Nacionalinėje filharmonijoje įteikti kūrybinių organizacijų apdovanojimai

Publikuota: 2022-12-12 Autorius: Andrius KASPARAITIS
Nacionalinėje filharmonijoje įteikti kūrybinių organizacijų apdovanojimai

Lapkričio 29 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje už kūrybinius pasiekimus apdovanoti dailininkų, dizainerių, fotomenininkų, kinematografininkų, literatūros vertėjų, muzikų, rašytojų, žurnalistų atstovai. Jau antrą kartą vykusią apdovanojimų ceremoniją surengė Lietuvos meno kūrėjų asociacija, vienijanti ilgametes kūrybines ir bendruomenines tradicijas puoselėjančias, Lietuvoje bei užsienyje aktyvia kūrybine veikla užsiimančias, valstybės pripažintas meno kūrėjų asociacijas.

Sveikindamas renginio dalyvius, kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius sakė tikintis, kad ši užgimstanti tradicija gyvuos ilgai. Jis padėkojo menininkams už jų veiklą Rusijos agresijos akivaizdoje: „Karo metu reikia atramos. Laikas padėkoti meno kūrėjams už tvirtą paramą Ukrainai – jūs buvote tie, kurie drąsiai kėlėte klausimus, įgarsinote tuos, kuriuos agresorius bandė sunaikinti ir nutildyti. Ačiū už plačiai atvertas duris ir širdis mūsų broliams ukrainiečiams.“

Apdovanojimus už praėjusių metų pasiekimus savo nariams įteikė devynios Lietuvos meno kūrėjų asociacijai priklausančios sąjungos. Iš viso išdalyta 17 apdovanojimų.

Dailininkų sąjunga „Aukso mūzą“ už knygų iliustracijų daugiakalbiškumą įteikė grafikei Ievai Babilaitei-Ibelgauptienei, už reikšmingą kultūrinį palikimą, virtuozišką realistinę tapymo manierą – tapytojui Pranui Griušiui, už techninę meistrystę ir keramikos konceptualumą – keramikei Eglei Einikytei-Narkevičienei.

Rašytojų sąjunga Šimtmečio premija už reikšmingai pakeistą lietuviško sąmojo pobūdį ir gilų pėdsaką vaikų literatūroje, žodžio drausmę bei unikalų humorą apdovanojo rašytoją Vytautę Žilinskaitę.

Už nuolatinę paramą prancūzų ir frankofoniškų literatūrų kūrinių vertimams į lietuvių kalbą, už minėtųjų literatūrų sklaidą organizuojant knygų pristatymus, susitikimus su rašytojais Bičiulių premiją Literatūros vertėjų sąjunga paskyrė Prancūzų institutui Lietuvoje.

Tautodailės kūrėjų asociacija už aktyvią kūrybinę ir edukacinę veiklą, už lietuvių tautodailės tradicijų tęstinumą ir puoselėjimą kūryboje apdovanojo Jorę Jurgitą Treinytę.

Transporto dizaineriui Tomui Jankauskui įteiktas Dizaino sąjungos Metų dizainerio apdovanojimas už dizaino, integruojančio technologinę ir sociokultūrinę pažangą, atstovavimą ir sklaidą, platų holistinį požiūrį į dizainą.

Kinematografininkų sąjungos apdovanojimą už indėlį į kino kultūrą pelnė režisierė Giedrė Beinoriūtė – knygos „Kino operatorius Audrius Kemežys. Akimirksnis spalvoms suderinti“ autorė.

Žurnalistas Domijonas Šniukas už pagarbą žurnalistikos profesijai, istorijai ir vertybėms įvertintas Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos premija „Žurnalistikos metraštininkas“.

Lietuvos fotomenininkų sąjunga premijas skyrė: „Fotografijos savaitgalio“ komandai – už bendruomeniškumą ir fotografinio atspaudo kultūros puoselėjimą, dinamišką ir deherarchizuotą fotomenininkų susivienijimą ir terpės įvairiapusiam fotogafijos vartojimui sukūrimą; televizijos laidų ciklo „Perspektyva“ kūrybinei grupei – už fotografijos meno pristatymą plačiai ir įvairialypei auditorijai, už siekį dokumentuoti ir klasifikuoti nūdienos fotografijos procesus; Skirmanto Valiulio premiją – monografijos „Daugiakalbiai peizažai“ autorei menotyrininkei Ramintai Jurėnaitei – už aštrią ir skvarbią žiūrą ir plunksną, kūrybiškus sprendimus formuojant šiuolaikinio meno diskursą.

„Auksinis diskas“, Lietuvos muzikų sąjungos apdovanojimas, nuo 2001-ųjų teikiamas geriausiems metų atlikėjams 4 kategorijose: instrumentininko, dainininko, kolektyvo (instrumentinio arba vokalinio ansamblio, choro, orkestro) ir džiazo muzikos atlikėjo. Laureatus renka Lietuvos muzikų sąjungos taryba ir kviestiniai ekspertai. 2022 metais „Auksinį diską“ už aktyvią koncertinę veiklą ir aukštą meninį lygį pelnė dainininkas Liudas Mikalauskas, vargonininkė Renata Marcinkutė-Lesieur, Kauno miesto simfoninis orkestras (vadovas Algimantas Treikauskas, vyriausiasis dirigentas Constantineˊas Orbelianas, JAV) ir Sostinės vaikų ir jaunimo centro choras „Kivi“ (vadovė Danguolė Aukselienė).

Visas sąjungas vienijanti Lietuvos meno kūrėjų asociacija savo premiją paskyrė menininkei Daliai Truskaitei už trapios estetikos raišką, filosofinę įtaigą ir stiklo meno konceptualumą.

Renginio sumanytojas, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Jonas Staselis, įteikdamas asociacijos premiją, sakė: „Esame bendruomenė, visi kartu! Atėjo laikas pasakyti tai, apie ką kalbama porą metų: kultūrai BVP turėtų būti skiriama tiek, kiek ir krašto apsaugai. Turėtume rimtai įvertinti tai, ką mes gintume, kodėl esame čia. Tai yra mūsų vertybinis pagrindas, kaip visuomenės, kaip šalies. Vienoje konferencijoje Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas pacitavo Johną Lennoną – pasvajokim, tai ir įvyks. Ne pabaigai, ne pradžiai, o įvertindamas, kur mes esame, norėčiau pasakyti vieną frazę: Slava Ukraini!“

Lietuvos meno kūrėjų apdovanojimų šventę papuošė keli muzikiniai numeriai.

Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos 2 klasės mokinė, VI tarptautinio S. Sondeckio konkurso laureatė Bernadeta Januškaitė (smuikas) ir Lina Šatkutė (fortepijonas) atliko Jeano Baptisteˊo Accolay Koncerto smuikui a-moll Nr. 1 pirmąją dalį. Jaunosios smuikininkės mokytoja – Nijolė Prascevičienė.

Buvusi Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokinė Dorėja Atkočiūnas, išvykusi studijuoti į Codartso universitetą Roterdame, Nyderlanduose sukūrė šiuolaikinio šokio kompoziciją „Kur geležinkelis suka į rytus“ pagal Vytauto Kernagio dainą „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“. Ją iškilmingame vakare atliko 10 kl. mokinė Vasara Burokaitė (mokytoja Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė).

Šventinį vakarą vainikavo tarptautinių ir Lietuvos konkursų laureatas Lietuvos vaikų ir jaunimo centro jaunimo choras „Kivi“ (vadovė Danguolė Aukselienė) – jis atliko Onutės Narbutaitės kūrinį „Vasara“.

***

LIUDAS MIKALAUSKAS, atsiimdamas „Auksinį diską“ džiaugėsi, kad kolegų įvertinimu buvo priimtas į tą būrį puikių atlikėjų, kurie nuo 2001 metų yra apdovanoti šiuo prizu ir kuriuos jis labai vertina ir gerbia. „Tai ne tik įvertinimas, bet ir didelis įpareigojimas eiti pirmyn pasirinktame menininko kelyje. Priėmiau prizą ir pagalvojau, kad jis yra gera paskata pagaliau išleisti vinilinę plokštelę su savo mylimiausiais kūriniais. Apie tai jau svajoju nuo tos dienos, kai nusipirkau patefoną! Nuoširdžiai dėkoju Lietuvos muzikų sąjungos bendruomenei, prezidentei Audronei Žigaitytei-Nekrošienei ir nuoširdžiai lenkiu galvą prieš jos šviesaus atminimo tėtį kompozitorių Rimvydą Žigaitį, kuris pirmasis mane pastebėjo ir kurio atminimo nenustosiu puoselėjęs!“

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas Liudas Mikalauskas – vienas žymiausių lietuvių bosų, savo išskirtiniu balso tembru ir artistiškumu pelnęs didžiulę publikos meilę. L. Mikalauskas 2011 m. baigė studijas Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje, prof. Sabinos Martinaitytės klasėje, yra dvylikos tarptautinių dainininkų konkursų pagrindinių premijų laureatas. Visuose Lietuvos muzikiniuose teatruose yra paruošęs beveik 50 vaidmenų, tarp kurių žymiausi Figaras W. A. Mozarto operoje „Figaro vedybos“, Mefistofelis Ch. Gounod operoje „Faustas“, Don Bartolas ir Don Bazilijas G. Rossini operoje „Sevilijos kirpėjas“, Henrikas VIII G. Donizetti operoje „Ana Bolena“, Panglosas L. Bernsteino operetėje „Kandidas“, Žermonas G. Verdi operoje „Traviata“, Hercogas Mėlynbarzdis B. Bartóko operoje „Hercogo Mėlynbarzdžio pilis“, Policijos komisaras R. Strausso operoje „Rožės kavalierius“, Zacharijas G. Verdi operoje „Nabukas“. L. Mikalauskas labai daug koncertuoja visoje Lietuvoje, inicijuoja turiningas programas, kviesdamas drauge jų atlikti ir kolegas, yra keturių pasisekimą pelniusių Lietuvos festivalių sumanytojas ir meno vadovas.

RENATA MARCINKUTĖ-LESIEUR – bene aktyviausia vargonų muzikos puoselėtoja ir atlikėja Lietuvoje, aktyviai koncertuojanti ir užsienyje. Štai ir šventės dieną ji koncertavo Liucernoje (Šveicarija), kur atliko šiuolaikinių Baltijos šalių kompozitorių kūrinius. Koncertuodama aplankė daugiau kaip 20 Europos ir Amerikos valstybių, nuolatos dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose. Išskirtinė R. Marcinkutės-Lesieur veiklos dalis – koncertų sezonas Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje, čia ji kiekvieną savaitę ištisus metus rengia labdaringus koncertus. Iš pradžių į sekmadieninius koncertus ateidavo kelios dešimtys klausytojų, o pastaraisiais metais (išskyrus karantino laikotarpį) bažnyčia būna perpildyta. Joje, klausydamasi R. Marcinkutės-Lesieur vargonavimo, išaugo ne viena vilniečių karta, daugeliui jų muzika tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Renata yra ir Vilniaus miesto savivaldybės Kristupo vasaros festivalių sakralinės muzikos ciklo meno vadovė.

Šie metai KAUNO MIESTO SIMFONINIAM ORKESTRUI – išties įspūdingi: koncertai didžiausiose arenose su pasaulinėmis muzikos žvaigždėmis, įrašai su garsiausiais šių dienų operos solistais, pasaulinė vienos žinomiausių kompozitorių Leros Auerbach simfonijos premjera. Tad „Auksinis diskas“ kolektyvui tapo džiugiu intensyvios veiklos įvertinimu. Atsiimdamas prizą, orkestro vadovas Algimantas Treikauskas džiaugėsi, kad prestižinių „Grammy“ muzikos apdovanojimų nominantas Kauno simfoninis orkestras pastebėtas ir įvertintas Lietuvoje. Orkestras ne kartą grojo Pažaislio muzikos festivalyje, Tarptautiniame jaunųjų muzikų, kompozitorių M. K. Čiurlionio ir E. Griego festivaliuose, Tarptautiniame šiuolaikinės muzikos festivalyje „Iš arti“, koncertavo tarptautiniuose „Fjord Cadenza“ (Norvegija), „Murten Classics“ (Šveicarija), „Settimana Mozartiana“ (Italija) festivaliuose.

2020 m. orkestras minėjo 15-ąjį gimtadienį. Per pusantro dešimtmečio buvo įgyvendinta daugybė didelių ir reikšmingų projektų. Orkestro diskografiją sudaro daugiau kaip dvi dešimtys kompaktinių plokštelių, kurios išleistos bendradarbiaujant su legendine klasikinių įrašų kompanija „Delos“. Įrašai sulaukė didžiulio kritikų bei klausytojų pripažinimo. Kompaktinės plokštelės ne kartą buvo paskelbtos geriausiomis pasaulyje ir net tris kartus nominuotos prestižiniams „Grammy“, taip pat Tarptautiniams klasikinės muzikos apdovanojimams (ICMA).

Danguolės Aukselienės vadovaujamas SOSTINĖS VAIKŲ IR JAUNIMO CENTRO CHORAS „KIVI“ – daugelio tarptautinių konkursų laureatas bei Grand Prix laimėtojas. Sėkmė kolektyvą lydėjo Čekijoje, Bulgarijoje, Italijoje, Švedijoje, Danijoje, Olandijoje, Norvegijoje, Kinijoje, Austrijoje, Pietų Korėjoje, Japonijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir daugelyje kitų šalių. „Kivi“ – vienas profesionaliausių vaikų ir jaunimo chorų Lietuvoje, dainuojantis populiariąją muziką ir džiazą a cappella. „Kivi“ repertuare – šiuolaikinė lietuvių chorinė muzika, lietuvių liaudies dainos bei džiazo kompozicijos. Choras yra įrašęs 8 kompaktines plokšteles.

Susiję nuotraukų galerijos

LMKA APDOVANOJIMAI

LMKA APDOVANOJIMAI

2022-11-29

Susiję nariai

Danguolė Aukselienė

Danguolė Aukselienė

Choro dirigentė, vokalinio ansamlio "Kivi" vadovė

Lesieur Renata Marcinkutė

Lesieur Renata Marcinkutė

Vargonininkė, LMTA profesorė, Religinės muzikos centro pirmininkė

Liudas Mikalauskas

Liudas Mikalauskas

Dainininkas, tarptautinių konkursų laureatas, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas

Komentarai