Muzikai pasuko teatro link
Šventės įžanga – „Sidabriniame danguje“
Vienoje gražiausių Vilniaus vietų, aukštai virš miesto šurmulio pakilusiame „Sidabriniame danguje“ („Silver sky“), „Didžiojo muzikų parado 2014“ išvakarėse pristatydama XVIII Lietuvos muzikų šventę ir pasakodama apie Lietuvos muzikų sąjungos veiklos akcentus bei perspektyvas, sąjungos prezidentė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė pasidžiaugė, kad vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai. Lietuvos muzikų sąjunga per dešimtmečius jau sukūrė šalies muzikų veiklos sklaidos sistemą ir šiandien yra pasirengusi naujiems iššūkiams. „Kuo didesni tikslai, tuo lengviau jie pasiekiami“, – tarsi palaiminimą nebijoti iššūkių kompozitorė išgirdo iš Wolfgango Wagnerio, didžiojo kompozitoriaus vaikaičio, lūpų 2007 metais viešėdama Bairoito teatre, Wagnerių šeimos apartamentuose.
„Viskas labai paprasta – kai siekiai išties dideli, jų neužgoš menkos kliūtys“, – pristatydama renginio svečius, su kuriais LMS sieja ilgametė partnerystė, kalbėjo prezidentė.
Šį kartą „Didžiojo muzikų parado“ pristatyme dalyvavo šventės idėją nuo pirmosios dienos palaikę partnerių atstovai ir rėmėjai: Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondo direktorė Birutė Karosienė ir fondo steigėjas S. Karosas, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius, UAB „BOD Group“ rinkodaros ir pardavimų direktorius Ričardas Sartatavičius, operos solistas, Lietuvos muzikų sąjungos tarybos narys Vladimiras Prudnikovas ir dainininkė Nomeda Kazlaus. Skambant Egidijaus Buožio, „Auksinio disko 2003“ laureato, džiazo improvizacijoms buvo pristatyti jauniausi „Didžiojo muzikų parado“ dalyviai – pirmą kartą surengtą renginio vedėjų atrankos konkursą laimėję Jomantė Šležaitė, Gerūta Griniūtė ir Vaidrius Smilinskas.
Kalbėdamas apie ilgametį LRT ir Lietuvos muzikų sąjungos bendradarbiavimą, LRT generalinis direktorius A. Siaurusevičius pabrėžė, jog svarbu ne tik išlaikyti tradiciją, bet ir ją kūrybingai puoselėti, kad renginiai nepabostų nei patiems rengėjams, nei juo labiau publikai.
„Tokie projektai labai reikalingi, nes tai ne kokie vienkartiniai renginiai, kuriuos televiziją parodo ir jie pamirštami, tai istoriniai koncertai“, – LRT vadovui antrino maestro Vladimiras Prudnikovas.
Anot verslininko ir filantropo Sauliaus Karoso, „Didysis muzikų paradas“ ne tik pritraukia žmonių dėmesį, bet ir yra tarsi metraštis, kurį peržiūrėjus galima susipažinti su visa šalies muzikine istorija.
Koncertas maratonas „Didysis muzikų paradas“ – nuo 1997 m. Lietuvos muzikų sąjungos organizuojamas didžiausias metų muzikos renginys, pristatantis geriausius akademinės muzikos atlikėjus. Renginio idėja atsirado norint suburti muzikų bendruomenę, pristatyti naujus perspektyvius muzikantus bei skleisti profesionalią muziką Lietuvoje.
Kryptingai vykdydama pradinę misiją, šiemet Lietuvos muzikų sąjunga nusprendė paradui suteikti teatrališkumo. Pasak organizatorių, norint būti pastebimam šiuolaikinėje kūrybinių industrijų rinkoje, būtina plėtoti ne tik specifinius, bet ir plačius tarpdisciplininius profesinius įgūdžius. Dažnai akademinės muzikos sklaidai trukdo vizualumo ir konceptualumo trūkumas. Tad dar viena šių metų naujovė buvo sausio–balandžio mėnesiais vykusi programų koncepcijų atranka. Konkursui buvo pateiktos 37 programos. Iš jų, kaip sakė atrankos komisijos narė režisierė ir choreografė Marija Simona Šimulynaitė, mažiausiai 30 buvo galima teatralizuoti.
XVIII muzikų šventėje dalyvavo ir garsūs, ir mažiau žinomi 22 kameriniai ansambliai, kuriuose muzikuoja per 100 Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus muzikų. Kiekvienas jų savo kūrinius žiūrovams pristatė lyg mažus spektaklius.
Daug metų vykdavęs Filharmonijoje ir trukdavęs vos ne pusę paros, dabar jau treti metai „Paradas“ transliuojamas iš televizijos studijos ir papildomas iš anksto paruoštais reportažais, pokalbiais, archyvine medžiaga – išnaudojamos televizijos teikiamos galimybes.
Muzika ne tik natose, bet ir „Tarp natų“
Šių metų šventėje parodyti penkių vasarą Birštone pastatytų muzikinių spektaklių fragmentai.
Arfininkė Joana Daunytė su savo seserimi fleitininke Vita Marija ne tik groja, bet ir šoka, programos „Meilės aistros“ kūrinius muzikantų ketvertas atlieka vilkėdami tokius scenos kostiumus, lyg patys būtų virtę muzikos instrumentais, Baroko epochos melodijos tarsi plaukia ant lengvo debesėlio, o štai kvarteto „Mettis“ programa „Karas ir muzika“ skamba apkasus imituojančioje dekoracijoje, muzikantai vilki kamufliažinius drabužius. Maža to, romantinių operų arijas dainininkės atlieka kalėjimo kameroje!
Šie siužetai – iš muzikinio ciklo „Tarp natų“ programos, parengtos šią vasarą Birštone. Birštoniškiai pirmieji rugpjūčio pradžioje išvydo mūsų koncertinėje praktikoje visiškai naują formą – teatralizuotus koncertus su dekoracijomis, apšvietimu, vaizdo projekcijomis, kostiumais, grimu, choreografiniais intarpais. Dabar jų ištraukas pamatė ir LRT žiūrovai. Tačiau ne tik programos „Tarp natų“, bet ir kitų dalyvių pasirodymai buvo daugiau ar mažiau įvilkti į teatralizuotą drabužį.
Kaip kilo projekto „Tarp natų“ ir teatralizuoto „Muzikų parado“ idėja? Šito klausiu jos sumanytojos – Lietuvos muzikų sąjungos prezidentės kompozitorės Audronės Žigaitytės-Nekrošienės.
„Per daugelį metų lankantis koncertuose man pradėjo pabosti kai kurie dalykai. Pavyzdžiui, eidami į sceną žmonės labai neįdomiai, neišradingai rengiasi, – sakė A. Žigaitytė-Nekrošienė. – Tačiau pamatęs Mūzą Rubackytę arba kvartetą „Kronos“ iš JAV supranti, kad gali būti kitaip. Ta mintis, kad gali būti kitaip, visą laiką vedė link teatrališkumo, skatino galvoti, ieškoti būdų, kaip kilusią idėją įgyvendinti.
Ne mažesnė paskata ieškoti galimybės teatralizuoti koncertus buvo ir kelionės į mokyklas. Važinėdama po mokyklas ir stebėdama ten rengiamus koncertus, muzikos pamokas, pamačiau, kad vien skambėjimas nebepajėgus išlaikyti šiandieninio vaiko, paauglio dėmesio. Jam tai visiškai neįdomu, nes jis pripratęs prie judėjimo, mirgėjimo, jam turi būti penki šeši sluoksniai kokio nors vyksmo, kad tam tikrą laiką galėtų išsėdėti. O ir suaugusiųjų dėmesį lengviau išlaikyti, kai scenoje yra šio to daugiau nei tik gryna muzika. Tuo įsitikinau stebėdama publikos reakciją į violončelininko Davido Geringo programą „Bach Plus“, kurioje jo puikiai atliekamą muziką papildo profesionalus japonų balerinos Emi Hariyamos šokis. Šią programą rodėme ir Vokietijoje, tad itin išprususios vokiečių publikos palankiai sutiktas muzikinis spektaklis dar labiau paskatino ieškoti naujų išraiškos formų.
Tarpdiscipliniškumas – šiuolaikinių menų, tarp jų ir muzikos, judėjimo kryptis, todėl pernai Lietuvos kultūros tarybai pirmą kartą pateikėme projektą „Kostiumuotas koncertas“. Finansavimo negavome, bet idėjos nelaidojome. Žinoma, tai, ką ir kaip galėjome teatralizuoti, vadinu dar nuline pakopa, nes viskas padaryta minimaliausiomis priemonėmis ir grįsta mūsų jaunųjų statytojų ir muzikų entuziazmu bei išradingumu, fantazija. Esu be galo dėkinga visiems kūrėjams – scenografėms ir kostiumų dailininkėms Daliai Šivickienei, Paulinai Nešukaitytei, Vitai Eidimtaitei, Simonai Finkelšteinaitei ir Julijai Charsikai, videoinstaliacijų autoriams Donatui Norušiui, Pijui Balkaičiui ir Kazimierui Šalčiūnui, šokėjoms Vestai Gineitytei, Irinai Nazarenko ir Kristinai Tarasevičiūtei, o ypač režisieriai ir choreografei Marijai Simonai Šimulynaitei. Manau, kad būtent tokiems, ne tik be galo talentingiems, bet ir nei laiko, nei energijos netausojantiems menininkams priklauso ateitis“.
Muziką išgirdome akimis
Iš tiesų, „Didysis muzikų paradas 2014“ akivaizdžiai skyrėsi nuo ankstesniųjų. Pirmiausia – reginio intensyvumu, įvairumu, atitikimu skambančios muzikos būsenoms. Penkios koncerto maratono valandos prie televizijos ekrano prabėgo tarsi akimirka – negalėjai atsitraukti nė minutei, nes šį kartą tai, kas skambėjo, buvo tik nedidelė reginio visumos dalis.
Koncerte savo meistriškumu dalinosi Retro muzikos ansamblis, vadovaujamas Tomo Leiburo, ir dainininkė Judita Leitaitė.
2014 metų „Auksinio disko“ laureatas Pavelas Giunteris apie koncerte atliktą kompozitoriaus Eckhardo Kopetzky kūrinį „Canned Heat“ („Konservuotas karštis“) pasakė trumpai: „Jame slypi filosofinė prasmė – geras būgnininkas privalo turėti vidinio karščio, o šitas kūrinys, sukurtas konservų dėžei ir būgnams, išties karštas“. P. Giunteris koncertuoja su garsiomis pasaulio muzikos asmenybėmis, rengia projektus su Lietuvos valstybiniu ir Lietuvos nacionaliniu orkestrais, Šv. Kristoforo ir Klaipėdos kameriniais orkestrais, kameriniais ansambliais bei solistais, dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose, atlieka klasikinę, moderniąją, pasaulio ir džiazo muziką bei jam skirtus lietuvių autorių kūrinius. Per daugelį metų muzikantas sukaupė unikalią mušamųjų muzikos instrumentų kolekciją. Prieš dvidešimt metų jis įkūrė pirmąjį mušamųjų instrumentų ansamblį Lietuvoje „Vilniaus mušamieji“, vėliau pavadintą „Giunter Percussion“. Ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje sulaukęs pripažinimo ansamblis daug koncertuoja įvairiuose renginiuose ir tarptautiniuose festivaliuose.
Petras Vyšniauskas šiais metais drauge muzikuoti pasikvietė savo studentą Visvaldą Jonušą (tenorinis saksofonas) ir Vladimirą Kaplaną (gitara). Nuostabiai skambėjo jų atliekama Vidmanto Virbicko pjesė „Kalėdinė svajonė“.
Muzikinio teatro „Tarp natų“ spektaklyje „Moterys vampyrės... operoje?“ drastiškai atskleistas operos paradoksas: nuostabaus grožio arijas operų moterys dainuoja žudydamos, žudomos arba tiesiog mirdamos... Tačiau jos nemirtingos kaip ir pats operos žanras! Julija Karaliūnaitė (sopranas), Marta Lukošiūtė (mecosopranas) ir pianistė Rūta Blaškytė „vampyriškai“ išdainavo gražiausius fragmentus iš J. Offenbacho operos „Hofmano pasakos“, G. Verdi „Likimo galios“ ir V. Bellini operos „Kapulečiai ir Montekiai“.
„Neišskiriamųjų pianistų“ kvartetas susibūrė 2012 m. Nacionalinės moksleivių akademijos vasaros sesijoje ir iš karto sulaukė publikos pripažinimo. Paskatinti sėkmės, tobulinosi mokytojos ekspertės Gabrielės Kondrotaitės klasėje. Šį kartą Gabija Maknavičiūtė, Lauryna Lankutytė, Kamilė Zaveckaitė ir Lukas Gedvilas aštuoniomis rankomis, skęsdami tarp daugybės klaviatūrų (realių ir virtualių!), aistringai skambino D. Milhaud „Brazileirą“ iš siuitos „Skaramušas“ ir ugningą M. Theodorakio Zorbos šokį, aštuonioms rankoms aranžuotą šio žanro Lietuvoje pradininko Kęstučio Grybausko.
„Auksinio disko 2007“ laureatas Baltijos kamerinis trio (Leonidas Melnikas, fortepijonas, Borisas Traubas, smuikas, ir Valentinas Kaplūnas, violončelė) su akordeonininku Genadijumi Savkovu šių metų koncerte atliko V. Kuznecovo Fantaziją „Paryžiaus bulvarai“ ir L. Desiatnikovo kūrinį „Saulės nualinti“.
Premjeros anonsu vadintinas adagio iš Vlado Jakubėno baleto „Vaivos juosta“, kurį atliko Baltijos baleto teatro šokėjai Grytė Dirmaitė ir Andrius Butkys. Tragiško likimo baletas šiais metais Vlado Jakubėno draugijos ir JAV lietuvių pastangomis prikeltas naujam gyvenimui – gruodžio pradžioje įvyko jo premjera.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Vladimiras Prudnikovas šį kartą pristatė savo mokinius iš Kauno. Dainavo Martynas Beinaris, Žygimantas Galinis, Giedrė Kelpšaitė ir Agnė Stančikaitė. Kaip visuomet jiems talkino puiki pianistė Nijolė Ralytė.
Prancūzų muzika skambėjo net kelių kolektyvų pasirodyme. „Armonas–Uss Duo“ (Rimantas Armonas, violončelė, ir Irena Uss, fortepijonas) atliko Gabrielio Fauré „Prabudimą“ ir Camille´io Saint-Saënso Allegro appassionato, Šviesė Čepliauskaitė (fortepijonas) ir Viktorija Zabrodaitė (fleita) – dvi Mel Bonis Sonatos fleitai ir fortepijonui dalis, muzikinio teatro „Tarp natų“ spektaklyje „Arfos glissando“ skambėjo Arthuro Honeggero, Henriete Renié ir Jacques´o Iberto kompozicijos.
Vokiečių muziką savo pasirodymams pasirinko pianistas Andrius Vasiliauskas (atliko dvi R. Strausso pjeses iš ciklo „Nuotaikų paveikslai“) ir violončelininkė Ramutė Kalnėnaitė su pianiste Sonata Alšauskaite-Mikule, kurios nuostabiai pagriežė Maxo Brucho maldą „Kol Nidrei“.
Muzikinio teatro „Tarp natų“ spektaklyje „Karas ir muzika“ skamba iliustratyvūs, efektingi Bélos Bartóko ir Dmitrijaus Šostakovičiaus styginių kvartetai. Šia programa siekiama pažvelgti į karo metais kurtą muziką ir atskleisti tuo metu vyravusias nuotaikas, paskatinti atsigręžti atgal ir susimąstyti apie karo beprasmybę, jo padarinius. Programa skirta Pirmojo pasaulinio karo 100-mečiui, tačiau šiandien ji skamba ir kaip Trečiojo pasaulinio karo prevencija. „Parade“ buvo atliktas D. Šostakovičiaus kvarteto fragmentas. Styginių kvartetas „Mettis“ (Kostas Tumosa, Bernardas Petrauskas, Karolis Rudokas ir Rokas Vaitkevičius), šokėjos Kristina Tarasevičiūtė ir Vesta Gineitytė sukūrė įspūdingą, emocionalų muzikinį reginį.
Džiugu, kad Lietuvoje vis labiau populiarėjanti baroko muzika gražiai pristatyta ir „Parade“. Ją atliko du ansambliai.
Ansamblyje „Concertino luminoso“ muzikuoja Algirdas Bagdonavičius (kontratenoras), Vytenis Giknius (fleita), Vaiva Eidukaitytė-Storastienė (klavesinas), Dainius Narkevičius (smuikas) ir Gaudas Paulius Krištaponis (violončelė). Ypatingos išraiškos jam suteikia retas Lietuvoje balsas – kontratenoras. Algirdas Bagdonavičius – vienintelis tokio tipo balso savininkas Lietuvoje. Visi ansamblio „Concertino luminoso“ muzikantai yra patyrę ir žymūs baroko muzikos atlikėjai. Išskirtinis šio ansamblio braižas – jie muziką atlieka autentišku baroko derinimu 415 Hz. Tai muzikai suteikia papildomo žavesio ir originalumo.
Trio „Chiaroscuro“ (Rūta Vosyliūtė, barokinis vokalas, Ieva Baublytė, išilginė fleita, ir Vilimas Norkūnas, klavesinas) parodė programos „Tarp natų“ spektaklio „Affetti musicali“ fragmentą. Jiems talkino Kristina Tarasevičiūtė ir Vesta Gineitytė (šokis). Šis spektaklis spalvingai atskleidžia senosios muzikos afektus (affetti musicali). Platonas ir kiti filosofai tvirtina, kad muzika yra ne kas kita, kaip žodis, paskui ritmas ir galiausiai skambesys, nes tik tokia seka pajėgia paliesti kito žmogaus sielą ir sukelti nepaprastą poveikį. Žaisminga ir kontrastingų išraiškos priemonių kupina programa atliekama istoriniais barokiniais instrumentais: nostalgiškąja išilgine fleita, žėrinčiu ir spalvingu barokiniu vokalu, įvairią dinamiką jautriai atskleidžiančiu klavesinu. Muzikams talkina ir judesys, ir išradingi kostiumai.
Klaipėdietės dainininkė Rita Petrauskaitė (sopranas), pianistė Inga Maknavičienė ir aktorė Virginija Kochanskytė parodė programos ,,Tau ir tavo laimei“ fragmentą, kuriame skambėjo F. Schuberto ,,Serenada“ ir ,,Ave Maria“. Šioje miniatiūrinėje kompozicijoje buvo skaitomas karalienės Luizės laiškas tėvui (vėliau pavadintas testamentu), kurį ji rašė jau sunkiai sirgdama Klaipėdoje.
Kauniečių trio (Fausta Drūlytė, fleita, Viktorija Smailytė, arfa, ir Vytenis Pocius, violončelė) pasirinko labai efektingą ir teatrališką Davido Gougho kompoziciją „Scilė ir Charibdė“. Šis iš dalies programinis kūrinys paremtas epizodu iš Homero „Odisėjos“, kuriame Odisėjas, grįždamas iš Trojos karo, turi praplaukti tarp Scilės ir Charibdės, dviejų jūros pabaisų, gyvenančių ant gretimų olų, ribojančių siaurą vandens kanalą.
Šmaikščią programą „(Ne)rimtosios muzikos vakaras“ iš Kauno atvežė baritonas Giedrius Prunskus ir jam talkinusi pianistė Eglė Kižytė-Ramonienė – jie atliko Anatolijaus Šenderovo vokalinį ciklą „Karvė ėdė šieną“ pagal Sigito Gedos eiles.
Muzikinio teatro „Tarp natų“ spektaklyje „Passione amorosa“ („Meilės aistros“) atsiskleidžia skirtingų kompozitorių požiūris į meilę ir aistrą. Pasitelkę felinišką instrumentinio teatro viziją, talentingi muzikai, pasiduodantys jaunųjų statytojų fantazijai, žaidžia muzikos nuotaikomis, nepalikdami klausytojų abejingų. Rūta Lipinaitytė ir Indrė Baikštytė atliko Fazilio Say Sonatos fragmentus, o prie merginų prisijungus kontrabosininkui Dainiui Rudvaliui, spalvingai suskambėjo Johno Williamso tema iš kino filmo „Šindlerio sąrašas“.
Tradicinė koncerto kulminacija – „Auksinio disko“ laureatų apdovanojimas. Šiais metais laureatais paskelbti Vaclovas Daunoras (bosas), Leopoldas Digrys (vargonai), Pavelas Giunteris (mušamieji) ir Klaipėdos kamerinis orkestras ir jo vadovas Mindaugas Bačkus.
XVIII šventės pabaigoje skambėjo lengvesnio žanro muzika.
„Klasikinė kontrabanda“ – tai dainininkų Ievos Prudnikovaitės ir Jeronimo Miliaus sumanymas. Pasak atlikėjų, jie turėjo surasti tokių sprendimų, kurie dainoje leistų vieną muzikinį stilių pakeisti kitu ir tai klausytojams būtų netikėta. Dainininkams akompanavo Feliksas Zakrevskis (fortepijonas), Tomas Varnagiris (gitara) ir Martynas Lukoševičius (mušamieji).
„Paradą“ smagiai ir triukšmingai Astoro Piazzollos ir Teisučio Makačino kūriniais užbaigė ansamblis „Subtilu-Z“ (Laurynas Vaitkus, tenorinė birbynė, Povilas Velikis ir Dmitrijs Mihailovs, akordeonai, Vytautas Švažas, mušamieji). Kiekvienas „Subtilu-Z“ pasirodymas – geros muzikos ir geros nuotaikos dozė, meistriškas ir skoningas iš pirmo žvilgsnio sunkiai suderinamų dalykų – džiazo, etninių melodijų ir akademinės kūrybos – derinys.
Penkios valandos pralėkė žaibiškai...
