„Medynės“ – iššūkių kupinas festivalis

Publikuota: 2020-01-02 Autorius: Gaja KLIŠYTĖ
„Medynės“ – iššūkių kupinas festivalis

Praėjusį rudenį Marijampolėje jau penktą kartą vyko unikalus Tarptautinis medinių pučiamųjų instrumentų festivalis „Medynės“, savo istoriją pradėjęs 2015 metais. Festivalio sumanytojas ir organizatorius Darius Klišys pats yra birbynininkas, tad siekė suburti mediniais pučiamaisiais instrumentais grojančius profesionalus, sukurti jiems tam tikrą saviraiškos nišą.

Lietuvoje ir Vakarų Europoje analogų neturinti festivalio koncepcija, orientuota į medinius pučiamuosius instrumentus, neriboja nei eksperimentinių užmojų, improvizacinės laisvės, nei koncertinių programų įvairovės. Kaip teigia Darius Klišys, sumanymas grįstas noru, kad festivalis taptų naujų muzikinių idėjų generavimo platforma, jo tikslas – siūlyti aukštos meninės kokybės koncertus, visų pirma Marijampolės ir jos apskričių publikai, kartu didinti miesto kultūrinį patrauklumą pritraukiant ir kitų Lietuvos bei užsienio klausytojų dėmesį.

Kokia šio kitoniškumo nestokojančio renginio sėkmės paslaptis, kas taip prikausto publikos dėmesį?

Klausytojų dėmesio ribų išbandymas šiuolaikine akademine muzika. Tai, kaip žinoma, neretai yra rizikinga, turint mintyje ne didmiestyje vykstantį festivalį. Jau antrosiose „Medynėse“ publikai buvo pristatyta šiuolaikinė muzika, atliekama ir lietuvių, ir užsienio muzikantų. Tai buvo dėmesio sutelkimo reikalaujantys Afrikos kompozitorių Kevino Volanso, Michaelio Blake’o, Justiniano Tamusuzos kūriniai. Būtent Marijampolėje įvyko pasaulinė J. Tamusuzos kūrinio „Twadaagana ku hwˊOmwana“ (angl. We Sought for the Child, 1992) premjera, jį atliko styginių kvartetas „Chordos“ (smuikininkės I. Sipaitytė ir L. Uznytė, altininkas R. Bliškevičius, violončelininkė V. Šiugždinienė), Michaeliui Blakeˊui pritariant fortepijonu. Koncerte skambėjo ir šio autoriaus kompozicijos „Leaf Carrying Song“ , „Honey Gathering Song“, specialiai sukurtos birbynei.

2019 m. „Medynių“ festivaliui solinę 2 dalių programą „Elektroakustinė muzika birbynei“ parengė šiuolaikinės muzikos atlikėja ir kompozitorė Carol Robinson, Prancūzijoje gyvenanti amerikietė. Įdomu tai, kad koncerte skambėjo lietuviškai birbynei specialiai sukurtos Jürgo Freyˊaus, Nadiro Vassenos, Jānio Petraškevičsˊaus, Zado Moultakos ir pačios Carol Robinson kompozicijos. Klausytojai turėjo progą išgirsti įvairiaspalvę muziką, keliančią asociacijų su Shakespeareˊo Makbetu ir jo iškankinta siela po Dunkano nužudymo, niuansuotai birbynės perteikiamas dvejones ir sąžinės graužatį, lietuviškuoju instrumentu sukurtą šnabždesių pripildytos erdvės, lengvo vėjo bangavimo įspūdį. Pateikusi unikalią, pirmą kartą Lietuvoje atliekamą programą, C. Robinson pabrėžė, kad didžiausias birbynės privalumas – „subtiliai išraiškingas jos tembras, ir tai neabejotinai svarbi priežastis, dėl kurios kompozitoriai nori kurti šiam instrumentui.[1]“

Pažintis su mediniais pučiamaisiais instrumentais. Kiekvienais metais „Medynių“ festivalyje būna programų, kuriose klausytojai turi galimybę susipažinti su dar nematytais ir negirdėtais instrumentais, išgirsti jų kilmės istorijas. Italų muzikantai Daniele Boccaccio ir Donato Sansone 2016 metais klausytojus koncerte „Piva piva“ pakvietė į įspūdingą muzikinę kelionę po Italiją su italų pučiamaisiais instrumentais piffero, siglot, piva, ciaramella, friscalettu... Joje susijungė renesanso, baroko ir vis dar gyvos Sicilijos, Lombardijos, Ligūrijos, Venecijos regionų folkloro tradicijos. Muzikinės kelionės „stotelės“ – trys svarbiausi barokinės italų kultūros lopšiai: Neapolis, Roma ir Venecija, ten gyvenusių kompozitorių A. Falconieri, G. Frescobaldi, B. Marcello muzika. Klausytojai išgirdo piffero canavesano – tradicinės dūdelės skambesį, kuris būdavo vienas svarbiausių Ivrea miesto karnavalo, žinomo Apelsinų mūšio pavadinimu, akcentų. Medinio instrumento piva tembru nuspalvinti tradiciniai italų šokiai nukėlė prie Emilijos ir šiaurinių Toskanos krantų, o tradicinio obojaus ciaramella garsais suskambusi kelionė nusidriekė nuo Romos iki Sicilijos. Tais pačiais metais į Marijampolę buvo atvykusi ir ukrainietė Bozhena Korchynska bei sopilkų konsortas, pasidalinęs ukrainietiškosios fleitos istorija ir užburiančiais šio instrumento sąskambiais.

Įvairių rūšių fleitos ir jomis atliekama muzika klausytojams dovanoja unikalių potyrių. Minėtinas nepaprastos ekspresijos solistas – barokinės fleitos virtuozas Michaelis Omanas („Austrian Baroque Company“), koncertavęs 2017 metais. Tais pačiais metais buvo pristatytas tarptautinis muzikos projektas „Con brio“ – šalamaja grojo vokiečių baroko specialistė Susanne Erhardt ir klavesinininkas Sergejus Tcherepanovas, prie jų su birbyne prisijungė ir festivalio organizatorius Darius Klišys. Šie atlikėjai atskleidė didžiųjų baroko meistrų (Archangelo Corelli, Alesandro Stradellos, Tomasi Vitali, Jacobo van Eycko ir kt.) muziką, subtiliai jungdami klasikinę preciziką su išraiškos laisve. O į V „Medynių“ festivalį buvo pakviestas jau 15 metų gyvuojantis keturių Danijos ir Švedijos baroko fleitininkių (Pios Loman, Karinos Agerbo, Marit Ernst Bock ir Pios Brinch Jensen) konsortas „Sirenos“. Įpusėjus XX amžiui, anot atlikėjų, kompozitoriai tarsi iš naujo atrado išilginę fleitą ir pradėjo domėtis šio instrumento techninėmis galimybėmis, jas pritaikydami savo kūryboje. Dėl šios priežasties senoji ir naujoji muzika, kurią taip entuziastingai ir spontaniškai virtuozišku muzikavimu supynė „Sirenos“, tapo savitu įtaigiu pasakojimu šiandienos publikai.

Nestandartinis džiazas. Noras festivalyje pristatyti platesnes medinių pučiamųjų instrumentų galimybes ir jiems pritaikytą repertuarą inspiruoja žaismingą sprendimą pakviesti atlikėjus, grojančius skersine metaline fleita ir medinių pučiamųjų šeimai priskiriamu saksofonu. Šie instrumentai „Medynių“ festivalyje atsiskleidė džiazo muzikos kontekste. Festivalyje pristatytas tarptautinis saksofono meistro Kęstučio Vaiginio ir Alexo Correa projektas (Lietuva, Brazilija); išskirtinės sudėties džiazo ansamblis „Cezariusz Gadzina & Atom String Quartet“ (Belgija, Lenkija). Kaip tik „penktasis elementas“ – saksofonas drauge su styginių kvartetu sukūrė neįtikėtiną garsovaizdį. 2019 metų festivalyje į. džiazinių improvizacijų gelmes klausytojus panardino forumo „Jazz Top“ laureatas, virtuoziškų kompozicijų autorius Krzysztofas Lenczowskis (violončelė), Grzegorzas Piotrowskis (saksofonas), hamondo vargonais grojo Janas Smoczyńskis. Net dvejus metus (2015, 2017) iš Varšuvos atvykęs ansamblis „Cup of Time“ – vienintelis third-stream žanro atstovas Lenkijoje, suburtas fleitininko ir kompozitoriaus Ryszardo Borowskio, – šaltus rudens vakarus sušildė nuotaikingomis džiazo rekompozicijomis. 2017 metais ansamblis atliko keturiolikos populiarių ispanų ir čigonų dainų ciklą, sudarytą iš Manuelio de Fallos ispaniškų dainų rinkinio „Siete canciones populares españolas“ ir čekų kompozitoriaus Antoníno Dvořáko ciklo „Čigoniškos dainos“, op. 55. Abiejų ciklų kompozicijos skirtos balsui ir fortepijonui, tačiau ansamblis „Cup of time“ klausytojams pateikė originalias šių kūrinių aranžuotes, pagyvindamas jas stilingomis improvizacijomis.

Baigiamieji festivalio akcentai. „Medynės“ – festivalis, iš kurio niekada nežinai ko tikėtis: toks yra ne vieno klausytojo atsiliepimas. Intrigą žadančios koncertinės programos kiekvienais metais publiką atvilioja ir į uždarymo reginius. 2016 metais festivalis finišavo koncertu Vilniuje, Valdovų rūmuose, ten pristatė programą „Lietuviška birbynė: Lenkijos ir Lietuvos XVII a. muzika“. Koncerte dalyvavo senosios muzikos atlikėjai iš Lenkijos ir Lietuvos. 2018 metais buvo suburtas tarptautinis Marijampolės – kultūros sostinės baroko orkestras iš dešimties talentingų Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos muzikantų. Būtent šiame orkestre pirmą kartą muzikos istorijoje barokinius obojus pakeitė lietuviškos birbynės. O 2019-aisiais „Medynių“ penkerių metų sukaktis lapkričio 9 ir 10 dienomis buvo paminėta neeiliniu įvykiu – muzikinio teatro spektaklio „Retrotopija“ premjera. Atlikėjai – aktorė Jūratė Onaitytė ir keturi muzikantai: Marekas Toporowskis (klavesinas), Darius Klišys (birbynė), Robertas Bachara (barokinis smuikas), Tomaszas Fryczas (barokinė violončelė). Spektaklį, kuris buvo kuriamas kaip įvairių XVII ir XVIII amžių kompozicijų koliažas, režisavo Nyderlandų eksperimentinio teatro režisierius Sjaronas Minailo, bendradarbiaudamas su šviesų menininku Maartenu Warmerdamu. Pastatyme išryškintas šiuolaikinio žmogaus nesaugumo jausmas ir augantis nerimas, ateities baimė.

„Medynių“ sėkmės formulė – kūrybinė laisvė ir nuoseklus festivalio organizatoriaus Dariaus Klišio, visos kūrybinės grupės darbas. Kasmet susiburia vis daugiau atlikėjų, kartu ir žiūrovų, norinčių tapti šio neeilinio renginio dalyviais. Festivalio kameriškumas (dauguma koncertų vyksta kamerinėje Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje), artimas ryšys su klausytojais augina kultūrinę tradiciją, kuri, tikėkimės, ir toliau ves į dar nepažintas muzikos erdves.

 

[1] Gaja Klišytė. Chameleoniška birbynė. Pokalbis su Carol Robinson prieš tarptautinį medinių pučiamųjų festivalį „Medynės“ Marijampolėje. – 7 meno dienos, Nr. 31, 2019-10-04.

Komentarai