Muzikinis pasimatymas su beviltišku romantiku
Beviltišku romantiku save įvardija pats Rafaelis Cortesas, paklaustas, kodėl taip myli flamenką. Kalbant apie šį žanrą, atlikėjo akys spindi, o paėmęs į rankas gitarą, jis perduoda ir išreiškia giliausius jausmus. R. Corteso vardas auksinėmis raidėmis įrašytas flamenko atlikėjų olimpe ne be reikalo – tai vienas iš nedaugelio muzikantų, gebantis savo kompozicijose atskleisti tikrąją žanro dvasią ir tuo pačiu išlaikyti modernų skambesį. Apie gitaristo virtuoziškumą jau dabar sklando legendos ir sakoma, jog nėra nieko, ko R. Cortesas negalėtų sugroti. O jo ir flamenko meilės istorija prasidėjo dar vaikystėje.
Dažnai lankydamasis Granadoje, iš kur kilę atlikėjo tėvas ir senelis, R. Cortesas nuolatos girdėjo flamenką: „Daugybė muzikos virtuozų ateidavo ir mokydavo mane gitaros paslapčių,“ – prisimena jis. Tad nenuostabu, jog berniuko polinkis į muziką išryškėjo labai anksti.
Ketverių jis debiutavo, akomponuodamas tėčiui, o sulaukęs devynerių metų, atsiskleidė kaip tikras flamenko artistas, šalia skambinimo pradėjęs šokti ir dainuoti. Nuostabą kelia faktas, jog keturiolikmečiui R. Cortesui jo gitaros mokytojas El Macareno pasiūlė tiesiog eiti ir groti, nes šis buvo pasiekęs tokį techninį lygį, kad mokyti jaunuolį nebebuvo ko.
Paklausęs mokytojo patarimo, gitaristas pradėjo koncertinę ir kūrybinę veiklą, kurios pirmieji rezultatai – garso takelis kino filmui „Der Strand de Trouville“ (liet. „Truvilio paplūdimys“ ) ir 1999 metais išleistas pirmasis solinis albumas.
Kaip tikras andalūzietis, R. Cortesas yra kupinas gyvenimo džiaugsmo, nuoširdumo. Jis kuria energingą, emocionalią muziką, turinčią modernizmo apraiškų, tačiau nenustumdamas į šalį flamenko tradicijų.
Jo muzikavimas žavi ne tik publiką, kritikus, bet ir kitus ryškiausius atlikėjus. Tarp atlikėjo scenos bendražygių tokie korifėjai kaip Tommy Emmanuel, El Cigala, El Pirana, Javier Baron, Concha Vargas, Carmen Ledesma, Domingo Patricio Maria Serrano ir kt. O žymus amerikiečių džiazo gitaristas Larry Coryell‘as, po R. Corteso pasirodymo, atsiklaupė ir pabučiavo jo rankas...Vis tik didžiausia gitaristo svajonė išsipildė 2007 metais, kuomet Leverkuseno džiazo festivalyje (Vokietija) atlikėjas koncertavo kartu su savo guru Paco De Lucia, garsiausiu flamenko gitaristu, kompozitoriumi ir prodiuseriu, savo ugningu grojimu bei pirštų miklumu žavėjusių visą pasaulį.
„Atėjo momentas, kuomet man nebereikia nieko įrodinėti ir kurti muzikos, kuri patiktų visiems ir kiekvienam, todėl aš kuriu tai, kas iš tiesų artima man pačiam. Ir tam taip pat reikia drąsos“, – sako flamenko žvaigždė.
Apie savo išskirtinius gabumus R. Cortesas kalba kukliai ir tarsi apie dalyką, kurio galima išmokti. Tačiau klausantis jo, sunku tuo patikėti – rodos, flamenkas, o ne kraujas teka gitaristo kūnu.
Taigi, koks jis, tas beviltiškas romantikas, sužinosite kartu su Ispanijos Karalystės ambasada organizuojamame koncerte „Ugningasis flamenkas“ su Rafael Cortes (gitara), Rafael Cortes jr. (gitara), David Huertas (perkusija), Rebeca Carmona (vokalas) ir Irene Alvarez (šokis).
Rugpjūčio 1 d., penktadienį, 20 val. Vilniaus universiteto didžiajame kieme (Universiteto g. 3, Vilnius).
Flamenkas abejingų nepalieka
Tai tradicinis ispanų muzikos – šokių stilius, susiformavęs 18 a., šokamas ir dainuojamas pritariant gitarai, ritmingai plojant delnais.Flamenką atlieka: šokėjas (bailador), dainininkas (cantador) ir gitaristas (toquador).Šis žanras yra unikalus muzikų ir kultūrų mišinys, kuriam įtakos turėjo keltų, Iberijos pusiasalio, galų, romėnų, Indijos čigonų, arabų ir žydų kultūra.Egzistuoja daugiau nei 50 flamenko stilių, kurie skiriasi ritmu ir šokių dinamika.Flamenkas žavi savo vidine giluma, dramatizmu, emocijų natūralumu. Ši muzika ypač domina šiuolaikinius choreografus, nes jo ritmai leidžia daug improvizuoti, įnešti naujovių ir palieka laisvės kūrybai.