Muzika jungia tautas
Mūsų šalį garsina daugybė chorų, išvykstančių į koncertines keliones, tarptautinius festivalius ar konkursus, tačiau nedaug kas ryžtasi svečius kviestis į savo kraštą ir parodyti, kokia Lietuva graži ir didi valstybė, kokia turtinga jos istorija. Gegužės 15–18 dienomis vykusį 5-ąjį tarptautinį vaikų ir jaunimo chorų festivalį „Liepaičių draugai Vilniuje“ lydėjo saulė, griausmai ir lietus. Kruopščiai organizuotas festivalis vyko sklandžiai, atvažiavo visi svečiai, salės neliko be klausytojų.
Pirmasis festivalis „Liepaičių draugai Vilniuje“ nuskambėjo dar 2002 metais. Pagrindinis festivalio tikslas – draugystė, noras dalintis savo kultūra ir pažinti kitų šalių kultūrą. Šiais metais buvo proga pažinti Rusijos, Ukrainos, Vengrijos dvasią ir muziką.
Didingame atidarymo koncerte pasirodė Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ jaunių (vadovė Audronė Steponavičiūtė-Zupkauskienė, koncertmeisterė Sigita Dūdėnienė) bei merginų (vadovė Jolita Vaitkevičienė, koncertmeisterė Eglė Kasteckaitė) chorai ir svečiai – Sankt Peterburgo choras „Altus“, Kijevo mergaičių choras „Vognyk“, garsus Pečo miesto Bélos Bartóko merginų choras. Iškilmingai buvo įneštos Lietuvos, Rusijos, Ukrainos ir Vengrijos vėliavos. Šių metų festivalio simbolis – įvairiaspalvė gėlė, išmarginta keturių šalių vėliavų spalvomis. Šventės dalyvius sveikino Vengrijos ambasadorius Lietuvoje Zoltánas Pecze, taip pat ilgamečiai renginio draugai ir globėjai iš Vokietijos Ute ir Johannas-Friedrichas Ritteriai.
Festivalio atidarymo koncertas Vilniaus universiteto Didžiojoje auloje vyko ketvirtadienį, tad nenuostabu, kad žiūrovų salėje buvo mažai, tačiau tai nepaveikė šventės dalyvių nuotaikos. Itin gražiai nuskambėjo „Liepaičių“ jaunių choro atliekama lietuvių liaudies dainų pynė „Pamario dainos“, sukurta G. Svilainio, Sankt Peterburgo choro kūrinys „Vėjas“, vengrų choro pristatyta Z. Kodály kūryba, ryškios ritmikos kompozicija „Egyetem, begyetem“ ir lyrinės ukrainiečių liaudies melodijos. Merginų choras „Liepaitės“ koncertą pagyvino afrikiečių daina „Dubula“.
Antrą festivalio dieną, penktadienį, svečiai surengė solinius koncertus. Sankt Peterburgo choras „Altus“ pasirodė Simono Konarskio vidurinės mokyklos salėje. Choro meno vadovė ir dirigentė – Lidija Zaiceva, koncertmeisterė – Tatjana Varlamova, su kolektyvu dirbanti daugiau nei 15 metų. Nuo 1990 metų gyvuojantis 33-iosios muzikos mokyklos vyresniųjų mokinių kolektyvas aktyviai koncertuoja tiek Sankt Peterburge, tiek užsienio šalyse, ne viename tarptautiniame festivalyje ir konkurse yra laimėjęs pirmąsias vietas. Repertuaras labai platus, jame yra rusų bei užsienio klasikinių kūrinių, liaudies dainų, šiuolaikinių kompozitorių kūrybos.
Choro „Altus“ koncerte skambėjo M. Malevičiaus, V. Plešako, N. Rimskio-Korsakovo, V. Pančenkos kompozicijos. Malonu buvo išgirsti M. K. Čiurlionio harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Ant kalno gluosnis“. Muzikos mokyklos choras pasižymi ryškiu skambesiu, laisva muzikos tėkme, jautresnį klausytoją sugraudina įtaigūs kulminaciniai akordai.
Pečo Bélos Bartóko merginų choras pasirodė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Šis choras Zoltáno Kodály muzikos mokykloje įkurtas daugiau nei prieš 40 metų. Jis plačiai skleidžia Vengrijos kultūrą, yra išleidęs penkias kompaktines B. Bartóko ir Z. Kodály chorinės muzikos plokšteles. Kolektyvas yra pelnęs daugybę apdovanojimų, lankęsis daugybėje šalių, vertinamas ir savo tėvynėje – keliskart pelnė Metų choro vardą. Jauna, aktyvi dirigentė Bernadett Rózsa chorui vadovauja nuo 2012 metų, jai talkina koncertmeisteris Sándoras Balatoni.
Vengrų choro pasirodymas išsiskyrė profesionaliu, išgrynintu skambesiu. Girdėjome Lietuvoje mažai žinomų 20 amžiaus vengrų kompozitorių Lajoso Bárdoso ir Miklóso Kocsáro kūrybą, skambėjo B. Britteno „Gloria“ iš „Missa brevis“, už širdies griebianti G. Caccini „Ave Maria“, salė nuščiuvusi klausėsi autentiško, mums neįprasto vengrų liaudies dainos atlikimo – ilgesinga melodija pynėsi su šaižiu kalnietišku dainavimu. Koncertą baigė efektingas Verdi „Raganų choras“ iš operos „Makbetas“.
Kijevo vaikų ir jaunimo kūrybos namų mergaičių choras „Vognyk“ (vadovė Svitlana Stepanenko, koncertmeisterė Olga Dovgan) dainavo Taikomosios dailės muziejuje. Šis nuo 1970 metų gyvuojantis kolektyvas sėkmingai koncertuoja ne tik prestižinėse Kijevo salėse, bet ir Vokietijoje, Italijoje, Čekijoje, Prancūzijoje. Choras yra išleidęs tris kompaktines plokšteles.
Taikomosios dailės muziejaus kamerinėje salėje draugišką nuotaiką palaikė su viešniomis koncertavusios festivalio šeimininkės – „Liepaičių“ jaunučių choras, vadovaujamas Editos Jaraminienės (koncertmeisteris Povilas Jaraminas). Koncerto programa aprėpė kelių šalių kultūras. Jaunučių choras atliko lietuvių ir latvių liaudies dainų, estų kompozitoriaus V. Tormio kompozicijas, čekų, olandų, vokiečių kompozitorių kūrinius. Choras, kuriame dainuoja ketvirtos ir penktos klasės mergaitės, stebino skaidrumu, labai gražiais viršutiniais balsais. Ukrainiečių choras „Vognyk“ išsiskyrė ypatingais dinaminiais niuansais, sudėtingu, plataus diapazono repertuaru. Atliko W. A. Mozarto uvertiūrą iš „Figaro vedybų“, G. Pergolesi „Stabat Mater Nr. 8“, dainas iš F. Poulenco siuitos „Mažieji balsai“. Itin įtaigiai nuskambėjo Sergejaus Rachmaninovo „Pavasariniai vandenys“.
Gegužės 17 diena, šeštadienis, buvo skirta Lietuvos chorams. Tą pačią dieną vyko Gatvės muzikos diena. Pamačius tokį šurmulį mieste, rodėsi, kad Lietuvos merginų chorų koncertas, vyksiantis Šv. Kotrynos bažnyčioje, patirs fiasko, tačiau taip neatsitiko, salė nebuvo tuščia.
Šiemet festivalyje dalyvavo Naujosios Akmenės muzikos mokyklos choras „Šiaurės žiedas“ (vadovė Meilutė Girskienė, koncertmeisterė Jolita Švenienė), Vilniaus kolegijos merginų choras „Vaidilutės“ (vadovė Genovaitė Kumpienė, koncertmeisterė Rita Pušinskienė), Vilniaus merginų choras „Viva“ (vadovės Vilija Mažintaitė ir Valerija Skapienė) bei Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ merginų choras (vadovė Jolita Vaitkevičienė, koncertmeisterė Eglė Kasteckaitė). Salėje sėdėjo garbinga vertinimo komisija: chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ direktorė Edita Jaraminienė, šios mokyklos jaunių choro vadovė Audronė Steponavičiūtė-Zupkauskienė ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos fakulteto Choro dirigavimo katedros profesorius Jurijus Kalcas.
Visų chorų pasirodymai buvo įspūdingi. Naujosios Akmenės muzikos mokyklos chorui „Šiaurės žiedas“ talkino smuikininkų ansamblis (vadovė Danguolė Vanagienė). Vaikai dainavo lengvais, tyrais balseliais, buvo gera klausytis. Kolektyvas pelnė apdovanojimą „Už savitą interpretaciją“. „Vaidilučių“ choras išsiskyrė žaismingumu, paslaptingu skambesiu. Jos buvo apdovanotos prizu „Už lietuviškos muzikos propagavimą“. Merginų choras „Viva“ įvertintas kaip išraiškingiausias. Jų atlikta įspūdinga Ēriko Ešenvaldo kompozicija „O salutaris“, pasitelkti akustiniai efektai (choras užpildė šonines ir balkono erdves) suvirpino visų klausytojų širdis.
„Liepaičių“ merginų choras buvo apdovanotas už įdomiausią programą ir už vokalinę kultūrą. Skambėjo šiuolaikinės kompozicijos, choras perteikė laiko tėkmės pojūtį, ilgesį, šventumą.
Festivalio kulminacija – Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje surengtas uždarymo koncertas, skirtas Pasaulinei kultūrų dienai. Čia pasirodė visi festivalio dalyviai, kai kurie chorai Filharmonijos scenoje stovėjo pirmą kartą. Festivalio dalyvius ir organizatorius sveikino Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė. Ukrainiečių kalba skambėjo iš Ukrainos ambasadoriaus Valerijaus Žovtenkos lūpų. Visus vienijanti muzika ir nuoširdi tautų draugystė pavertė šį renginį ypatingu. Nė vienas choras nenužengė nuo scenos be gausių aplodismentų. Vakarą vainikavo iškilmingą varpų skambesį imituojanti jungtinio choro daina „Šlovinkime muziką“ (kompozitorius J. Golle).
Pagrindinės renginio iniciatorės ir organizatorės – Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ direktorė Edita Jaraminienė ir mokytojos Jolita Vaitkevičienė, Nina Timofejeva ir Audronė Steponavičiūtė-Zupkauskienė.