Mūsų sielų skambėjimas

Šių metų spalio 23-24 dienomis Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčioje ir Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje vyko Visų šventų dienai skirti prof. Vladimiro Prudnikovo studentų koncertai. Scenoje pasirodė Giedrė Kelpšaitė, Kamilė Balabonaitė, Marija Geniušaitė, Evelina Baltiejūtė, Eglė Mačiulytė, Marija Dūdaitė, Julius Kmitas ir Martynas Beinaris. Akomponavo Evelina Pilipavičiūtė. Koncertą vedė prof. V. Prudnikovas.
Džiugu, kad netrukome sulaukti malonių įspūdžių iš koncerto klausytojų. Skaitytojams pateikiame trijų klausytojų – pedagogės, muziko bei kunigo – mintis po šių koncertų.

"Mūsų sielų skambesiai" buvo skirti artėjančiai didžiai ir labai gražiai krikščioniškai šventei, Visų šventų dienai, paminėti. Gaila, jog dažnai Vėlinės užgožia šią dieną skubėjimu, kapų žvakėmis ir aitriai "kvepiančiomis" chrizantemomis. O visai be reikalo. Juk žmonės, kažkadais gyvenę čia, Žemėje, ir maldoms skyrę visą savo gyvenimą, yra labai svarbūs mūsų dvasinėje istorijoje ir padeda mums šiandien, jei tik tikime ir kreipiamės į juos. Todėl man labai patiko, jog  profesorius V. Prudnikovas su savo studentais pagerbė šią dieną ir skyrė jai savo akordus.

Muzikos garsai abu vakarus sklido bažnyčiose. Didinga jų aplinka, sakralinė muzika, meile šviečiantys jaunųjų atlikėjų veidai tikrai nuteikė didingai ir užpildė sielą šviesa. Ne veltui mokslininkai pripažįsta tai, savo straipsniuose rašydami apie terapinį sakralinės, klasikinės ir liaudies muzikos poveikį žmogaus psichikai. Nors lotynų ir italų kalbų žodžių giesmėse aš ir nesupratau, bet melodijų harmonija šildė ausį, o atlikėjų emocijos perdavė kūrinio prasmę tiesiai į širdį.

Labai džiaugiuosi, jog po valandą laiko iš savo gyvenimo penktadienį ir šeštadienį skyriau šiems renginiams. Nors pavadinime ir skamba žodis studentai, tačiau šie žmonės, profesoriaus V. Prudnikovo mokiniai, paliko gilų įspūdį kaip profesionalūs atlikėjai, visą save atiduodantys publikai. Gražiosios merginos, visos skirtingais, bet unikaliai išskirtiniais balsais, elegantiškais apdarais ir plastiškais judesiais užbūrė ne tik mane, bet ir visą publiką. Vaikinai savo vyriškais tembrais sudrebino bažnyčios sienas tikrai iki pamatų.

Kristina Mikalauskaitė, Šv. Ignaco Lojolos dėstytoja

Visų pirma labai džiaugiuosi, jog į koncertus susirinko didelė publika. Tai rodo stiprų studentų įdirbį ne tik ruošiantis atlikti kūrinius ant scenos, bet ir savanoriškai skleidžiant informaciją apie juos. Toks visapusiškas pasiruošimas šiais laikais yra labai reikalingas ir svarbus, nes jei neskatinsi publikos ateiti, ateis tik maža dalelė – vienas žingeidus, vienas savas, bet tik tiek. Didesnės visuomenės dalies tikrai nebus. Tad man buvo labai malonu sėdeti gausioje auditorijoje.

Akademiniame kontekste koncertai buvo tarsi ataskaita už du šio semestro mėnesius. Vyresni studentai parodė, jog jau yra sugrįžę į formą po vasaros atostogų, o jaunesni leido suprasti, kad jau yra apšilę, ir visi gali koncertuoti. Bažnytiniame kontekste, koncertai, nors nebuvo gedulingi prieš artėjančias Vėlines ir Visų šventų dieną, tačiau nuteikė žmonių sąmonę ir nuotaiką sakraliai bei pakiliai, pasitinkant tai, ką Katalikų bažnyčia minės jau šį savaitgalį. Todėl pasirodymuose skambėjusi muzika, mano nuomone, labai tiko tiek erdvei, tiek laikui. Viskas buvo vientisa ir harmoninga.

Koncertų programa buvo tikrai profesionaliai sudėliota. Čia, be abejo, prof. V. Prudnikovo nuopelnas. Kūriniai nebuvo atsitiktiniai, o meistriškai parinkti aukštos prabos baroko, romantikos ir kitų laikmečių kompozitorių darbai. Studentai juos atliko profesionaliai. Labai norėčiau pagirti puikų akomponavimą vargonais.

Labai palaikau ir pritariu studentų iniciatyvai koncertuoti studijų metu. Tai puiki galimybė jiems augti, besimokant iš savo klaidų, publikos reakcijos, akustinio skambesio ar iš dėstytojo atsiliepimų. Juk atlikimo meno studijos ir yra ne vien tik paskaitų klausymas, o ir reali praktika ant scenos.

Prof. Prudnikovo studentams palinkėčiau ryžto ir idėjų, vardan kurių šis jaunimas laikytųsi drauge kaip grupė, nes bendraminčiai kūrybiniame procese yra labai svarbūs. Taip pat linkiu didelių siekių ir tikslų, koncertuojant ne tik Kaune, bet ir visame pasaulyje.

                          prof. Tomas Ladiga, VDU Muzikos akademijos Dainavimo katedros vedėjas

Koncertai paliko man labai šiltą įspūdį. Jaunieji atlikėjai pasirodė nuoširdūs ir atviri. Manau tai jautė visa publika. Kartais juk būna, kad profesionalas atlieka savo kūrinį, lyg ir gerai, bet nėra nuoširdumo. O čia jis buvo.

Sakralinės muzikos koncertai, tokie kaip šie, yra labai svarbūs, nes dvasiškai pakylėja žmogų, sušildo jausmus ir jo santykis su Dievu tampa artimesnis. Čia susipina menas, jausmai ir tikėjimas. Ir iš koncerto išėjęs žmogus jaučiasi laimingesnis bei tauresnis.

Studentams palinkėčiau ir ateityje visus kūrinius atlikti taip nuoširdžiai. Kaip profesorius V. Prudnikovas sakė, jei nuoširdžiai norėsite žmones pakylėti – jie pakils, jei nuteikti susikaupimui – jie susikaups, jei norėsite prajuokinti – jie juoksis. Svarbiausia viską atlikti tyra širdimi ir perduoti emocines bei  menines vertybes taip, kad besiklausantys žmonės taptų geresni, supratingesni, ir iš tikro suvoktų, kas yra klasika.

Kunigas Evaldas Vitulskis, Kauno arkikatedra bazilika