Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje – Sauliaus Sondeckio skaitykla
Spalio 11-ąją Maestro Sauliui Sondeckiui būtų sukakę 96-eri. Simboliška, kad būtent tądien Nacionalinėje M.K. Čiurlionio mokykloje (toliau – Čiurlionio mokykla) buvo atidaryta Sauliaus Sondeckio skaitykla. Kelias iki šios skaityklos atsiradimo mokykloje nebuvo trumpas. Kai 2016-ųjų vasarį Maestro iškeliavo į Kitą laiką, Sondeckio šeimai jau tada kilo svarstymų, ką reikės daryti su milžinišku Sauliaus Sondeckio dokumentų, nuotraukų, garso-vaizdo įrašų archyvu. Dalis šio paveldo buvo perduota Valstybės archyvams, tačiau sukauptas natų archyvas yra ypatingas paveldas. Kai 2023-iųjų sausį Anapilin iškeliavo ir prof. Silvija Sondeckienė, Sondeckių namai Vilniuje M.K. Čiurlionio gatvėje, kur vis dar buvo saugoma didelė dalis milžiniško Sauliaus Sondeckio archyvo, savaime ištuštėjo... Mintis apie Čiurlionio mokyklą Sondeckio šeimai kilo matyt natūraliai, nes didelė dalis Maestro kūrybinio gyvenimo buvo susijusi būtent su šia Mokykla. Apsisprendimą palengvino ir mokyklos vadovybės suvokimas apie šio natų archyvo išliekamąją vertę. Kai Mokykloje po daugelio metų apsilankė Austrijoje gyvenantis ir dirbantis smuikininkas Paulius Sondeckis (Sauliaus Sondeckio vidurinysis sūnus), pasak Mokyklos direktoriaus pavaduotojos Eglės Čobotienės, jis taip susižavėjo pasikeitusia savo gimtąja mokykla ir ypač jos galimybėmis, vaikams teikiamu išsilavinimu, kad jau 2023-ių pavasarį buvo pradėti natų archyvo perkėlimo paruošiamieji darbai – pasirašyta šeimos ir mokyklos sutartis, mokykla pradėjo įrenginėti archyvo saugojimui skirtą patalpą jaukioje mokyklos palėpėje šalia bibliotekos, o turint omeny nuolatinį patalpų trūkumą svarbiausiems ugdymo poreikiams, tai mokyklai nebuvo lengvas uždavinys.
Praėjo pusantrų metų ir šiemet spalio 11-ąją Sauliaus Sondeckio skaitykla atvėrė duris, į jaukią atidarymo ceremoniją (be juostelių karpymų) susirinko Profesoriaus Sauliaus Sondeckio šeimos atstovai ir mokyklos bendruomenės nariai. Nuskambėjo ir muzika – arfa skambino Maestro Sauliaus Sondeckio proanūkė čiurlioniukė antrokė Luka Fetingytė. Skaitykla įsikūrė maždaug 20 kvadratinių metrų kabinete, kur vietos atsirado ir Profesoriaus darbo stalui, o natų archyvo saugojimui buvo specialiai pagaminti baldai pagal unikalų dizainerių projektą, skaityklos sienas papuošė nuotraukos iš įvairių Sauliaus Sondeckio kūrybinio gyvenimo etapų, nuotraukose matome Maestro scenos bičiulius – Mstislavą Rostropovičių, Davidą Geringą, Gidoną Kremerį, Tatjaną Grindenko ir kitus. Vidurinėje lentynoje už stiklo – istorinė batuta, kuria Maestro dirigavo Mokyklos mokinių orkestrui 1976-aisiais H.von Karajano konkurse Berlyne, ir kur orkestras laimėjo Aukso medalį. Tarp natų yra ir Sauliaus Sondeckio ranka labai kruopščiai surašytos kūrinių orkestruotės, kai kuriose natose yra net sužymėti štrichai, kaip anuomet griežė orkestras. Nors ir nebūdamas muziku, žurnalistas Saulius Sondeckis (jaun.) taikliai pastebėjo, kad ši aplinkybė gali pasitarnauti ir padėti mokinių orkestrams bei jų vadovams imantis sudėtingesnių kūrinių, nes viskas sužymėta natose, dviračio išradinėti nebereikia. Saulius Sondeckis jaun. prisiminė, kad anais laikais, kai ir geri natų leidiniai sovietinėje Lietuvoje buvo absoliutus „deficitas“ ( ne tik majonezas ar konservuoti žirneliai), jo tėvas iš eilinių gastrolių grįždavo natų leidinių prikimštais lagaminais, natas pirkdavo už kuklius, anuometinio Goskoncerto skiriamus dienpinigius, o jei natos jau sunkiai tilpdavo į bagažą, viešbutyje palikdavo kokį švarką ar kitą rūbą, galėjo paaukoti net koncertinį fraką. Jo prioritetas buvo natų leidiniai. Didelė natų dalis buvo saugoma ir Nacionalinėje filharmonijoje Lietuvos kamerinio orkestro studijoje, kol 2004 –ais politikų ir biurokratų nebuvo įvykdytas tas Lietuvai gėdingas „Sondeckio išvarymo“ iš Filharmonijos aktas. Dalis tų natų nesąžiningų žmonių buvo begėdiškai pasisavintos...
Dabar didžiausias iššūkis tenka Mokyklos bibliotekininkėms - sudaryti elektroninį Sondeckio archyvo katalogą, kad jis taptų viešai prieinamas. Mokyklos bibliotekos vedėja Edita Šlekienė, pasakodama apie archyvo tvarkymą, stebėjosi, kaip kruopščiai profesoriaus S. Sondeckio viskas buvo sudėta į aplankus, sudaryti kiekvieno aplanko aprašai, nors būta ir mistinių dalykų, kuomet rastas leidinys staiga dingdavo tarp kitų, tarsi kažkokia nematoma dvasia leidinį paslėptų. Ir išties, šis natų archyvas yra ypatingas, nes turi dvasią, kurią mums paliko Maestro Saulius Sondeckis, tai – begalinio atsidavimo muzikai dvasia.