NETEKOME KOMPOZITORIAUS VYTAUTO BARKAUSKO
Eidamas 90-uosius metus, balandžio 25 d. mirė kompozitorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vytautas Barkauskas. XX a. 7-ajame dešimtmetyje kompozitorius buvo itin įtakingas avangardinių muzikos tendencijų ir technikų propaguotojas Lietuvoje; vėliau jo muzika tapo nuosaikesnė, komponuojama labiau intuityviais principais, tačiau visuomet emocinga ir ekspresyvi, nestokojanti koncertinio blizgesio.
Vytauto Barkausko profesinio brendimo pradžia buvo susijusi ir su muzika, ir su matematika: 1949-1953 m. jis studijavo matematiką Vilniaus pedagoginiame institute, 1953-1959 m. – muzikos kompoziciją Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, prof. Antano Račiūno klasėje. 1962-1966 m. dėstė teorines disciplinas Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokykloje, nuo 1961 m. taip pat ir Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1991 m. tapo šios mokymo institucijos Kompozicijos katedros profesoriumi, ten išugdė didelį būrį kompozitorių.
Vytautas Barkauskas buvo produktyvus kompozitorius, sukūręs operą (Legenda apie meilę; 1975), septynias simfonijas, devynis koncertinio žanro kūrinius, daug kamerinių, vokalinių ir chorinių kūrinių, muzikos vaikams, teatrui ir kinui. Už savo muziką kompozitorius yra gavęs nemažai apdovanojimų Lietuvoje, iš kurių svarbiausias – 2003 m. suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija; jo kūriniai skambėjo daugelio Europos šalių festivaliuose, o Partita smuikui solo tapo daugiausiai pasaulyje atliekamu ir įrašų leidiniuose publikuojamu lietuvių kompozitorių kūriniu.
Vienas pirmųjų Lietuvoje išbandęs serializmo, aleatorikos, polistilistikos galimybes, netrukus Vytautas Barkauskas pasuko intuityvesnio komponavimo link, siekdamas natūralaus skambesio grožio, kurdamas kameriškesnes, intymesnes, neretai tylių kulminacijų kompozicijas (pvz. Koncertas altui ir styginių orkestrui). Įvaldęs įvairias XX a. kompozicines technikas, kompozitorius nuosekliai evoliucionavo, tobulindamas muzikinės kalbos išraišką. „Nesilaikau vienos apibrėžtos kompozicinės sistemos, bet nuolat ieškau natūralios stilistinės sintezės. Siekiu, kad mano muzika būtų išraiškinga, emocionali ir koncertiška“, - teigė Vytautas Barkauskas.
Vytautas Barkauskas (1931-2020) buvo vienas produktyviausių šiuolaikinių lietuvių kompozitorių. Jo kūriniai atlikti tarptautiniuose festivaliuose ir koncertuose įvairiose Europos, Amerikos, Azijos šalyse - tokiuose kaip „Schreyahner Herbst“ (1991, 1993, 1996, Vokietija), Šlėzvigo-Holšteino muzikos festivalis (1992, 2013, Vokietija), „De Suite Muziekweek“ (1995, Olandija), „Baltische Woche“ (1996, Vokietija), „Baltic Arts“ (1996, Jungtinė Karalystė), Bornholmo muzikos festivalis (1996, Danija), Rheingau muzikos festivalis (1997, Vokietija), Sibelijaus festivalis (1998, Suomija), ISCM Pasaulio muzikos dienos (2000, Liuksemburgas), Tulono festivalis (2002, Prancūzija), „Consonances“ (2002, 2009, Prancūzija), „Schiermonnikoog“ (2004, Olandija), „Viola Space“ (2005, Japonija), „Amadeus“ (2005, Šveicarija), Presteigne festivalis (2011, JK), Uzedomo muzikos festivalis (2011, Vokietija), „L'Europe en Musique“ (2012, Belgija), Krokuvos violončelės pavasaris (2015, Lenkija) ir kt. Jo kūrinius yra groję Gidonas Kremeris, Lotharas Faberis, Jurijus Bašmetas, Davidas Geringas, Joachimas Greineris, Juozas Domarkas, Raimundas Katilius ir kiti.
Vytautas Barkauskas - Lietuvos valstybinės premijos (1972) ir Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos (2003) laureatas. 2000 metais kompozitorius laimėjo premiją 125-osioms M. K. Čiurlionio gimimo metinėms skirtame konkurse Lietuvoje už kompoziciją „Karalaitės kelionė. Pasaka“ op.114. 2001 metais tarptautiniame kompozitorių konkurse „Sinfonia Baltica“ Rygoje Vytautas Barkauskas laimėjo premiją už kūrinį „Pabaigoje pradžia“ simfoniniam orkestrui, op.115. 2005 m. gavo prizą už geriausią kamerinį kūrinį ("Aidai" mušamiesiems solo) Lietuvos kompozitorių sąjungos rengiamame metų kūrinių konkurse.
Septintajame dešimtmetyje Vytautas Barkauskas buvo vienas aktyviausių avangardistinės muzikos tendencijų bei naujųjų kompozicinių technikų propaguotojų Lietuvoje. To meto kūriniai („Intymi kompozicija“ obojui ir 12 styginių (1968), „Pro memoria“ mušamiesiems, fleitai, bosiniam klarnetui ir fortepijonui (1970) ir kt.) bylojo struktūrizuotų formų leksika, kompozitorius kaupė pažinimo ir meistriškumo patirtį. Didžiausią įtaką, kompozitoriaus teigimu, jam padarė Krzysztofas Pendereckis, Witołdas Lutosławskis ir György Ligetis.
Velionis bus pašarvotas Laidojimo paslaugų centre (Kalvarijų g. 329, Vilnius). Lankymas trečiadienį, balandžio 29 d. nuo 10:00 val. Urna išnešama 14:00 val. Laidojimas Vilniaus Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.