NEPRITARIAME KULTŪROS POLITIKOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO PROJEKTUI
KULTŪROS MINISTERIJA SUVIENIJO KULTŪROS BENDRUOMENĘ – VALSTYBINĖS IR NEVYRIAUSYBINĖS KULTŪROS ORGANIZACIJOS NEPRITARIA KULTŪROS POLITIKOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO PROJEKTUI
Šiuo metu LR Kultūros ministerijos rengiamas Kultūros politikos pagrindų įstatymas suvienijo valstybines ir nevyriausybines kultūros organizacijas – rugsėjo 18 d. jos pasirašė LR Seimo Kultūros komitetui, LR Kultūros ministerijai ir Lietuvos Respublikos Prezidentui skirtą pareiškimą, kuriame vieningai išreiškia nepritarimą dabartiniam įstatymo projektui bei susirūpinimą dėl įstatymo rengimo procedūros, siūlo projektą tobulinti.
Kultūros politikos pagrindų įstatymas pradėtas rengti LR Kultūros ministerijoje šių metų pradžioje, atsižvelgiant į valstybės poreikį turėti vieningą Lietuvos kultūros formavimo modelį. Mat iki šiol Lietuvoje galioja tik fragmentuota atskirų kultūros sričių teisėkūra. Šio naujo įstatymo tikslas – nustatyti bendruosius Lietuvos kultūros politikos principus, užtikrinti Lietuvos piliečių teises į kultūros prieinamumą, įtvirtinti valstybės įsipareigojimus kultūrai, numatyti finansavimo principus ir apibrėžti kultūros politiką formuojančių bei įgyvendinančių institucijų kompetencijas ir vaidmenis.
„Mes, kaip asociacija, laukiame tokio įstatymo, ir nė kiek neabejojame jo reikalingumu, - teigia Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininkė Živilė Diavara. - Pritariame iškeltiems šio įstatymo tikslams ir labai džiaugiamės, kad šio įstatymo projektas paskatino Lietuvos valstybines ir nevyriausybines kultūros organizacijas dirbti kartu. Bet mes labai susirūpinę, kad įstatymas rengiamas skubotai, jame daug neaiškumų, kuriuos galima interpretuoti įvairiai.” Pasak Valstybės teatrų asociacijos vadovo Audronio Liugos, - “Seimo kultūros komitete rugsėjo 18 d. įstatymo projektą pristatęs kultūros ministras sakė, kad ministerija numato įstatymo įsigaliojimą 2022 metais, nes tiek užtruks parengti būtinas pataisas kituose įstatymuose, kad šis įstatymas pradėtų veikti pilna apimtimi. Tačiau viešai nekalbama apie tai, kas ir kaip bus keičiama. Pristatomi tik įstatymo projekte dominuojantys bendro pobūdžio deklaratyvūs pareiškimai. Jų įgyvendinimo principai ir mechanizmai kultūros lauko bendruomenei lieka neaiškūs. Neaiškios bendros sisteminės taisyklės, pagal kurias turėtų gyventi kultūros laukas jį priėmus. Kaip keisis kultūros laukas, ir kokios bus tų pokyčių pasekmės?”
Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektas pirmą kartą visuomenei pristatytas šių metų liepos 12 d., kviečiant įstatymą rengiančiai LR Kultūros ministerijos darbo grupei teikti pastabas iki rugpjūčio 20 d. Rugsėjo 13 d. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre įvyko viešas atnaujinto įstatymo projekto aptarimas. Šioje viešoje diskusijoje Lietuvos valstybinės ir nevyriausybinės kultūros organizacijos pastebėjo, kad atnaujintame įstatymo projekte neatsižvelgta į beveik jokias pastabas, kurios LR Kultūros ministerijai buvo pateiktos šių metų vasarą.
„Vienas iš įstatymo projekte įvardintų bendrųjų kultūros politikos principų yra viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas kultūros politikos formavime ir įgyvendinime, racionaliai naudojant turimus išteklius. Tiek valstybinės, tiek nevyriausybinės kultūros organizacijos yra pasiruošusios kartu ieškoti visiems priimtinų bendrų sprendimų, ruošiant įstatymo projektą, kuris padės pagrindą augti ir stiprėti visai kultūros ekosistemai” - įstatymo projektą toliau komentuoja Živilė Diavara. – “Viliamės, kad LR Kultūros ministerija atkreips dėmesį į kultūros bendruomenės susirūpinimą ir šio įstatymo aptarimui su visuomene skirs daugiau laiko bei dėmesio.”
***
Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija – 2008 metais Lietuvos kūrybinių industrijų lyderių įsteigta organizacija, kurios tikslas – siekti darnios kūrybinių industrijų plėtros Lietuvoje, šiam sektoriui palankios įstatyminės ir teisinės bazės bei efektyvių valstybės ir Europos Sąjungos investicijų kūrybinių industrijų augimui. Asociacija atstovauja kūrybines industrijas ir jų kūrėjus politikos lauke: aktyviai dalyvauja kultūros politikos formavime, teikia siūlymus dėl valstybės ir Europos Sąjungos investicijų į kūrybinių industrijų sektorių, finansavimo programų ir priemonių, akcentuoja kūrybinių industrijų sektoriaus indėlio svarbą šalies ekonomikai ir visuomenės gerovei. Šiuo metu asociacija jungia per 80 narių, tarp kurių yra Lietuvos aukštųjų mokyklų ir kolegijų, skirtingų kūrybinių industrijų sričių ir meno kūrėjų asociacijų, menų inkubatorių, viešųjų įstaigų ir kūrybinio verslo įmonių, kūrėjų bendruomenių ir fizinių asmenų.