Naujas Muzikinio teatro sezonas dovanoja poemą apie meilę ir jūrą

Publikuota: 2020-08-26 Autorius: Žaneta Skersytė
Naujas Muzikinio teatro sezonas dovanoja poemą apie meilę ir jūrą

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras naują sezoną rugsėjo 2 d. 18.30 val. pradės koncertu „Poema apie meilę ir jūrą“ Klaipėdos koncertų salėje. Dainuos Asta Krikščiūnaitė (sopranas), gros akordeonininkas Tadas Motiečius bei Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio.

Atskleis balso galimybes

Solistės Astos Krikščiūnaitės sceninė karjera 1987 m. prasidėjo būtent Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Čia solistė gavo ir solidų įvertinimą – 1989 m. už Monikos vaidmenį G.C. Menotti vienaveiksmėje operoje „Mediumas“ jai buvo įteikta Lietuvos teatrų sąjungos premija. 1997 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre solistė G. Kuprevičiaus operoje „Prūsai“ atliko specialiai jai parašytą Kristinos vaidmenį.

Daug įdomių programų su orkestrais ir kameriniais ansambliais parengusi Asta Krikščiūnaitė šįsyk Klaipėdoje atliks Prancūzų kompozitoriaus romantiko Ernesto Chaussono (1855–1899) „Poema apie meilę ir jūrą“ („Poème de l’amour et de la mer“) – nostalgija ir elegancija dvelkiančios epochos kūdikis. Dviejų dalių vokalinis kūrinys, perskirtas nedidelio instrumentinio interliudo, sukurtas poeto Maurice’o Bouchoro ir nežinomo poeto tekstais. Kompozitorius nutapė užgimstančios meilės paveikslą, taikliai atspindintį sentimentalokas, grožio ir žaismės kupinas XIX a. pabaigos Prancūzijos meno nuotaikas. Apie gamtos ir meilės grožį kalbantis tekstas įprasmintas subtiliai žėrinčia muzikine drobe.

Šį kūrinį solistė A. Krikščiūnaitė pirmą kartą atliko 2016 m. kovo mėn. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Ji traktavo muziką lengvai, elegantiškai, vengdama perdėto emocingumo. Vis dėlto įspūdingiausios kūrinio vietos buvo tos, kuriose tarsi pro stiklą prasiskverbdavo ryškesnės jausminės bangos.

A. Krikščiūnaitė atliko daugiau nei 700 įvairaus žanro kūrinių, sukūrė įsimintinus operų vaidmenis Lietuvos, Estijos, Lenkijos, Suomijos teatruose, bendradarbiauja su Lietuvos nacionaliniu, Lietuvos valstybiniu, Lenkijos nacionaliniu, Estijos nacionaliniu, Tamperės simfoniniu, Slovėnijos filharmonijos, Izraelio simfoniniu, Lietuvos kameriniu orkestrais.

Jos balsas skambėjo Varšuvos Karalių rūmuose, Varšuvos nacionalinėje filharmonijoje, „Théâtre des Champs-Élysées“ bei Prancūzijos Senate Paryžiuje, Liuksemburgo rūmuose, „Juodųjų deimantų“ salėje Kopenhagoje, Eseno filharmonijoje, P. Čaikovskio konservatorijos Didžiojoje salėje Maskvoje, Sankt Peterburgo M. Glinkos valstybinės akademijos salėje, Izraelio operos teatre bei daugelyje kitų prestižinių salių ir muzikos festivalių Estijoje, Vokietijoje, JAV, Norvegijoje, Airijoje, Švedijoje, Ukrainoje, Armėnijoje, Slovėnijoje, Austrijoje, Olandijoje.

Solistės atliekamus muzikos kūrinius tiesiogiai transliavo Euroradio, BBC ir BBC2, Norvegijos P2, Estijos ir Izraelio nacionalinio radijo kanalai.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, Dainavimo katedros vedėja A. Krikščiūnaitė yra įvairių vokalinės muzikos konkursų, įskaitant Virgilijaus Noreikos tarptautinio dainininkų konkurso, komisijų narė. 2004 m. solistė buvo apdovanota Baltosios žvaigždės ordinu už indėlį į Estijos kultūrą, 2011 m. – Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, 2012 m. – Lenkijos kultūros ministro garbės premija už nuopelnus Lenkijos kultūrai.

Stebins akordeonas ir orkestras

Antroje koncerto dalyje akordeonininkas T. Motiečius kartu su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestru, diriguojamu T. Ambrozaičio, atliks Richardo Galliano „Opale Concerto“, Andrea Di Giacomo „Chiaroscura“ ir Arvydo Malcio Koncertą akordeonui ir styginių orkestrui.

dalių R. Galliano „Opale Concerto“ (1994) skirtas akordeonui ir orkestrui. Modernios kompozicijos kūriniui būdinga kintanti metrika, spiralėmis kylanti ar besileidžianti dinamika, intriguojantys harmoniniai posūkiai ir vingiai. T. Motiečius paneigia stereotipą, kad akordeonas – tai vestuvių muzikos instrumentas: „Juo galima groti ir rimtus, akademinius kūrinius. Akordeono repertuarui apskritai būdingi kraštutinumai: juo atliekamos arba linksmos vestuvinės melodijos, arba labai modernūs kūriniai. Aš renkuosi antrąjį kelią“.

Akordeonininkas pasirodė daugelyje Europos scenų ir festivalių, dalyvavo tarptautiniuose seminaruose ir muzikos projektuose. Jis yra tapęs Karalienės Mortos premijos ir daugiau nei trisdešimties tarptautinių konkursų laureatu. Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos auklėtinis aštuonerius metus dalyvavo keliaujančio tarptautinio orkestro koncertiniame ture po Europą, o būdamas septyniolikos pateko į geriausių jaunųjų pasaulio akordeonininkų dešimtuką.

T. Motiečius aktyviai koncertuoja Lietuvoje, įsitraukdamas į netikėtus projektus ir bendradarbiaudamas su įvairiais kūrėjais. Įtaigiai grodamas tiek solo, tiek ansambliuose, jis atlieka įvairių stilių muziką: nuo klasikos iki modernių originalių kompozicijų, nuo lengvosios muzikos iki subtilaus džiazo.

Susiję nariai

Asta Krikščiūnaitė

Asta Krikščiūnaitė

Dainininkė, LMTA docentė, Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatė

Komentarai