Mirė Tomas Dobrovolskis

Antradienio naktį Vilniaus ligoninėje mirė per šventes gatvėje žiauriai sumuštas perkusininkas Tomas Dobrovolskis.

Po žiauraus sumušimo komos ištiktas kompozitorius, multiinstrumentalistas Tomas Dobrovolskis per dvi savaites taip ir neatsigavo. Kurį laiką vien vaistais palaikoma 48-erių muziko gyvybė užgeso antradienio naktį, 3 val. 40 min.
T. Dobrovolskį gruodžio 24-osios naktį vedžiojant šunį Vilniaus senamiestyje, Vingrių gatvėje, greta vieno iš barų užpuolė grupė jaunuolių. Jis buvo žiauriai sumuštas, neteko akies, T.Dobrovolskį ištiko koma. Vilniaus policija netrukus sulaikė šešis jaunuolius, kai kuriuos teismas leido suimti.

T. Dobrovolskiui buvo atliktos dvi sudėtingos galvos operacijos. Dvi savaites muzikantas buvo gydomas reanimacijos skyriuje, tačiau taip ir neatsigavo.

Dar gruodžio pabaigoje medikai užsiminė, kad nors padarė viską, ką galėjo, vilčių, kad T.Dobrovolskis pasveiks – mažai. Tačiau jo žmona Akvilė Dobrovolskė neprarado tikėjimo iki pat paskutinės minutės. Ji ragino visus melstis už Tomą.

Menininką, trijų vaikų tėvą pažinoję jo kolegos ir bičiuliai užsakė Šv. Mišias. Sausio 8-ąją planuota surengti labdaros koncertą, kuriame surinkti pinigai turėjo būti skirti T. Dobrovolskio gydymui. 

Greta intensyvios ir sunkiai aprėpiamos muzikinės veiklos Tomas Dobrovolskis kūrė muziką spektakliams - su Aukse Petruliene ir jos „Psilikono teatru" buvo sukurtas spektaklis „Pasmaugta ir nušautas" (2010), su Loreta Juodkaite - šokio spektaklis „Trimatrix. Trys judėjimai" bei šokio ir muzikos improvizacijos  (Menų spaustuvė, 2007). Tomas buvo aktyvus ir entuziastingas Menų spaustuvės bičiulis, jo projektai dalyvavo ir Menų spaustuvės atidarymo programoje. Su spektakliais ir įvairiais scenos menų projektais Tomas atstovavo šaliai įvairiuose tarptautiniuose renginiuose, festivaliuose, buvo aktyvus „Vilniaus - Europos kultūros sostinės" renginių dalyvis. Jo vedamų laboratorijų azartą patyrė kelių „Vasaros šokio mokyklų" dalyviai, įvairių amžiaus grupių moksleiviai. Tomo netektis nusitęsia į ateitį - jo kūrybiškumas ir meninis entuziazmas žadėjo daug džiugių akimirkų scenose ir salėse.
 

Lietuvos muzikantai rengia koncertą Tomui Dobrovolskiui atminti

Šį ketvirtadienį, sausio 8 dieną, kelios dešimtys žinomų Lietuvos muzikantų lips ant scenos minėdami šiandien mirusį kompozitorių ir multiinstrumentalistą Tomą Dobrovolskį.

Sostinės menų fabrike „Loftas“ vyksiančio koncerto metu atlikėjai pasirodys be atlygio – žiūrovai vietoj bilietų bus kviečiami aukoti muzikanto šeimai paremti. Koncerto pradžia – 19 valandą, durys atidaromos 18.30 val.

„Esame sukrėsti žinios apie Tomo mirtį. Iki paskutinės minutės tikėjome, kad jis pasveiks, todėl rengėme koncertą, skirtą jam palaikyti. Deja, viskas susiklostė kitaip. Reiškiame jo artimiesiems nuoširdžią užuojautą ir kviečiame visus kartu prisiminti bei paminėti Tomą Dobrovolskį, paremti jo šeimą“, – sakė vienas iš koncerto organizatorių Algirdas „Blėka“ Barniškis.

Koncerto metu pagerbdami Tomo Dobrovolskio atminimą žinomi šalies džiazo, roko ir kiti atlikėjai atliks po keletą kūrinių.

Daugiau nei keturias valandas truksiančio koncerto metu pasirodys „Bix“, „Biplan“, Neda Malūnavičiūtė, Jeronimas Milius ir Feliksas Zakrevskis, Olegas Ditkovskis, Markas Palubenka, Andrius Kulikauskas ir Justė Kazakevičiūtė, „Žalvarinis“, „Saulės broliai“, „4Fun“, „Gin’Gas“, Arkadijus Gotesmanas, „The Road Band“, Liudas Mockūnas, Vytautas Labutis, Saulius Petreikis, „Soul Moustache“, Saulius Auglys ir „Vilniaus mušamieji“, Chris Ruebens ir kiti.

Dauguma iš jų yra dalyvavę bendruose projektuose su T. Dobrovolskiu. Paremti atlikėjo šeimą galima ir pervedant lėšų į jo žmonos sąskaitą.

Kompozitorius, perkusininkas, multiinstrumentalistas Tomas Dobrovolskis dalyvavo daugelyje muzikos projektų Lietuvoje ir užsienio šalyse – Lenkijoje, Latvijoje, Danijoje, Švedijoje, Anglijoje, Belgijoje, Suomijoje, Islandijoje, Izraelyje.

Originalų muzikos instrumentą – vario gaublį – sukūręs atlikėjas muzikavo ne tik džiazo, bet ir free džiazo, elektroakustinės improvizacinės, eksperimentinės, akademinės muzikos, taip pat šokio, teatro ir kino projektuose. T. Dobrovolskis buvo vienas iš Lietuvos džiazo federacijos įkūrėjų.

Prie koncerto organizavimo prisideda Lietuvos džiazo federacija, menų fabrikas „Loftas“, kiti muzikos pasaulio atstovai. 

PRISIMINKIME

Garsų ir kvapų sesijos sugrąžina harmoniją

Aistė MASIONYTĖ, "Lietuvos žinios" 2014-03-29 

Mu­zi­kan­to ir kom­po­zi­to­riaus To­mo Dob­ro­vols­kio ren­gia­mos kva­pų ir mu­zi­kos gar­sų se­si­jos tam­pa sa­vo­tiš­ku vais­tu kas­die­nės ru­ti­nos nu­alin­tiems ir sa­vo po­rei­kius už­mir­šu­siems žmo­nėms.

Ži­no­mas mul­tiins­tru­men­ta­lis­tas T.Dob­ro­vols­kis gro­ja įvai­riuo­se mu­zi­kos, šo­kio, tea­tro, ki­no pro­jek­tuo­se, o nuo 2012-ųjų nuo­lat ren­gia gar­sų bei kva­pų se­si­jas. Žmo­nės ra­gi­na­mi pa­to­giai įsi­tai­sy­ti ant grin­dų pa­ties­tų ki­li­mė­lių, už­si­merk­ti, at­si­pa­lai­duo­ti ir po­rai va­lan­dų už­mirš­ti vi­sus rū­pes­čius. Ore sklin­dan­tys gar­sai ir kva­pai nu­ne­ša į ki­tas erd­ves, lei­džia pa­tir­ti ne­įp­ras­tų iš­gy­ve­ni­mų, ste­bė­ti vaiz­duo­tės ku­ria­mus pa­veiks­lus. Kar­tu vyks­ta sa­vo­tiš­kas gar­sų ma­sa­žas, pra­sisk­ver­bian­tis gi­liai į kū­ną. Tai nu­ra­mi­na ne­rvų sis­te­mą, at­ku­ria vi­di­nę har­mo­ni­ją.

Sva­jo­nių link

Reng­ti to­kias se­si­jas T.Dob­ro­vols­kį įkvė­pė vai­kys­tės pa­tir­tis, pri­si­mi­ni­mai iš va­sa­rų, pra­leis­tų pas se­ne­lius Va­bal­nin­ke. Kaip sa­ko To­mas, tai bu­vo be­ne ge­riau­si lai­kai, ly­di­mi ty­riau­sių jaus­mų.

"Tuo­met tie­siog iš­tirp­da­vo­me lai­ke ir erd­vė­je. Apim­da­vo to­kia bū­se­na, kai ne­be­ži­nai, ar iš­vis esi, o gal esi nie­kas, nes jau su­si­lie­jai su vi­sa­ta. Da­bar jau ne­bė­ra nei se­ne­lių, nei jų na­mų. Pa­ma­niau – o gal pa­vyk­tų su­grą­žin­ti tuos nuo­sta­bius po­ty­rius ki­ta for­ma? Ko­dėl ne­pa­ban­džius su­kur­ti erd­vės, kur žmo­nės ne­rū­pes­tin­gai pra­leis­tų ke­le­tą va­lan­dų, at­si­kra­tę vi­sų įsi­pa­rei­go­ji­mų. To juo­lab rei­kia da­bar, kai ta­po­me la­bai iner­tiš­ki, įva­ry­ti į ru­ti­ną "dar­bas – na­mai – mie­gas", vi­siš­kai ne­ge­ban­tys ras­ti lai­ko sau. Ap­lin­ka du­si­na mus įvai­riais bū­dais, pri­mes­da­ma sa­vo žai­di­mo tai­syk­les. Taip ir įsi­kin­ko­me. To­dėl ti­krai ge­ra pa­bū­ti ra­my­bė­je, skam­bant mu­zi­kai, sklin­dant kva­pams, me­di­tuo­jant, ke­liau­jant po vaiz­duo­tės ir pa­są­mo­nės pa­sau­lį. Tai pa­de­da per­mąs­ty­ti sa­vo gy­ve­ni­mą, iš­gry­nin­ti min­tis, at­ras­ti nau­jas įžval­gas, su­grą­žin­ti ry­šį su sa­vi­mi, įgy­ven­din­ti sva­jo­nes", – var­di­jo T.Dob­ro­vols­kis.

To­dėl prieš se­si­ją žmo­nės pra­šo­mi nu­si­teik­ti tam ti­kriems tiks­lams ir no­rams. Anot T.Dob­ro­vols­kio, jie iš tie­sų po tru­pu­tį ma­te­ria­li­zuo­ja­si. Juk sa­ko­ma, kad vi­sa­ta yra vis­ko per­te­ku­si, tik ne­su­ge­ba­me iš jos pa­siim­ti, ko mums rei­kia. Ne­mo­ka­me pa­pra­šy­ti, su­si­telk­ti į sa­vo tiks­lus, blaš­ko­mės tarp įvai­riau­sių par­ei­gų, už­mirš­da­mi par­ei­gą sau.

Gar­sų įvairovė

Vyksta muzikos garsų ir kvapų sesija.

Sean­sų me­tu T.Dob­ro­vols­kis nau­do­ja ai­bę įvai­rių pa­gal­bi­nin­kų – būg­ne­lius, ka­lim­bą, flei­tą, lū­pi­nę ar­mo­ni­kė­lę ir kt. Kad iš­gau­tų tam ti­krus gar­sus, į mu­zi­ki­nį vyks­mą įtrau­kia ir sa­vo pa­ties su­kur­tus ins­tru­men­tus, pa­vyz­džiui, va­ri­nį gaub­lį ar stik­li­nę va­zą, pri­pil­dy­tą van­dens. Gar­sų pa­le­tę pa­pil­do ir šiuo­lai­ki­nė elek­tro­ni­ka. "Ži­no­ma, na­tū­ra­lių vib­ra­ci­jų, sklei­džia­mų di­de­lio būg­no, ne­ats­tos jo­kia elek­tro­ni­ka. Bet ma­no se­si­ja nė­ra tik vib­ra­ci­jų sklei­di­mas, nes to­kiu at­ve­ju tai bū­tų pa­pras­tas ma­sa­žas, rei­kia ir mu­zi­kos. Klau­sy­da­mas jos žmo­gus už­si­mirš­ta, per­si­ke­lia į ki­tus pa­sau­lius. Ta­da jau ne­be­gal­vo­ja, koks ins­tru­men­tas tą mu­zi­ką sklei­džia", – pa­ko­men­ta­vo mu­zi­kan­tas.

Sa­vo se­si­jo­se jis vi­sa­da im­pro­vi­zuo­ja. "Vi­sa, kas tuo me­tu plau­kia iš šir­dies, ir yra ma­no im­pro­vi­za­ci­jo­se. Taip gims­ta mu­zi­ka, ku­rią įkve­pia su­si­rin­kę žmo­nės, ap­lin­ka, pats mo­men­tas, žvaigž­dės. O juk vi­si šie kom­po­nen­tai kas­kart vis ki­to­kie. Tad tos 4-5 te­mos, pa­gal ku­rias im­pro­vi­zuo­ju se­si­jų me­tu, vi­sa­da skam­ba skir­tin­gai ir kar­tais net man pa­čiam ne­ti­kė­tai, nau­jai", – pa­sa­ko­jo T.Dob­ro­vols­kis.

Kva­pus jis ir­gi nau­do­ja pa­sik­liau­da­mas in­tui­ci­ja, pa­ju­tęs, ko rei­kia tam ti­kru mo­men­tu. Purš­kia­mi aro­ma­tai, pa­ga­min­ti iš na­tū­ra­lių me­džia­gų, įsi­lie­ja į mu­zi­ki­nį fo­ną, pa­pil­do­mai veik­da­mi žmo­gaus bū­se­ną.

Anot T.Dob­ro­vols­kio, kiek­vie­na se­si­ja jam tam­pa dar vie­nu laip­te­liu to­bu­lė­ti, nes taip įgau­na nau­jos pa­tir­ties, ran­da tin­ka­miau­sius spren­di­mus.

Pa­gal sa­vą viziją

At­li­kė­jas yra da­ly­va­vęs pro­jek­tuo­se su ne­įga­liai­siais, gro­jo žmo­nėms, ser­gan­tiems on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis. Bet jis ne­si­va­di­na te­ra­peu­tu, nes taip įspraus­tų sa­ve į tam ti­krus rė­mus.

"Yra įvai­rių nuo­mo­nių apie tai, ką da­rau. Vie­ni sa­ko, kad tai yra te­ra­pi­ja, ki­ti – kad ša­ma­niš­kas ri­tua­las, tre­ti – jog me­di­ta­ci­ja, o aš tu­riu sa­vo vi­zi­ją ir jos lai­kau­si", – tei­gė at­li­kė­jas.

Žmo­nių at­si­lie­pi­mai, jog jo mu­zi­ka yra me­di­ta­ci­nė, o gal – ša­ma­niš­ka, pa­ska­ti­no iš­sa­miau pa­si­do­mė­ti da­ly­kais, apie ku­riuos moks­las kol kas ty­li. Ban­dy­da­mas už­pil­dy­ti ži­nių spra­gą, T.Dob­ro­vols­kis pra­dė­jo gi­lin­tis į rei­ki – al­ter­na­ty­vio­sios me­di­ci­nos bū­dą, ki­lu­sį iš se­no­vės Ja­po­ni­jos, kai gy­dy­mui pa­si­tel­kia­ma ener­gi­ja. Mu­zi­kan­tas šiuo me­tu jau yra rei­ki meis­tras, o bir­že­lį ti­ki­si pa­siek­ti nau­jas aukš­tu­mas – tap­ti rei­ki meis­trų mo­ky­to­ju.