NETEKOME ANATOLIJAUS ŠENDEROVO

Publikuota: 2019-03-26 Autorius: LMIC inf.

2019 m. vėlyvą kovo 25-osios vakarą vietiniu Naujojo Džersio valstijos laiku, būdamas JAV, po sunkios ligos mirė 73-jų kompozitorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Anatolijus Šenderovas.
Laidotuvės vyks kovo 29 d., penktadienį, 10.00 val. Sudervės žydų kapinėse (Sudervės kl. 28).

Anatolijus Šenderovas gimė 1945 m. Uljanovske, Rusijoje. 1967 me. baigė Lietuvos konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), prof. Eduardo Balsio kompozicijos klasę. Lygiagrečiai (1965–1967) tobulinosi tuometinėje Leningrado Rimskio-Korsakovo konservatorijoje. 1990 m. stažavo Tel Avivo Samuelio Rubino muzikos akademijoje.

1962–1967 m. dirbo fortepijono mokytoju Vilniaus karininkų namų muzikos studijoje, 1967–1968 m. dėstė teorines disciplinas Klaipėdos Stasio Šimkaus aukštesniojoje muzikos mokykloje. 1972–1976 m. Anatolijus Šenderovas dirbo Vilniaus plokštelių studijos redaktoriumi, 1976–1980 m. – tuometinės Vilniaus pedagoginės mokyklos dėstytoju. 1995–1996 m. – Lietuvos kompozitorių sąjungos atsakingasis sekretorius. Nuo 1996 m. kompozitorius visą profesinį laiką ir dėmesį skyrė tik kūrybai.

Gausiame kompozitoriaus kūrybiniame palikime – keturi baletai, keliolika koncertinio žanro kūrinių, oratorijos, orkestrinė, kamerinė, vokalinė muzika, kūriniai vaikams, muzika dramos spektakliams ir kino filmams. 1997 metais Anatolijus Šenderovas apdovanotas aukščiausiu nacionaliniu kūrėjo įvertinimu, įrodančiu išskirtinį menininko braižą ir kūrybos pripažinimą – Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

Specifinė derminė spalva, aritmiška, improvizacinė muzikinės medžiagos plėtotė, kūrinio auginimas iš tam tikro teminio motto, ryškus emocingumas, tvirta muzikos dramaturgija, energetika – visa tai suteikė Anatolijaus Šenderovo muzikai ryškų atpažįstamą skambesį, kuriam netrūko magiško paveikumo. Joje tarsi susipynė archajiški rytietiškos muzikos motyvai ir abstraktesni atonaliosios muzikos bruožai. Kūryboje jis nedeklaravo prisirišimo prie kokios nors vienos komponavimo sistemos, tačiau kiekviename kūrinyje iš gausybės naudojamų priemonių atrinkdavo, jo manymu, svarbiausias konkrečiam kūriniui.

Anatolijus Šenderovas daug dėmesio savo kūryboje skyrė sakralinei tematikai, pasitelkdamas Senojo ir Naujojo Testamento siužetus ir tekstus hebrajų bei lotynų kalbomis. Gilinosi į seniausius kultūros klodus ir biblinę tematiką, naudojo sefardų, aškenazių ir litvakų tradicinės muzikos elementus.

Anatolijaus Šenderovo muzika puikiai įsiliejo į europiešiką naujosios muzikos kontekstą, jo kūriniai atlikti keliose dešimtyse tarptautinių muzikos festivalių ir pasaulio koncertų salių Europoje, Izraelyje, Japonijoje, JAV, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir kt. Jis taip pat yra kelių tarptautinių kompozicijos konkursų laureatas, tarp kurių ryškiausia Europos kompozitoriaus premija „young.euro.classic“ festivalyje Berlyne, pelnyta 2002 metais už Koncertą violončelei ir simfoniniam orkestrui „Concerto in Do“, sukurtą kompozitoriaus bičiuliui, violončelininkui Davidui Geringui.

LMIC inf.