sukūrė XIX a. antrojoje pusėje Rusijoje dirbę prancūzų baletmeisteris Marius Petipa ir austrų kompozitorius Ludwigas Aloisas Minkus.
Siužeto pagrindas – to paties pavadinimo Miguelio de Cervanteso romanas. Tačiau balete pagrindinis romano herojus – liūdnojo vaizdo riteris Don Kichotas – tampa antraeiliu personažu. Mat pagal sceninę baleto logiką buvo iškelta Kitri ir Bazilio meilės istorija, besirutuliojanti miesto šventės fone.
Žėrinti ir nuotaikinga Minkaus muzika įkvėpė Petipa sukurti gyvybingą, ispanų ir čigonų šokių inkrustuotą baleto partitūrą. Žinoma, visi šokiai, tarp kurių – bolero ir Espados šokis, tėra ispaniškos egzotikos stilizacija.
1871 m. Petipa parengė naują spektaklio redakciją Peterburgo imperatoriškajai scenai. Vis dėlto esminiu posūkiu baleto gyvavimo istorijoje laikomas naujas 1900 m. pastatymas Maskvos didžiajame teatre, sukurtas baletmeisterio Aleksandro Gorskio pagal Petipa schemą. Būtent Gorskio versija ilgą laiką buvo populiariausia perstatant „Don Kichotą“. Ja rėmėsi ir Vladimiras Vasiljevas, 1994 m. pastatęs „Don Kichotą“ Vilniuje.
Naujojo, Lietuvos scenoje šešto „Don Kichoto“ choreografas peterburgietis Vasilijus Medvedevas užsibrėžė pastatyti baletą autentiškai, t. y., pagal pirminę Mariuso Petipa versiją. 2016 m. V. Medvedevas net įkūrė Petipa palikimo fondą ir tapo jo prezidentu.
Premjerą rengia daugelis LNOBT baleto solistų: Anastasija Čumakova, Kristina Gudžiūnaitė ir Haruka Ohno (Kitri), Romas Ceizaris, Stanislavas Semianiura ir Genadijus Žukovskis (Don Bazilis), Greta Gylytė, Aleksandra Ivanova ir Olga Konošenko (Mersedes, gatvės šokėja), Kipras Chlebinskas, Martynas Rimeikis ir S. Semianiura (Espada), Ernestas Barčaitis ir Aleksandras Molodovas (Don Kichotas), Tomas Ceizaris, Davidas Santos ir Andrius Žužžalkinas (Sančas Pansa), Nailia Adigamova, Maja Dolidzė, H. Ohno, Karolina Matačinaitė, Gohar Mkrtchyan ir Julija Turkina (Draugės), Ignas Armalis, Isaacas Evansas, Jeronimas Krivickas, Jonas Laucius, Miguelis Lozano ir D. Santos (Draugai), Igoris Zaripovas (Lorencas), Valerijus Fadejevas (Smuklininkas) ir kiti šokėjai.