Luko Geniušo ažūras: Čaikovskis, Ravelis

Publikuota: 2016-12-11 Autorius: Daiva Tamošaitytė
Luko Geniušo ažūras: Čaikovskis, Ravelis

Gruodžio 10-osios vakarą, Vilniuje gražiai snyguriuojant, į Filharmonijos salę susirinko daug melomanų pasiklausyti Luko Geniušo, kuris su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Modesto Pitrėno, skambino P. Čaikovskio Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 1 b-moll, op. 23, ir Mauriceˊo Ravelio Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 1 G-dur. Bisui pianistas jau ne pirmą kartą pasirinko Leonido Desiatnikovo pjesę, stilistiškai labai tikusią po Ravelio.

Atliekant Čaikovskį orkestras buvo per lėtas, per garsus, bet Ravelis privertė pakeisti grąžto numerį. O pianistas eina savo pamėgtu keliu – jam patinka svarstyti, pasakoti, ieškoti kuo subtilesnių dinaminių pusgarsių, tiesiog mėgautis muzika. Minimumas judesių ir mechaninės energijos – maksimumas išraiškos. Jei turėčiau tokį įkaitusį, gal dėl koncertinio krūvio net neatvėstantį ir viską sugebantį rankų ir kūno „aparatą“ – ir aš taip bandyčiau... Lukas tai gali, todėl jis jau tarp scenos didžiųjų, nors dar visas kelias prieš akis. Štai ir jo Čaikovskio koncertas girdėtas ne sykį, o vis kitoks. Kokius iššūkius jaunasis virtuozas dar kels sau ateityje (deja, daugelio jo projektų mes negirdime ir nematome)? Iš principo jis galėtų imtis visiškai novatoriškų idėjų – tarkim, kompozicijos, ar pateikti pasauliui dar ką nors visai nauja. Bet, matyt, darys tada, kai jam bus įdomu.

Koncertą įrėmino Georgesˊo Bizet preliudas iš siuitos „Arlietė“ Nr. 1 ir M. Ravelio „Bolero“. Prancūzų – ir bolero – niekada nebūna per daug...

Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos auklėtinis (prof. Veros Gornostajevos klasė) Lukas Geniušas – daugelio tarptautinių konkursų laureatas, tarp jų F. Chopino Varšuvoje (2010 m.) ir P. Čaikovskio Maskvoje (2015 m.). Pasaulio muzikos visuomenei vis geriau pažįstamas 25 metų virtuozas imasi didelės apimties monoteminių programų – per vieną vakarą yra paskambinęs visus Chopino etiudus (op. 10 ir op. 25) ar visus penkis Beethoveno fortepijoninius koncertus. XV P. Čaikovskio konkurso III ture jis atliko P. Čaikovskio Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 2 G-dur ir Sergejaus Rachmaninovo fortepijoninį koncertą Nr. 3 d-moll. Dideli užmojai pavyko, L. Geniušas pademonstravo atlikimo mastą, ištvermę, puikią techniką ir mokyklą. Mokėjimas išsikelti sunkius, retam įveikiamus uždavinius ir juos įvykdyti liudija ne tik puikų muzikanto pasirengimą, bet ir ankstyvą brandą, meninį lygį. Ne tiek daug pasaulyje pianistų, kurie yra tapę dviejų prestižiškiausių konkursų laureatais (II vieta).

L. Geniušas išsiskiria intelektualumu, aristokratiška laikysena, gražiu tušė. Kita jo neabejotinai stipri savybė – universalumas. Vienodai įkvėptai ir įtikinamai jis atlieka ir stambios formos kūrinius, ir smulkių pjesių ciklus, įvairių epochų ir stilių muziką. Kartu su pagarba autoriaus tekstui visada jaučiamas pianisto individualumas, asmeninis žavesys ir magnetizmas, todėl jo skambinimas nepalieka abejingų. Nepriekaištingas L. Geniušo skonis leidžia jam nepasiduoti išoriniams efektams ar nepagrįstai laužyti kanonus, individualus požiūris daugiau pasireiškia formuojant repertuarą, pastanga atverti naujus kūrinio klodus, slypinčius dvasinėje, filosofinėje plotmėje. Kiekvienas jaunojo atlikėjo pasirodymas yra muzikinis įvykis, leidžiantis gėrėtis Chopinu, Beethovenu, Hindemithu, Desiatnikovu...

Neeilinis talentas, nuoseklus darbas, kruopštumas, subtili intuicija ir įgyta koncertinė patirtis sudaro tvirtą pamatą L. Geniušo meninei individualybei greitai progresuoti, o klausytojams tikėtis vis naujų aukštumų. Lukas Geniušas scenoje – visada intriga, žaismė, rafinuotas humoras, sublimuotas tragizmas, spontaniškumo ir aiškios dramaturgijos derinys. Ir – meilė instrumentų karaliui fortepijonui.

 

Komentarai