Moterys, dėl kurių gali vykti karai

„Mus nešioja ant rankų kaip stebuklą, – sako arfininkė Joana Daunytė, viena iš keturių talentingų ansamblio „Regnum Musicale“ narių. Likusieji ansamblio nariai – dar trys seserys. Toks muzikos instrumentais ginkluotas seserų ketvertukas, negali nejaudinti.

Iš tiesų būta nenusakomo malonumo "Kurhauzo“ scenoje matyti keturias švytinčias merginas – Joaną Daunytę (arfa), Eleną Daunytę (violončelė), Vitą Mariją Daunytę (fleita) ir Kotryną Ugnę Daunytę (smuikas), su skirtingais muzikos instrumentais. Koncerte prie dukrų prisijungė ir mama Raimonda Daunienė (smuikas).

Tiesa, mama ne tik griežia smuiku, bet, kaip paaiškėjo bepokštaujant scenoje, mama yra ir vadybininkė, ir "vyr. dirigentė". Beje, ji apdairiai motiniškai sudirigavo ir tai, kad mergaitės grotų skirtingais instrumentais, numatydama šią nuostabią galimybę užaugus muzikuoti kartu.

Dukroms ji intuityviai parinko instrumentus, kad susidarytų ansamblis. Laikui bėgant instrumentai neįtikėtinai pritiko ir patiko kiekvienai taip, kad nebenorėjome jų keisti.

Tiesa, Elena yra išimtis. Būdama puiki violončelininkė mergina negalėjo atsispirti prigimtinei traukai dainuoti, todėl pradėjo studijuoti dainavimą pas profesorių Vladimirą Prudnikovą. Vakaro programoje Eleną išvydome ir solistės amplua.

Elena taip pat atliko ir jos vizitine kortele vadinamą ir jai pripažinimą pelniusį italų violončelės virtuozo Giovanni Solima kūrinį „Lamentatio“ („Rauda“).

Žiūrint į scenoje muzika besimėgaujančias seseris, stebint jų prigimtinį aistringumą ir temperamentą, supranti – tai moterys, dėl kurių tikrai gali vykti karai.