Muzikiniai sekmadienio potėpiai

Publikuota: 2017-11-03 Autorius: Ignotas Vilkas
Muzikiniai sekmadienio potėpiai

Stebindama koncertų gausa Lietuvos nacionalinė filharmonija nepamiršta ir minėtinų datų, kurios daugeliui žmonių reiškia ne tik laisvą dieną, bet ir susikaupimo bei ramybės kupiną datą. Būtent tokia data yra lapkričio 1-oji, Vėlinių diena.

Spalio 29-ąją kamerinis ansamblis Vilniaus arsenalas žiūrovus kvietė į koncertą Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje Vilniuje, prisiminti visus išėjusius. Šis koncertas buvo ypatingas ne tik savo paskirtimi, bet ir debiutu. Mecosporanas Eglė Šidlauskaitė pirmą kartą dainavo kartu su ansamblio muzikantais: Laima Šulskute (fleita), Rolandu Romoslausku (altas) ir Sergėjumi Okruško (klavesinas).

Po dviejų įspūdingųjų Astor Piazzola tango ritmais persmelktų koncertų balandį bei rugsėjį, ansamblis vėl žavėjo muzika, su kuria ir pradėjo savo istoriją – ankstyvuoju baroku.

Koncertą pradėjo nepamirštamasis J. S. Bach ir jo koncertas C-dur (trio sonata nr. 5). Klasikinėmis melodijomis bei taisyklinga harmonija parašytas kūrinys negali būti atliktas paprastai. Šio kompozitoriaus muzika turi savitą specifiką, kuri gali arba priversti ploti atsistojus, arba daugiau niekada nebesiliesti prie instrumento. Puikia atlikimo dinamika ir aukšta atlikimo kokybe ansamblis nieko nebestebina. Būtent todėl Vilniaus arsenalas ir pritraukia pilnas sales klausytojų ir atlikdamas vokiečių kompozitoriaus kompozicijas maloniai bei džiugiai nuteikia publiką net ir rūsčiausia dieną.

Po to sekė dvi arijos iš oratorijos „Pasija pagal Matą“ bei „Magnificat“, kurias atliko E. Šidlauskaitė. Pirmoji arija „Erbarme dich, mein Gott“ žiūrovus sukaustė minorine tonacija ir lėtu bei niūriu tempu, kuris įmantriai stengėsi perkelti klausytoją į J. S. Bacho laikų Vokietiją. Tačiau antroji arija iškart išsklaidė liūdesį ir susikaupimą praskaidrinusi publiką melodinga ir puikiai išjausta melodija. Solistė dainuodama arijas stebino ne tik vokaliniais gebėjimais, kurie puikiai derėjo prie muziejaus akustikos, bet ir savo emocijomis, kurios atspindėjo pasakojamas istorijas.

Nei vienas Vilniaus arsenalo koncertas nepraeina be lietuviškos muzikos. Šįkart skambėjo jaunosios kartos kompozitorės Ritos Mačiliūnaitės premjera „Ant balto popieriaus“ inicijuota ansamblio. Itin subtiliai parašytas ir nepriekaištingai atliktas kūrinys būtų eilinis muzikos garsų kratinys, jeigu ne atlikėjų surengtas mažasis spektaklis. Grojant altui ir fleitai ansamblio klavesinistas S. Okruško lėtai ėjo link publikos iš užkulisių laikydamas rankoje popieriaus lapą su padrikai išrašytomis raidėmis. Kūriniui įpusėjus ir publikai klausantis klavesino solo partijos, savo natas nuo pultų nusiėmė ir R. Romoslauskas bei L. Šulskutė, taip pat vaidindami muzikos tema. Ši muzikinė istorija parašyta pagal Jono Meko eilėraštį, tad kelias trumpas eilutes grodami iššaukė ir patys muzikantai. Publiką kūrinį sutiko ovacijomis.

Antrasis lietuviškas duonos kąsnis buvo Arūno Navako „Palydėjimas“ sukurtas Vilniaus arsenalo užsakymu, skirtas mecosopranui, fleitai, altui ir klavesinui. Kūrinio pavadinimas turi prierašą – „keli žodžiai išeinantiems“, tekstą sukūrė pats autorius. Ši melodija puikiai tiko koncerto kontekste. Publika galėjo ypač susikaupti, nes ganėtinai ilga tema prasidėjusi visiška tyla išaugo iki begalinės kulminacijos tiek dinamika, tiek teksto prasme, baigėsi taip pat tyla.

Koncertui įpusėjus sekė tikri baroko perlai – J. Ph. Rameau koncertas nr. 1 c-moll, G. F. Handel arijos iš operų „Kserksas“ bei „Rinaldo“, kurios yra bene žinomiausios šios epochos muzikinės dovanos, o koncertą vainikavo ansamblio puikiai aranžuotos V. A. Mozart operos „Figaro vedybos“ dvi Kerubino arijietės ir pačios operos uvertiūra. Vilniaus arsenalas savo programoje turi daugelio operų trumpas anotacijas, kuomet publika išgirsta 3-4 operos žymiausius kūrinius.

Nuskambėjus finaliniams koncerto akordams publika dar ilgai nesiskirstė. Apžėrė muzikantus gėlėmis, plojo stovėdami. Vilniaus arsenalas turi savo klausytojų ratą, tačiau šįkart juos papildė ir nemažai užsieniečių iš Azijos šalių, kuriems koncertas ypač patiko. Džiugu, jog kamerinė muzika pritraukia vis daugiau klausytojų ir nuotaikingai leidžia atsisveikinti su jau bepraeinančiu rudeniu.

Komentarai