Menui kilniajam giedame šlovę

Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos 90-mečiui

2013 m. rugsėjo 30 d Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijai sukako 90 metų. Be to, šiemet sukanka 20 metų, kai šiai vienai seniausių technikumu, aukštesniąja muzikos mokykla vadintai Lietuvos muzikinio ugdymo įstaigų buvo grąžintas istorinis konservatorijos vardas. Šias sukaktis mokykla paminėjo išskirtiniu, unikaliu renginiu. Jo programa buvo priminti ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos muzikinei kultūrai reikšmingi faktai. S.Šimkus puikiai suprato, kad „mūsų kultūrinė ateitis (...) priklausys nuo to, ar pajėgsime plačia visuomenės minia išsiristi iš siauro rato miesčioniškų reikaliukų ir cackų į orbitą europietiškos, plačiąja to žodžio prasme, gilios dvasios ir muzikos sritį“.

Jubiliejinio koncerto progarmoje – istorinis repertuaras

Tad 1925 m. gegužę įvykęs pirmasis iš konservatorijos bendruomenės sudaryto simfoninio orkestro koncertas, kurio programoje, tarp kitų opusų, skambėjo ir M.K. Čiurlionio  simfoninė poema „Miške“, yra ir lietuviško simfoninio orkestro gimimo diena. O praėjus vos penkeriems metams po mokyklos įsteigimo konservatorijos bendruomenė susitelkė Ch. Gounod operos „Faustas“ pastatymui. Ir tai padarė per tris mėnesius! Jubiliejinio koncerto programa atliepė turtingą mokyklos istoriją: skambėjo minėtoji poema ir “Fausto” fragmentai.

 Abu kartus miestiečiai buvo pakviesti į tuometinę Šaulių salę, kuri, talpinusi 800 klausytojų,  buvo sausakimša. Todėl 2014 m. sausio 7 d. būtent šioje miestui istoriškai svarbioje meninėje erdvėje – dabar Klaipėdos koncertų salėje – ir įvyko jubiliejinis renginys „Menui kilniajam mes giedame šlovę“.

Stasio Šimkaus tradicijos gyvos

Į jungtininį simfoninį orkestą ir mišrų chorą susibūrė įvairių kartų konservatorijos absolventai, pedagogai ir mokiniai, Klaipėdos kamerinis orkestras, kurio ženkli dalis taip pat yra arba absolventai, arba pedagogai (meno vadovas Mindaugas Bačkus, chormeisterė Jolanta Vyšniauskienė). Dalyvo solistai  Sigutė Stonytė (sopranas), Viktoras Gerasimovas (sopraninas), Kęstutis Alčiauskis (tenoras), Mindaugas Rojus (tenoras / baritonas), Almas Švilpa (bosas, Lietuva–Vokietija; dirigavo Stasys Domarkas ir  Tomas Ambrozaitis.

Ypač džiugina tai, kad visi išskirtinio koncerto artistai entuziastingai palaikė idėją, noriai sutiko dalyvauti, nors kai kam teko atvykti net tik iš Vilniaus, bet ir iš užsienio. Tai dar vienas įrodymas, kad konservatorijos įkūrėjo dvasia gyva. Juk tai jis į dėstytojų sutartis įtraukdavo reikalavimą apie privalomą grojimą koncertuose, o jo mokiniai, nuvykę dirbti į Kauną, graužėsi, kad gauna algą, o darbo…nėra.

Jubiliejai – proga prisiminti savo šaknis, apžvelgti nuveiktus darbus, brėžti gaires ateičiai. Apie muziko kelią, pašaukimą mintimis dalijasi šventinio koncerto solistai ir dirigentai, pristatysime ir reikšmingiausius jų darbus.

Stasiui Domarkui liepė išsikirpti garbaną

Baigęs dirigavimo specialybę Sankt Peterburgo konservatorijoje, S.Domarkas beveik pusė amžiaus muzikoje, didžioji dalis – muzikiniame teatre. Būtenet tiek metų šiam efemeriškam menui paskyrė klaipėdiečiams puikiai pažįstamas maestro S.Domarkas. Savo jaunystės mieste dirigentas išgyveno kūrybinį pakilimą, savotišką renesansą: nuo 1993 m. jis buvo Klaipėdos muzikinio teatro (KVMT) vyriausiasis dirigentas, tais pačiais metais subūrė Mažosios Lietuvos simfoninį orkestrą, kurio parengtos programos labai praturtino uostamiesčio muzikinę panoramą. Nuo 1995-ųjų menininkas vadovvo KVMT.

S. Domarko iniciatyva KVMT nuo 1998 m. rengia tarptautinį operos ir simfoninės muzikos festivalį "Muzikinis rugpjūtis pajūryje", kasmet vykstantį Klaipėdoje, Palangoje, Nidoje, Juodkrantėje, Plungėje, Kretingoje ir Karaliaučiuje.

Jis tapo viena žinomiausių uostamiesčio kultūros ir meno asmenybių, jo nuopelnai įvertinti  Kultūros magistro žiedus.

S. Domarko kūrybinėje biografijoje - per 40 scenos veikalų pastatymų, daug originalių simfoninių programų. Ypatingą dėmesį maestro visada skyrė lietuviškų kūrinių ir jų autorių propagavimui. 1997 m. Klaipėdoje įvyko pirmojo nacionalinio veikalo nepriklausomoje Lietuvoje - Giedriaus Kuprevičiaus operos "Prūsai" premjera, jis inicijavo ir Audronės Žigaitytės operą "Žilvinas ir Eglė", tai buvo pirmoji nacionalinė Lietuvos opera, parodyta užsienyje - Lenkijoje.

Šiuo metu jis yra Plungėje vykstančio Mykolo Oginskio tarptautinio festivalio meno vadovas. Plungė jam suteikė miesto garbės piliečio vardą.

Šiltai ir su meile dirigentas prisimena savo jaunystės miestą, kur suspėdavo ir į tautinių šokių ratelį, krepšinio treniruotes,  ir į matematikų olimpiadą, kur pirmosios meilės vedžiotos po kapines – muzikos mokykla buvo šalia dabartinio Skulptūrų parko. Kur, nusižiūrėjus į brolį Juozą, pūtusį klarnetą, pučiant obojų, prasidėjo jo paties ilga muzikos pažinimo kelionė. Kadangi broliai buvo panašūs, direktorius J.Karosas liepė nusikirpti garbaną…Jaunajan Stasiukui teko laimė mokytis legendinio mokytojo Kazimiero Biliūno klasėje. Šis visus mokinius labai globojo, visiems darė obojaus liežuvėlius, kviesdavo namo pietauti… Didelį įspūdį darė teorinių dalykų mokytojas Bronius Šiaučiulis. Labai  ryškiai prisimena pirmuosius koncertus, jų vykdavę labai daug, pamena A.Livontą griežiant. Baigęs tik tris kursus, vėlgi paskui brolį, išvyko mokytis į Vilnių.  Su tuo susijusi “kriminalinė” istorija, mat prisimelavo, esą atestatą užmiršo…Gana greit supratęs, kad nebus obojininkas, vis labiau ėmė domėtis dirigavimu. O norint įstoti į tuometinę Leningrado konservatoriją, reikėjo ypač daug teorinių žinių, jis gi nebuvęs nei solfedžio, nei harmonijos “asas”.

Tačiau atkakliam žemaičiui pavyko. Vienas pirmųjų įžvelgęs S.Domarke dirigentą, buvo Jonas Aleksa, apie debiutinį koncertą rašęs, kad “dirigentų šeimos nariu tapo tikras profesionalas” .

“Tie, kurie paklysta ir muziką pasirenka atsitiktinai, geriau būtų, kad ją mestų. Talentas pats nedirba, reikia labai didelio darbo. Jei tai tik amatas – tokių žmonių muzika nemėgsta. Didelė laimė bendrauti su muzika. Tai labai svarbu suvokti tame amžiaus tarpsnyje, kai mokomasi konservatorijoje. Tuomet dažniausiai ir įvyksta persilaužimas, paklojami pamatai profesiniam keliui”, – teigia jubiliejiniame koncerte operos “Faustas”, kurią yra dirigavęs ne tik Kaune, bet ir Minske, fragmentus atlikęs maestro.

Tomas Ambrozaitis: „Mokytojai manė, kad iš  manęs turėtų išeiti muzikantas“

Būtent pas J.Aleksą LMTA simfoninio dirigavimo mokėsi T.Ambrozaitis, prie dirigento pulto šventiniame koncerte stojęs pakaitomis su S.Domarku. O į konservatoriją jis įstojo po septynerių metų, praleistų Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos berniukų ir jaunuolių chore "Gintarėlis", kurio meno vadovas šiuo metu jis pats ir yra. Mat jo mokytojai - Petras Mikutis ir  šviesios atminties Juozas Kubilius manė, kad iš Tomo gali išeiti muzikantas. Išėjo. Šiandien jaunas dirigentas, gyvenantis tarp Klaipėdos ir Šiaulių, sukasi be poilsio dienų, sunku spėti sekti jo itin plačią veiklą. Ką tik įvyko įspūdingas „Gintarėlio“ 50 – mečiui skirtas koncertas, o dirigentas jau repetuoja  „Polifonijos“  veiklos 40-mečio programą. Jau porą  metų jis energingai vadovauja šiam Šiaulių valstybiniam kameriniam chorui. Per  trumpą laiką su „Polifonija“ Tomas spėjo paruošti daug įspūdingų koncertinių programų, atliko stambių formų chorines drobes. Tai S. Rachmaninov „Šv. Jono Auksaburnio Liturgija“, V. Juozapaičio oratorija "Mažvydas", J.Haydno “Metų laikai”, J.Brahmso “Vokiškas requiem”, W.A. Mozarto  Requiem, J.Rutter “Magnificat”, “Gloria” ir “Requiem”, G.Sviridovo “Vainikas Puškinui” ir kt.

Baigęs konservatorijos chorinio dirigavimo skyrių (dėst. Audronės Purlienės klasė), mokslus tęsė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur baigė ir aspirantūros studijas. “Įtaką mano karjerai konservatorija, be abejo, padarė. Kai kurie joje dirbantys pedagogai  yra savo profesijos, savo darbo "fanatikai".Tuo laiku mokykloje dirbo dideli žmonės, autoritetai, savo pedagoginį darbą sujungdami su praktika scenoje. Džiaugiuosi, kad besimokydamas šioje mokykloje galėjau praktiškai pajusti, kas yra choras, prisiliesti prie jo. Esu dėkingas pedagogams už kantrybę ir "sudegintus" nervus ruošiant mane tam keliui, kuriuo tai lengviau, tai sudėtingiau šiandien žingsniuoju. Jaunimui linkiu noro kurti, noro gyventi, kantrybės siekti ir pasiekti! Ir visą savo gyvenimą išlikti dėkingiems bei visada prisiminti mokytojus , kurie jums, mielieji, atidavė dalelę savęs, neskaičiuodami nei laiko, nei jėgų, nei  savo sveikatos!“– linki Tomas.

Sigutė Stonytė garsiai dainavo chore

Nacionalinės premijos ir Kristoforo  laureatė,  Lietuvos operos bičiulių draugijos apdovanota Kipro statulėle,   klaipėdietė S.Stonytė  – viena žymiausių Lietuvos operos solisčių. Ne kartą kalbėta apie jos itin įtaigiai atliktus vaidmenis, išgirta vokalinė ir aktorinė kultūra, išnagrinėtas nepaprasta valia ir žmogiškumu paženklintas charakteris. Tarp jos  sukurtų vaidmenų bene visos pagrindinės soprano repertuaro partijos: Violetta, Abigaille, Amelia, Aida, Ledi Macbeth, Leonora, Tosca, Margarita, Elisabeth, Senta, Liza ir Tatjana, Salomėja,  naujausi įspūdingi jos vaidmenys -   Grafienė ir Dezdemona  bei daugelis kitų. Vieno pokalbio metu ji paatviravo: „Kaip solistė, operos dainininkė išeisiu išdidi. Išeisiu su pagrindiniu vaidmeniu.  Ir gerai sudainuotu. Galvojau, kad tai bus Grafienė. Tačiau teatro vadovybė vis skatina likti. Visada buvau solistė, kuri neprašė vaidmenų, o rinkosi iš siūlomų. Šiuo metu iš sopranų esu vyriausia, sakau – tegu jaunesni dainuoja... Tačiau vis esu kviečiama.“ Ir štai – Dezdemona: „ – Mes esame Nekrošiaus pateptieji“ – sakė dainininkė, kuriai buvo įteiktas Auksinis scenos kryžius "Už muzikinį intelektą ir klasikinio vokalo grožį“ . Taikliau nepasakysi.  Tai apibūdina visa, ko ji imasi, esmę.

O kur dar  stambių formų koncertinis repertuaras, kuris  apima kūrinius nuo J.S.Bacho iki A.Schönbergo,  kameriniai vokaliniai kūriniai – su savo vyru pianistu J.Karnavičiumi solistė atliko ne vieną įsimintiną programą (R.Schumanno "Moters meilė ir gyvenimas", O.Messiaeno "Poemos Mi", R.Strausso ir S.Rachmaninovo dainos ir romansai)?

S.Stonytė koncertavo Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Rusijoje, Estijoje, Latvijoje, Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Japonijoje, Taivanyje, JAV.

Tačiau plačiajai visuomenei profesorė labiausiai žinoma kaip populiarių LTV projektų „Triumfo arka“ ir ‚Auksinis balsas“ vertinimo komisijos narė, kurios santūrūs, profesionalūs, geranoriški ir itin korektiški komentarai turėtų būti  gyvas priekaištas pigaus populiarumo besivaikantiems kolegoms.

Du dešimtmečiai, kai solistė  dėsto dainavimo specialybę LMTA. „ Dėstytojas privalo būti autoritetas, jis turi būti kūrybingas, išprotėjęs, egzaltuotas. Jis turi prisiimti daugiau atsakomybės“ – teigia žymusis sopranas.

Visada džiugu, kai dainininkė atvysta į miestą, menantį jos pirmuosius muzikinius žingsnius. Ji baigė Nijolės Mameniškienės dainavimo klasę, būtent ši dėstytoja padarė didžiausią įtaką. – prisipažįsta solistė. O į konservatoriją  pateko labai netikėtai - vidurinės mokyklos draugė patarė jai stoti į dainavimą, nes girdėdavo, kaip ji chore garsiai dainuodavo... „Labai aukštai vertinu šią ugdymo įstaigą“ – sakė dainininkė. „Didžiuojuosi, kad čia mokiausi, buvau puikiai paruošta. Galėjau konkuruoti su tais, kurie Vilniuje studijavo parengiamajame skyriuje, o kartais juos ir pranokdavau. Visapusiškai geras paruošimas, taip pat ir teorinis. Tiesa, mokiausi ketverius metus. Ir šiandien per stojamuosius į LMTA „šimkiukai‘ vertinami aukščiausiais balais. Kiekvieną jauną žmogų, kuris pasirinko muziko kelią, labai gerbiu, nes jis sieks dvasinių ir profesinių  aukštumų, pasiaukojančiai dirbdamas visą savo gyvenimą“, – teigia profesorė. 

90 – mečio koncerte solstė atliko populiariąją Margaritos ariją su perlais, dainavo ansambliuose.

Viktoras Gerasimovas konservatorijoje išmoko disciplinos

V. Gerasimovas, unikalaus, vienintelio Lietuvoje balso savininkas taip pat  yra klaipėdietis, dainavimo mokytis pradėjęs prof.S. Stonytės klasėje.  „Daug semiuosi žinių iš koncertų su dėstytoja. Apima nuostabus jausmas, kuomet dainuojame duetu. Aukščiau visko yra pojūtis – čia ir dabar,  – sako Viktoras.

Mokydamasis J. Kačinsko muzikos mokykloje, jis dainavo chore „Gintarėlis“ ir grojo fortepijonu, kurį vėliau studijavo S. Šimkaus konservatorijoje. „ Apie „šimkinę“ teko daug girdėti besimokant muzikos mokykloje, todėl tuomet man tai buvo didelė svajonė, kurios atkakliai siekiau. Visas gyvenimas sukosi apie muziką, buvau muzikos mokyklos septintoje klasėje ir trokškau naujos patirties bei tobulėjimo. Sunkiai įsivaizdavau, jog šio meno pažinimas baigus mokyklą gali nutrūkti. Mokykloje buvau savotiškas, klasėje tokių nebuvo, todėl dažnai likdavau nesuprastas. Labai džiaugiuosi, jog yra tokia mokykla, kur galėjau mokytis taip, kaip norėjau, drauge su bendraminčiais, neapleidžiant ir bendrojo lavinimo. Bet kokios srities menininkui,  pirmausia, mano įsitikinimu, reikalinga disciplina, kurią čia ir suvokiau. Atsakomybė – čia visada buvo aiškūs tikslai, kam ir kada turėjau pasiruošti. Man rūpėjo kokybė. Tekdavo nuolat išbandyti save konkursuose, seminaruose arba bendradarbiaujant su kitais muzikantais, taip nuolat galėjau įvertinti savo ribas ir duoti sau naujos inspiracijos tobulėjimui,“ – pasakoja dainininkas. Jis sako, kad visi buvę dėstytojai prisidėjo prie jo „muzikinės skrynios, o iš jų labiausiai – mano specialybės dėstytoja Biruta Vaišienė. Ji  iki šiol man svarbi asmenybė ir gyvenimo mokytoja. O pati linksmiausia ir tarsi tau lygi visada likdavo kamerinio dėstytoja Skaistė Čilinskaitė“ – prisimena solistas. 

Sparčiai šiuo metu kyla jo karjera : Viktoro unikalus balsas skambėjo madrigalinėse operose,   pažo vaidmeniu jis debiutavo Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre C. Monteverdi operoje „Popėjos karūnavimas“, o LMTA operos studijoje parengė palankių spaudos atsiliepimų sulaukusį vaidmenį Hendelio operoje „Kserksas“.  V. Gerasimovas sukūrė vaidmenis Ch. W. Glucko operoje „Orfėjas ir Euridikė“, W. A. Mozarto operoje „Figaro vedybos“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT), G. F. Händelio operoje „Acis ir Galatėja“ (Tytuvėnų festivalis). Šiuo metu jis dalyvauja  koncertų cikle "Barocco Divertimento", skirtame Šv. Kristoforo kamerinio orkestro 20-mečiui, kurie vyks ne tik Lietuvoje, bet  ir užsienyje. Viktoras yra ir istoriškai reikšmingo įvykio dalyvis – dainuoja Portugalijoje rastoje João de Sousa Carvalho operoje ”Everardas II Lietuvos karalius“. Taip pat rengia Lietuvoje nestatytos G.F. Handelio oratorijos "Prisikėlimas" sudėtingą Angelo partiją 2014m. kovo mėnesį steigiamo "Baroko operos teatro" atidarymui.

Naujausias įspūdingas jo darbas – Margaritos vaidmuo Ch. Gounod operoje „Faustas“ (Baltijos kamerinis operos teatras), o jubiliejiniame koncerte jis persikūnyjo į kitą personažą – tapo Zybeliu.

Į darbų verpetą įsisukęs solistas džiaugiasi save atradęs ir pataria šį kelią rinktis tik tuomet  „kai be šio kelio gyventi negalite, priešingu atveju vėliau kankinsitės. Atsiverkite savo dėstytojui ir juo pasitikėkite – tai jūsų turtas. Tai jūsų akys ir ausys, kurios pasakys ne tai, ką norite girdėti, bet svarbiausią dalyką – tiesą. Daug dirbkite, darykite maksimum ką galite, kad taptumėte geresnis muzikantas ar menininkas“.

Almas Švilpa dainininku tapo atsitiktinai arba dieviškas... Mefistofelis

Dėl didelio užimtumo  jau beveik du dešimtmečius Vokietijoje, šalyje, kurioje  yra apie aštuoniasdešimt operos teatrų, gyvenantis A. Švilpa gimtajame mieste yra  retas svečias. Ir šįkart surasti datą įtemptame solisto grafike nebuvo lengva – ką tik jis dalyvavo R.Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ premjeroje Sankt Galeno teatre Šveicarijoje, kurią dirigavo M. Pitrėnas. Šio kompozitoriaus muzika yra vadinama operos Everestu, į kurį Almas sėkmingai kopia. Beje, būtent Olando monologas tapo koncerto kulminacija, kai žymusis bosas prieš penkerius metus, po studijų S.Šimkaus konservatorijoje, dėstytojo Vytauto Kliukinsko klasėje, baigęs mokslus Vilniuje (ten prisipažįsta pirmą kartą rimtai susidūręs su operiniu dainavimu  studijuodamas pas prof. V. Prudnikovą)  ir Ciuriche grįžo į Klaipėda. Tuomet, 2008 m., tarptautiniame muzikos festivalyje„Sugrįžimai“, Almą jo pedagogai, moksladraugiai ir giminės  Klaipėdoje išgirdo  pirmą kartą. Nuolat įvairiuose Vokietijos teatruose pagrindines boso partijas atliekantis solistas įtikinamai  pademonstravo savo aukščiausią meistriškumą. Interpretuodamas W.A.Mozarto operų „Figaro vedybos“ ir „Don Žuano“ arijas, atlikėjas pakerėjo puikia technika, nepaprastais artistiniais gabumais, dinamiškumu, judrumu ir paslankumu bei raiškia artikuliacija (sunku patikėti, kad kažkada atlikėjas dėl to turėjo rimtų problemų). Žavėjo dainininko gebėjimas akimirksniu persikūnyti ­– kokie gi kontrastingi M.Glinkos Farlafo rondo iš „Ruslano ir Liudmilos“ (šį vaidmenį jis efektingai atliko 2011 m. iškilmingai atidarant rekonstruotą Maskvos Didįjį teatrą)  ir skausmingai dramatiškas Boriso monologas iš M.Musorgskio operos „Borisas Godunovas“!Džiaugėmės galėdami jį išgirsti 2009 m. festivalyje “Muzikinis rugpjūtis pajūryje”, kuriam solistas parengė net dvi programas – „Auksinės boso arijos“ ir „Su Wagneriu pas Thomą Manną“, po metų jis dar kartą grįžo į KVMT. Prestižinio Vilniaus festivalio 2012 atradimu spauda pripažino būtent A.Švilpą, kuris   koncerte "Septyni persikūnijimai. Almo Švilpos rečitalis" vėlgi pribloškė klausytojus savo balso galimybėmis ir persikūnijimo talentu. „Šimkiukų“ tandemas” (pianistė Audronė Juozauskaitė  taip pat yra Klaipėdos konservatorijos ugdytinė) atliko aukštojo vokalinio pilotažo reikalaujančią programą. O 2013m. jis dalyvavo R. Wagnerio savaitėje LNOBT.

Pirmasis jo vaidmuo profesionalioje scenoje (LNOBT) buvo Bazilijus Rosinio operoje „Sevilijos kirpėjas“. Nuo 1996-ųjų Almas yra Eseno muzikinio teatro solistas (beje, dar viena “ šimkiukė”– Lietuvos operos primadona Sandra Janušaitė su  Eseno „Aalto“ operos teatru šiemet pasirašė kontraktą dviem sezonams), operose atlieka pagrindines boso partijas. Yra sukūręs daugelį boso vaidmenų (Mefistofelis, Don Bazilijus, Figaras, Kunigaikštis Igoris, Eskamiljas, Zacharijasm Don Pizaras, Jonas Krikštytojas ir kt.), o pastaruoju metu vis aktyviau atlieka R. Wagnerio operų partijas.

Solistas taip pat yra dainavęs garsiajame Zalcburgo festivalyje, pagrindinėse Miuncheno, Berlyno, Dresdeno, Štutgarto, Vienos ir kitų miestų operos scenose. A. Švilpa dirbo su garsiais dirigentais – Danieliu Barenboimu, Kentu Naganu, Vladimiru Jurovskiu, Aleksandru Vedernikovu.

Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokykloje  baigęs akordeono klasę, Almas tik atsitiktinumo dėka įstojo į dainavimą:  atnešęs dokumentus į  priėmimo komisiją,  ten sutiko tuometinį dainavimo skyriaus vedėją ir... apsisprendė tapti dainininku. „Taip V.Kliukinskas tapo pirmuoju dainavimo mokytoju. Labai didelę itaką mano muzikiniam vystymuisi turėjo ir kiti dėstytojai: tai vokalinį ansamblį dėsčiusi  Ona Glinskaitė,  harmonijos dėstytoja Rita Narušytė ir kiti pedagogai“ – sako vienas pirmųjų užsienyje karjeros aukštumų pasiekęs „šimkiukas“. O muziko kelią besirenkančiam jaunimui jis linki būti stropiems, ryžtingai bei kantriai siekti savo užsibrėžto tikslo.

Ch. Gounod operoje „Faustas“ Švilpa atliko populiariuosius Mefistofelio kupletus bei serenadą. Vokiečių muzikos kritikas U. Hauke rašė:   “Švilpos asmenyje mato absoliučiai „dievišką“ Mefistofelį – didingą savo balsu ir stotu, nepriklausomu nuo savo balso ir artistinių galimybių”.

Kęstutis Alčiauskis birbynę iškeitė į dainavimą

„Šimkinė mano gyvenime atsirado 1986 metais, kuomet,  grojęs trimitu, įstojau į birbynės specialybę. Ši šauni mokymo įstaiga suteikė man puikų išilavinimą, davė nuostabias žinias, padėjo suvokti,  koks nuostabus  menas yra  mylėti muziką... Čia  sutikau  tikrai daug nuostabių  žmonių, kurie savo šiluma, savo žiniomis  tiesė ranką dar neapsiplunksnavusiam jaunajam menininkui. Didelis ačiū mano specialybės dėstytojui Sigitui Kusui, auklėtojai Zitai Stankūnaitei ir dar daugeliui kitų... Jaunuoliai,  mylėkite muziką, mylėkite gyvenimą, mylėkite ... meilę, būkite laisvi ir niekada nebijokite klysti,  tik tada būsite tikri menininkai!”

Lietuvos legendinio tenoro Virgilijaus Noreikos studentas. šiandien  gerai žinomas tenoras K. Alčiauskis per savo muzikinę karjerą sukūrė įsimintinus vaidmenis LNOBT, Kauno ir  Klaipėdos muzikiniuose teatruose. Jis – dažnas svečias Estijos nacionalinio operos teatro scenoje. Dainininko repertuare - Daktaras Abrenuncio, Pongo, Remendado, Gastonas,  Goro,  Tamino, Pedrillio ir kiti vaidmenys. Muzikos kritikė Beata Leščinska apie Kęstučio vaidmenis  Kauno muzikiniame teatre rašo: “Puikus K. Alčiauskio kuriamas Karamelo vaidmuo J. Strausso "Nakties Venecijoje" – spalvingas, įdomus; visuomet žavi ir solisto balsas, turintis, sakyčiau, prigimtinio lyrinio tenoro spalvų”, kritikė įšskiria jo Tebaldą Ch. Gounod operoje "Romeo ir Džuljeta".

Solistas dažnai kviečiamas atlikti tenoro partijas stambiuose oratorinio žanro kūriniuose. Vienas naujausių darbų – V. Juozapaičio oratorija "Mažvydas", o už Evangelisto partiją J. S. Bacho „Pasijoje pagal Joną“ 2008 m. atlikėjui įteiktas „Auksinis scenos kryžius“.  Evangelisto partiją solistas jau yra dainavęs bene dešimt kartų ir ji dažniausiai pripažįstama kaip šio didingo  kūrinio kulminacija.

V.Noreikos ugdytinis yra sukaupęs ir didelį kamerinės muzikos repertuarą. Solistas kviečiamas koncertuoti tarptautiniuose festivaliuose, gastroliavo JAV, Olandijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, Belgijoje, Šveicarijoje, Rumunijoje.

 Už įsimintinus vaidmenis bei partijas K.Alčiauskis buvo dukart apdovanotas „Fortūnos“ premija, o 2007 m. jam įteiktas Nacionalinio operos ir baleto teatro apdovanojimas „Operos Švyturys“ metų solisto nominacijoje.

Jubiliejiniame vakare buvęs birbyninkas persikūnyjo į velniui sielą pardavusį ir jaunystę atgavusį daktarą Faustą.

Mindaugas Rojus: myliu, gerbiu, prisimenu

Artistiškas ir išvaizdus M.Rojus niekada nesiskundė publikos dėmesio ir meilės trūkumu, o po 2009 m. LTV bei LTV World muzikinio projekto „Triumfo arka“ jo populiarumas dar labiau išaugo. Retas artistas gali pasigirti tokia klausytojų ištikimybe.

Vedantysis KVMT tenoras/baritonas sako, kad į konservatoriją, matyt, atkeliavo Dievulio vedamas, nes vidurinėje mokykloje tikrai nebuvo suplanavęs, kad taps operos solistas. Ir vos tik įžengęs suprato, kad tai tikrai ta dvasia mokyklos, kuri pakerės ir ilgam užvaldys. „Myliu...Gerbiu ...Atsimenu... Kažkodėl būtent tie žodžiai šauna į galvą išgirdus ,,Šimkinė“. Myliu sutiktus draugus, gerbiu – sutiktus dėstytojus, atsimenu – Tave ,,ŠIMKINE“. Nuotabių, šiltų, teisingų dėstytojų čia  sutikau. Jums didžiulis Ačiū, o labiausiai esu dėkingas savo vokalo dėstytojai Valerijai Balsytei už klasikinio dainavimo sampratą.

Sudainavęs daugelį pagrindinių partijų (Oneginas , Solistas,  Žermonas, Markizas Aristidas de Fobla , Kunigaikštis Ipshaimas Gindelbachas,  Džekas , Pelėjas ,Herstvudas artistas sukaupė ir namažą lietuviško repertuaro fondą. Minėtini  Juozelis G.Kuprevičius „Veronikoje”, Pjeras J. Gaižausko „Buratine“, Brolis V. Bartulio „Aušrinėje“, Žmogus su karve V. Konstantinovo „Ką senelis padarys, viskas bus gerai“ ir kt. Šiemet solistas  sąrašą papildė Belkorės vaidmeniu  Gaetano Donizetti “Meilės eliksyre”.

„Mielas jaunime, tikėk savimi, tikėk dėstytojais ir niekados nepaliauk  svajoti!”– sako solistas, laukiantis  išsipildant svajonės sudainuoti Lietuvos nacionaliniame operos teatre.

M.Rojus jungtiniame projekte atliko lyriškąją, santūriąją Margaritos brolio Valentino kavatiną.

Dar neparašytas toks kūrinys

Dar neparašytas toks kūrinys, kuriame Klaipėdos konservatorija galėtų parodyti visus savo absolventus. O būtent tokia dedikacija pasirinkta šiai garbingai sukakačiai. Tad kitų skyrių atstovai jau kuris laikas rengia „palydovinius“ koncertus. Vienas pirmųjų suskubo birbynininkas Vytautas Zelenis, pakvietęs į įspūdingą liaudiškos muzikos šventę, kurioje pats muzikavo ir su  konservatorijos mokinių ir absolventų liaudies instrumentų ansambliu, ir su birbynininkų sekstetu „Uostamiesčio muzikantai“ bei liaudies muzikos ansambliu „Vakaras“. Jau  įvyko specialaus fortepijono skyriaus absolventų koncertas, kuriame skambino skirtingų kartų pianistai, baigę konservatoriją per pastaruosius 25 metus. “Muzikinę puokštę” įteikė dabartiniai KU Menų fakulteto studentai ir dėstytojai, muzikavo įvairių skyrių pedagogai…

Jubiliejinio koncerto programoje skambėjo  ir neoficialus konservatorijos himnas  - S. Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę“.