Moters esaties istorija – Ievos Dūdaitės fortepijoninių kompozicijų albumas MARIE

Dūdaitė Ieva. Marie. Vinilinė-kompaktinė plokštelė. Lietuva, Scenos menai, 2024.

Ieva Dūdaitė – įgijusi muzikos meno magistrės laipsnį Hochschule fur Musik Karlsruhe (Karlsrūchės aukštoji muzikos mokykla), profesoriaus Kalleʼs Randalu klasėje; koncertavusi pasaulinio garso koncertų salėse – Amsterdamo Concertgebouw, Eindhoveno Muziekgebouw, Utrechto TivoliVredenburg, Antverpeno DeSingel, Prahos filharmonija; pelniusi tarptautinių apdovanojimų pianistų konkursuose; turinti reikšmingų muzikinių partnerysčių patirtį – yra ryški muzikos meno asmenybė. Jau debiutinis Dūdaitės albumas Tiersen Meets Chopin (Ars Produktion, 2019) nominuotas prestižiniuose muzikos meno apdovanojimuose Opus Klassik 2022 dviejose kategorijose: Debut of the Year (Metų debiutas) ir Best Solo Recording (Geriausias solinis albumas); drauge su seserimi Marija Dūdaite išleista kompaktinė plokštelė Inseparable (Ars Produktion, 2022) taip pat nominuota Opus Klassik 2023 dviejose kategorijose Best Ensemble (Geriausias ansamblis) ir Best Chamber Music Recording (Geriausias kamerinės muzikos albumas).

Šias metais pianistė Ieva Dūdaitė po 27-erių metų būties muzikos meno pasaulyje atsiskleidė ir kaip kūrėja – vinilinės ir kompaktinės plokštelės formatais išleistas devynių autorinių kompozicijų albumas Marie.

Nuosekliai klausant kompozicijų, albumas (su)skamba it tolydus, vientisas kūrinys, kuriame muzikos kalbà papasakota moters gyvenimo, jos skirtingų esačių būties istorija. Albumas Marie tarytum muzikos garsais, autorinėmis kompozicijomis autentiškai perpasakotas, įprasminant savimi pačia, pasitelkiant asmenines patirtis, pajautas, Virginios Woolf romanas Ponia Delovėj (pirmą kartą išleista 1925 m.). Šiame grožinės literatūros šedevre – viena moters – ponios Delovėj – gyvenimo diena, bet joje autorė sutalpina ištisą patirčių paletę, minčių, emocijų ir jausmų bėgsmas perteikia (ne)pakeliamą moters tikrovės sudėtingumą. Klausantis Dūdaitės fortepijoninių kūrinių asociatyviai iškyla ir Michaelio Cunninghamo romanas Tos valandos (pirmoji publikacija – 1988 m.), kuriame – viena trijų skirtingais laikais gyvenančių moterų gyvenimo diena, o viena veikėjų – Virginia Woolf, rašanti romaną Ponia Delovėj. Cunninghamo romanas tapo ir itin sėkminga kino ekranizacija Hours (Valandos, režisierius Stephen Daldry, 2002), o 2022 m. lapkričio 22-ąją Metropolitan Opera House scenoje įvyko Kevino Putso operos Hours (libreto autorius Gregas Pierceʼas) premjera, kurioje muzikos teatro priemonėmis, sakytina, kinematografiškai-dokumentiškai atkartojant perteikta romano medžiaga, įgijusi kūniškąjį pavidalą kino juostoje.

Kodėl reikalingas šis, rodos, nuokrypis, minties lankstas nuo recenzuojamo Ievos Dūdaitės albumo Marie? Tai diktuoja pačios Dūdaitės kompozicijos: viena vertus, jose, ypač Illusion (Iliuzija) ir Linas, ataidi filmo Hours garso takelio muzika, kita vertus, Ieva Dūdaitė yra teigusi, jog šiame albume – jos gyvenimo istorija, kurioje esti mėgiamų kino filmų, artimų kompozitorių įtakos žymių. Ko gero, Woolf ir Cunninghamo literatūriniai darbai yra tiksliausia, paveikiausia moters būties dramos atskleistis, įprasminant išbandančiai iššūkingą, rodos, paprasto gyvenimo kasdienybę. Tad albumas Marie savitai išskamba kitomis meno kalbomis efemeriškai įkūnytą moters tapatybę, patį moteriškumą, besiskleidžiant tam, kas esi, įvairiuose ir skirtinguose etapuose – ta pati, bet kas kartą vis kita – nauja – pažiniai nepažini – ji – moteris.

Pirma kompozicija, pavadinta Illusion – ėjimas, bėgsmas per gyvenimą, siekiant norų, troškimų išsipildymo, pradžioje švelniai, dar nedrąsiai. Kūrinio įdėjai plėtojantis, autorė intensyvina tempą, stiprina ekspresiją, tarytum banga po bangos potvyniui keičiant atoslūgį, o tada ir vėl su dar didesne jėga užvaldančiai apima ryžtingas veržimasis siekių link. Kaip minėta, šiame kūrinyje, kaip ir kompozicijoje Linas, ataidi Hours kino filme skambančios Philipo Glasso minimalistinės, itin paveikios ir įtaigios muzikos akordai, toks iškalbus besikartojančių natų skambesys, jų sąskambiai, sukuriantys nerimastingos dramos, netgi tam tikro tragizmo įspūdį. Dūdaitės kūryboje viskas daug švelniau, šviesiau, skaidriau, minoro beveik nejusti, einama, kylama išsipildymo link, todėl, pasitelkus pavadinimą, galima sakyti: iliuzija – ne tuščia, ji nesudūžta. Galbūt todėl pirmosios dvi kompozicijos dar labiau sietinos su Yanno Tierseno kūryba; apskritai daugelyje Ievos Dūdaitės kūrinių girdėti sąšaukų, savitų interpretacijų šio autoriaus melodijų.

Ypač asmeniškas, jautrus kūrinys Marie, kaip pavadintas ir visas albumas. Kompozicija skamba ir, sakytina, yra išgirstama – klausa perskaitoma kaip meilės istorija – nuo pirmo susitikimo, susižavėjimo, įsimylėjimo, šviesaus, gaivalingo virpesio iki pačios meilės, būties drauge su kitu, dviejų tapsmo vieniu – šeima. Tai autorė perteikia tapačia muzikos kalbà, tapačiu bėgsmu klavišais, vis dėlto muzika – kita ir kitokia, tai ne vieno, bet dviejų ėjimas per gyvenimą, priimant iššūkius, išbandymus, juos drauge įveikiant meile.

Kūrinys skirtas dukrai Marijai, kurios garbei ir pavadintas prancūziška jos vardo forma – Marie, kas dargi sudaro ir kalbinę muzikos autorės ir jos vyro vardų pirmųjų skiemenų sintezę. Tai įprasminta pačia muzika – autorei kalbant apie savąją meilę, apie save joje, žvelgiama asmeniškai, subjektyviai, tarytum jau retrospektyviai, o kartu tarsi ir iš nepriklausomo stebėtojo pozicijos, tad garsinė žaismė kuria prasminį daugį, interpretacijų įvairovės galimybę, tačiau moteriškosios esaties žymė – vienareikšmiai dominuojanti.

Tango kompozicija artima albumo muzikinei idėjinei prasmei; kūrinys sodresnis, charakteringesnis, ryškesnio temperamento, o po jo skambantys Sentimentai – daugiau refleksyvus, kontempliatyvus, švelnesnio, skaidresnio tembro kūrinys, sietinas su jau minėto Yanno Tierseno bei Ludovico Einaudi melodika.

Ko gero, pati subtiliausia, švelniausia Dūdaitės kompozicija, ką suponuoja ir jau savaime liudija pavadinimas – Lopšinė, muzika kuria vaizdinius mamos, sūpuojančios kūdikį, palinkusios vėlų vakarą ar jau nakčia prie lovelės, kurios viršuje sukasi skambanti karuselė... Mama tyliai, pašnibždomis dainuoja, be žodžių niūniuoja melodijas, vedančias miego pasaulin... Melodiniai sąskambiai keičia vaizdinius, regis, mama atsisėda prie fortepijono su dukrele ant kelių, ir mergaitė galbūt pirmąsyk prisiliečia prie instrumento klaviatūros... Galiausiai ji užmiega, o Lopšinė tebeskamba, mama tebėra šalia... Kūrinio skambesys kuria ir perteikia vaiko buvimą muzikos pasaulyje – muzikoje – nuo pat kūdikystės, jam augant tebeaidi lopšinė, galbūt besisukant skambančiai karuselei, vienam brangių sentimentų...

Jazz – žaisminga, džiazuojanti kompozicija, kurioje – Damieno Chazelleʼio 2016-ųjų kino filmo La la land (Kalifornijos svajos) garso takelio muzikinių fragmentų autorinės impresijos, taip pat Woody Alleno filmuose pasitelktos muzikos tonų įtaka.

Aštuntasis kūrinys, pavadintas Alba, iš tiesų skamba kaip aušra, kaip tam tikras šviesos pasitikimas, ėjimas jos link, į ją, o kartu ir atsisveikinimas, išsiskyrimas. Visos šios galimos prasmės yra žodžio alba semantikoje, atkeliaujančioje iš viduramžių, provansalų poezijos, trubadūrų dainų. Simboliškai paskutiniajame albumo Marie kūrinyje Kur keliai mus suves Ieva Dūdaitė aksominiu mecosoprano tembru išdainuoja Lino Šlekio poetinę miniatiūrą, klausdama tarytum savęs, tarytum muzikos, jos kūrėjų, atlikėjų, patyrėjų – Kur keliai mus suves? Žodžiais ir muzika vėlgi kalbama apie savęs pačios ir visa ko kaitą, apie visa ko radimąsi iš tylos ir sugrįžimą tylon...

Šiuolaikiniame pasaulyje vargu ar beįmanoma kurti iš tylos, pradėti rašyti ant balto lapo, rastis kūriniui iš nebūties, pirmojo autorinių kompozicijų albumo Marie akivaizdoje kūrėjai linkėtina pranokti muzikos pasaulio įtakų skambesį, išlaisvinant unikalaus stiliaus asmeninę įtaigą.

Gyvai susitikti pianistę bei muzikos kūrėją Ievą Dūdaitę ir įsigyti albumą Marie – puikiausia proga apsilankant pristatymo koncertuose:
kovo 31 d. 20 val. muzikos klube Vandenis, Palangoje;
balandžio 25 d. 18.30 Jonavos kultūros centre;
rugpjūčio 17 d. 20.30 Nidos prieplaukoje.
Teprakalba kompozicijos kiekvienam jūsų, išskleisdamos savitai autentišką interpretacijų gamą.