Lyg feniksas iš pelenų

Publikuota: 2014-12-06 Autorius: Kultūros ekspertai
Lyg feniksas iš pelenų

Kompozitoriaus impresionisto Vlado Jakubėno baletas „Vaivos juosta“ (1933–1943) – tarsi mažos tautos likimo XX a. pirmojoje pusėje atspindys. Antro pasaulinio karo šmėkla neleido šiam kūriniui sulaukti premjeros, 1941 m. sudegė partitūra, bet autorius sugebėjo iš atminties atkurti klavyrą (1943).Tik orkestruoti antrą kartą jau nebespėjo, nes 1944 m. pasitraukė iš Tėvynės.

Kai šį autoriaus rankraštį 1993 m. gavome iš kompozitoriaus sesers šeimos archyvo Čikagoje, pasiryžome tam kūriniui ieškoti kelio į sceną.

Nesulaukus valstybės paramos baleto restauravimo darbams, viską teko daryti kompozitoriaus sesers šeimos Amerikoje lėšomis. Erika Brooks (V. Jakubėno fondo Čikagoje reikalų vedėja) finansavo visus darbus – autoriaus rankraščio perrašymą kompiuteriu ir leidybą 2006 m. Nors visi V. Jakubėno draugijos valdybos narių bandymai baletą įtraukti į LNOBT repertuarą buvo nesėkmingi, nesustojome. Draugijos užsakymu kompozitorius Marius Baranauskas atliko baleto muzikos instrumentuotę, 3 veiksmų 4 paveikslų veikalą sudėstė į dvi dalis, pritaikė šiandienos teatrui.

Pirmąja mūsų talkininke tapo Lietuvos nacionalinė filharmonija. Šių metų vasarą dirigentas Modestas Pitrėnas su Nacionaliniu simfoniniu orkestru prikėlė iš užmaršties visą Vlado Jakubėno veikalą.

Paklaustas, kaip atrodo prieš 70 metų sukurto baleto perspektyva scenoje, Modestas Pitrėnas atsakė: „Paties baleto sukūrimo faktas man įstrigęs iš muzikos literatūros studijų. Mat po atkurtos valstybės nepriklausomybės imta aktyviai dėstyti išeivių muziką. Nesant nei vadovėlių, nei padoresnės informacijos, tas dėstymas buvo šiek tiek eklektiškas, padrikas, neproporcingas. Vis dėlto turime bendrą informacijos lauką, kuriame galime įžvelgti lietuvių išeivijos kūrybos kontūrus.

Darbas buvo ne vien įdomus, bet ir nelauktai sudėtingas, nes kompozitorius Marius Baranauskas, kuriam buvo patikėta naujoji orkestruotės versija, vėlavo. Gaila, bet nebuvo gilesnės analizės galimybės bei tokiu atveju būtinų korekcijų. Tačiau turiu pasakyti, kad Marius sukūrė labai gerą orkestruotę. Profesionaliai, spalvingai ir įdomiai jis veda tembrų dramaturgiją, girdi instrumentus, atspindi liaudiškumą paprastomis, bet itin taikliomis priemonėmis. Į orkestro sudėtį įtraukęs daug „nejakubėniškų“ modernių mušamųjų instrumentų, išgavo originalų, keistą, paradoksaliai liaudišką koloritą. Leitinstrumentų ir leitgrupių naudojimas – ne naujiena, bet baletinei muzikai itin tinkanti priemonė, kuri padėjo pražysti visai partitūrai.

Orkestruotė padeda muzikai išsiskleisti, kartais suteikdama galimybę suskambėti ir ne tiek vykusiems puslapiams. Tinkamas aranžuotojo parinkimas – vienas svarbesnių kūrinio prikėlimo faktorių.

Muzikiniu požiūriu šis baletas yra savalaikis ir vertingas įnašas į seklų lietuvių scenos veikalų, ypač tautinės tematikos, repertuarą. Taigi šis darbas yra svarbus ir savitas. Trumpais muzikiniais numeriais plėtojama veiksmo fabula, išradingi, ryškūs personažų charakteriai , archajiškos, puikiai nuotaiką kuriančios dermės, XX a. tautinės kultūros atgimimo dvasia besiremianti monumentali lyrika, gal ir kažkur girdėti raveliški impresionistiniai ar šionbergiško ekspresyvizmo potėpiai sukuria didingą, panteistinį, tautiška melodija bei ritmais alsuojantį paveikslą, kupiną mistinių būtybių ir žmogiškų aistrų.

Būtų gražu, kad ryškiausi šios muzikos puslapiai ne vien gultų į CD, bet ir, tarkime, orkestrinės siuitos pavidalu papildytų mūsų kuklų nacionalinės simfoninės muzikos fondą.“

Pritardami dirigento pageidavimui, dabar džiaugiamės viso baleto įrašu. Kol dirigentas Modestas Pitrėnas formuoja „Vaivos“ siuitą, choreografė Marija Simona Šimulynaitė veikalą jau perkelia į sceną. Žiūrovus gruodžio pradžioje pakviesime į „Vaivos juostos“ premjerą senajame Operos ir baleto teatre Basanavičiaus gatvėje, kur dabar įsikūręs Rusų dramos teatras.   

Po premjeros bus išleista ir kompaktinę plokštelė su viso baleto muzika.

Ar ką tik gimusi ,,Vaivos juosta“ gyvuos toliau?

Dovilė VAITKUTĖ

Balete išausta Vaivos juosta sujungė du meno pasaulius ­– šiuolaikinį šokį, kurio pastatymą įgyvendino režisierė ir choreografė Marija Simona Šimulynaitė, ir prieš Antrąjį pasaulinį karą sukurtą kompozitoriaus Vlado Jakubėno muziką. Baletas ,,Vaivos juosta“ netradicinis, nes šiuolaikinis šokis atliekamas pagal klasikinę muziką. Šviesos ir vaizdo projekcijos padėjo išlaisvinti fantaziją. Kūnu bėgiojo šiurpuliukai, kai scenoje pasirodė elektriniai žaibai, kuriuos svaidė Perkūnas. Dėl videoprojekcijų Perkūno personažas atrodė dar grėsmingesnis ir rūstesnis. Gintaro rūmai jūros dugne, kur Perkūnas įkalino Vaivą, buvo ne pasakiški ir gražūs, bet niūrūs, persmelkti Vaivos išgyvenamos vienatvės ir ilgesio.

Mane sužavėjo šokėja Grytė Dirmaitė, atlikusi dievaitės Vaivos vaidmenį. Mergina pavergė savo nuoširdumu scenoje. Jos Vaiva nerodo neigiamų emocijų, yra nuolanki, paklusni. Grytės kuriamas personažas išgyvena meilės ekstazę, išsiskyrimo skausmą, kančią būnant su nemylimu Perkūnu. Šaltas žvilgsnis perteikia abejingumą ir susitaikymą su  savo liūdnu likimu.

Šokėjas Naglis Bierancas atliko kiršintojo Velnio vaidmenį. Kanopų kaukšėjimas kaustė dėmesį –  Naglis šoko avėdamas aukštakulnius, o tai nemenkas iššūkis, su kuriuo vaikinas puikiai susidorojo. Naglis Bierancas vaidybiniais sugebėjimais nustebino UAB ,,Puantas“ vadovą Kęstutį Vaitiekų. Jis džiaugėsi, kad režisierė Marija Simona Šimulynaitė pakvietė šį šokėją tokiam charakteringam vaidmeniui. ,,V. Jakubėno sukurtos muzikos klausiausi pirmą kartą. Šokti baletą pagal tokią sudėtingą muziką yra aukštasis pilotažas. Išlaikyti žiūrovo dėmesį nuo spektaklio pradžios iki galo nelengva, bet tai pavyko padaryti“, – įspūdžiais dalijosi Kęstutis Vaitiekus.

Choreografo Jurijaus Smorigino nuomone, vertinga vien tai, kad spektaklis išvydo dienos šviesą. ,,Lietuvos baletas žlugdomas dirbtinai, baleto kultūra miršta, todėl sveikintina, kad talentinga režisierė Marija Simona ėmėsi statyti šį spektaklį. Niekas nežino, kaip sunku būti režisieriumi, kiek nervų prarandama, kiek žilų plaukų atsiranda. Tai vergo profesija. Baleto spektaklyje artistai pakabinami ant siūliukų ir valdomi režisierės, taigi viskas, kas vyksta scenoje, priklauso nuo jos. Simona labai gerai kuria duetus, įdomiai sugalvota scenografija. Matyti, kad daug darbo įdėta. Kompozitoriaus Vlado Jakubėno muzika labai sudėtinga, reikia mokėti prieiti prie jos per istorijos prizmę. Linkiu Marijai Simonai toliau statyti baleto spektaklius“, – sakė Jurijus Smoriginas.

Televizijos režisierė Laima Lingytė negailėjo gerų žodžių: ,,Man ypač patiko spektaklio scenografija. Buvo malonu filmuoti, nes nereikėjo ieškoti herojų tamsioje scenoje. Teatras turi būti šviesus, o ne juoda skylė, kurios šešėlyje kas nors šoka. Artistų šokyje pajutau legendos dvasią, vyravo pasakiška nuotaika.“

Baleto šokėjas Petras Skirmantas išskyrė Andrių Butkį, Žilviną Beniuševičių ir Naglį Bierancą, kurie įprasmino savo šokį  išreikšdami Marijos Simonos Šimulynaitės mintis. P. Skirmantas džiaugėsi, kad choreografė ryžosi statyti baletą pagal lietuvišką muziką ir kad  pagaliau įvyko premjera.

Apie baletą ,,Vaivos juosta“ pavyko pasikalbėti su V. Jakubėno draugijos prezidente Irena Skomskiene. Ponia Irena džiaugėsi jaunaisiais baleto šokėjais, kurie darė stebuklus scenoje. ,,Buvo matyti, kad artistai įsigilinę į savo vaidmenis, juos nuoširdžiai atliko. Man patiko Vaivos (Grytė Dirmaitė) ir Straublio (Andrius Butkys) duetas, efektingai pirmame veiksme pasirodė piktosios jėgos. Perkūnas (Žilvinas Beniuševičius) ir Velnias (Naglis Bierancas) – labai charakteringi personažai. Dvidešimt metų ėjome sunkiu keliu, kad žiūrovams būtų parodytas baletas pagal V. Jakubėno kurtą muziką. Negavome finansavimo iš valstybės, bet labai džiaugiamės, kad kompozitoriaus sesers dukra Erika Brook ir ponia Dalia Bobelienė bei kiti JAV lietuviai mus parėmė“, – sakė Irena Skomskienė.

,,Vaivos juostos“ pastatymas – didelis ir svarbus lietuvių baleto istorijos įvykis, nes šis baletas – nacionalinė vertybė. Spektakliu siekiama puoselėti lietuvišką kultūrą, pilietiškumą, tautiškumą. Prieš metus išgirdusi ,,Vaivos juostos“ muziką režisierė suprato, kad ji artima šiuolaikiniam šokiui. Galbūt dėl to šis kompozitoriaus Valdo Jakubėno kūrinys taip ilgai klajojo po pasaulį neišgirstas ir neįvertintas choreografų.

,,Vaivos juostos“ spektaklių daugiau nenumatyta. Vis dėlto tikiuosi, kad šis taip sunkiai iki scenos keliavęs spektaklis nenugrims užmarštin. Tai lyg sugrįžimas į istoriją siekiant sustiprinti lietuvybės dvasią žmonių sąmonėje. Linkiu baleto kūrėjams didžiuotis savo darbu ir garsinti ,,Vaivos juostą“ ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

 

 

 

 

Komentarai