Neeilinė Lietuvos muzikos mokytojų konferencija

Neeilinė Lietuvos muzikos mokytojų konferencija vyko 2021 m. gegužės 22 d. per ZOOM platformą. Konferencijoje buvo aptariama meninio ugdymo situacija pradiniame ir viduriniame ugdyme, kuri susiklostė pristačius naują vidurinio ugdymo sąrangą ir patvirtinus naujuosius pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo planus (LR ŠMS ministro įsakymas 2021 gegužės 3 d. įsakymas nr. V-688). Su konferencijos eiga ir pranešimais galima susipažinti - įrašas pridedamas

Konferencijoje priimta rezoliucija:

Lietuvos Respublikos Prezidentui Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui LR Seimo Švietimo ir mokslo komitetui LR Seimo Kultūros komitetui
LR Seimo Ateities komitetui LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai Nacionalinei švietimo agentūrai
Visoms Lietuvos žiniasklaidos priemonėms
Lietuvos muzikos mokytojų konferencijos, vykusios 2021 m. gegužės 22 d.,
REZOLIUCIJA
Mes, žemiau pasirašę muzikos mokytojai ir juos palaikantys, reiškiame susirūpinimą dėl meninio ugdymo situacijos pradiniame ir viduriniame ugdyme, kuri susiklostė pristačius naują vidurinio ugdymo sąrangą ir patvirtinus naujus pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo planus (LR ŠMS ministro 2021 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. V-688). Muzikos pedagogų bendruomenė jau išsakė nuomonę dėl meninio ugdymo vietos vidurinio ugdymo pertvarkos projekte, pagal kurį didelė dalis mokinių nesimokytų meno dalykų. Toks kultūriškai nuskurdintas ugdymas neatitinka bendrojo ugdymo sampratos, nėra visapusiškas ir prieštarauja esminėms Švietimo įstatymo nuostatoms.
Pagal naujus pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo planus meninio ugdymo blokas pradinio ugdymo pakopoje pasipildo naujais dalykais (greta muzikos, dailės ir technologijų atsiranda šokis, teatras) tam neskiriant papildomai valandų, bet de facto jas sumažinant. Kyla grėsmė meninio ugdymo kokybei, sistemingumui ir nuoseklumui. Griežtai nepritariame tokiai švietimo politikai, kurioje atskiros ugdymo sritys yra stiprinamos kitų sričių (meninio ugdymo) sąskaita. Tokia politika kelia grėsmę bendrojo ugdymo kokybei ir įvairovei, mokyklos patrauklumui ir kultūrai, veda prie švietimo sistemos dehumanizavimo.
Naujas ugdymo planas prieštarauja Lietuvos švietimo dokumentų (Lietuvos respublikos švietimo įstatymas, Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija, Geros mokyklos koncepcija, Bendrųjų programų atnaujinimo gairės) nuostatoms ir kompetencijomis grįsto ugdymo sampratai. Pagal šį planą neįmanoma visavertiškai ugdyti pažintinės, kūrybinės, kultūrinės, komunikavimo, socialinės emocinės ir sveikos gyvensenos, pilietinės kompetencijų.
1. Muzikinis ugdymas mokykloje yra sisteminio pobūdžio ir turi prasmę tada, kai yra tęstinis. Dvi savaitinės muzikos pamokos pradinėje mokykloje – tai Lietuvos Nepriklausomybės laikų švietimo pasiekimas ir tradicija, gyvuojanti jau 30 metų. Naujas ugdymo planas kelia grėsmę muzikinio ugdymo nuoseklumui ir tęstinumui, Lietuvos muzikinio ugdymo tradicijoms.
2. Naujas ugdymo planas nėra suderintas su galiojančiomis ir atnaujinamomis muzikos programomis, kuriose muzikos užsiėmimams pradinio ugdymo pakopoje numatyta dvi pamokos per savaitę. Sumažinus muzikai skiriamų valandų ar šio dalyko nepasirinkus, tampa neįmanoma įgyvendinti muzikos dalyko programos tikslų.
3. Pasisakome už meninės veiklos įvairovę pradinėje ugdymo pakopoje ir sveikiname naujų meninio ugdymo dalykų (šokio, teatro) atsiradimą ugdymo plane, tačiau raginame skirti po dvi pamokas kiekvienam iš menų. Dėl situacijos, kuri susidarė ministerijos įsakymu patvirtinus naujus ugdymo planus, meninio ugdymo dalykai yra statomi į tarpusavio konkurencinę padėtį.
4. Esame susirūpinę ne tik muzikos, bet ir kitų menų (dailės, šokio, teatro) pamokų kokybe, kai jas veda tam nepasirengę pradinių klasių mokytojai. Meno dalykų turėtų mokyti atitinkamas kompetencijas turintys specialistai.
5. Naujas ugdymo planas buvo patvirtintas be diskusijų su suinteresuotomis šalimis, nederintas ir su atnaujinamų programų bei kompetencijų aprašų rengėjais. Apie ugdymo plano pokyčius ir muzikos dalyko statuso pasikeitimą muzikos mokytojų bendruomenė iš anksto nebuvo informuota. Planas nederinamas ir su Lietuvos muzikos mokytojų bei kitų menų mokytojų asociacijomis.
Remdamiesi išdėstytais argumentais raginame atšaukti 2021 m. gegužės 3 d. ministro įsakymu (V-688) patvirtintą ugdymo planą ir užtikrinti dvi savaitines muzikos pamokas pradinio ugdymo pakopoje. Taip pat reiškiame solidarumą su kitų meninio ugdymo dalykų pedagogais ir raginame užtikrinti visavertį ir įvairiapusį meninį ugdymą. Dar kartą raginame naujame Vidurinio ugdymo sąrangos modelyje meniniam ugdymui suteikti privalomo arba privalomai pasirenkamo dalyko statusą ir užtikrinti neformalaus meninio ugdymo tęstinumą.

***

Priimtas ir Konferencijos kreipimąsis į mokyklų vadovus:

Lietuvos muzikos mokytojų konferencijos, vykusios 2021 m. gegužės 22 d., dalyvių
KREIPIMASIS Į MOKYKLŲ VADOVUS
Gerbiami mokyklų vadovai! Mes, žemiau pasirašę muzikos mokytojai ir juos palaikantys, reiškiame susirūpinimą dėl muzikos dalyko pradinėje ugdymo pakopoje padėties, susiklosčiusios patvirtinus naujuosius pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo planus (LR ŠMS ministro 2021 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. V-688). Pagal šiuos planus meninio ugdymo blokas pradinio ugdymo pakopoje pasipildo naujais dalykais (greta muzikos, dailės ir technologijų atsiranda šokis, teatras) tam papildomai neskiriant valandų. Muzika praranda privalomo dalyko statusą ir tampa vienu iš keturių pasirenkamų menų dalykų. Dėl to kyla grėsmė, jog sumažės muzikai skirtų savaitinių pamokų skaičius (nuo dviejų iki vienos) arba muzikos dalyko bus atsisakyta. Suprasdami susidariusios situacijos sudėtingumą ir tikėdami jūsų siekiu užtikrinti visapusišką mokinių ugdymą, raginame Jūsų vadovaujamoje mokykloje išsaugoti dvi savaitines muzikos pamokas visose pradinio ugdymo pakopos klasėse.

1. Laikomės nuostatos, kad muzika yra svarbi kiekvienam visuomenės nariui, o kokybiškas muzikinis ugdymas būtinas kiekvienam mokiniui. Muzikinis ugdymas turi savitus tikslus, kurių neįmanoma realizuoti ar kompensuoti kitų menų priemonėmis. Muzikinis ugdymas mokykloje yra sisteminio pobūdžio ir turi prasmę tada, kai yra tęstinis. Pradinio ugdymo pakopoje jis yra kritiškai svarbus. Sumažinus muzikai skiriamas valandas neįmanoma įgyvendinti muzikos dalyko programos tikslų.

2. Sumažinus muzikos pamokų skaičių (ar jų atsisakius), reikšmingai nukentėtų mokyklos kultūrinis gyvenimas, skurdesni taptų mokinių pasirodymai ir šventės, pablogėtų mokinių savijauta ir emocinis pasitenkinimas mokymusi bei mokykla. Be to, nebūtų įmanoma visavertiškai ugdyti bendrųjų kūrybiškumo, kultūrinės, socialinės emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijų; reikšmingai nukentėtų ir kitos kompetencijos (pažinimo, komunikavimo, pilietinė).

3. Atkreipiame dėmesį į muzikinio ugdymo svarbą šiuo amžiaus tarpsniu (6–10 m.), kai vystosi vaikų intelektas, formuojasi esminiai muzikavimo, kūrybiniai, socialiniai gebėjimai. Gausūs moksliniai tyrimai patvirtina kokybiško muzikinio ugdymo įtaką kognityvinei, emocinei, socialinei raidai, akademiniams pasiekimams (įskaitant matematikos ir kalbų mokymąsi) bei asmenybės savybėms. Primename, kad dvi savaitinės muzikos pamokos pradinėse klasėse – tai nepriklausomybės laikų pasiekimas ir Lietuvos muzikinio ugdymo tradicija, gyvuojanti jau 30 metų.

4. Esame susirūpinę ne tik muzikos, bet ir kitų menų (dailės, šokio, teatro) pamokų kokybe, kai jas veda tam nepasirengę pradinių klasių mokytojai. Todėl raginame, kad menų pamokas vestų atitinkamas kompetencijas turintys specialistai. Mes pasisakome už meninės veiklos įvairovę pradinėje ugdymo pakopoje ir sveikiname naujų meninio ugdymo dalykų (šokio, teatro) atsiradimą ugdymo plane, tačiau nesutinkame, kad šių menų būtų mokomasi muzikos pamokų sąskaita. Todėl raginame ieškoti būdų ir alternatyvių sprendimų į ugdymo planus įtraukti visus meno dalykus, išlaikant muzikai skirtas 2 pamokas.