Netekome Leopoldo DIGRIO
Eidamas 91-uosius metus mirė dabartinės lietuvių vargonavimo mokyklos įkūrėjas, daugelio lietuviškų premjerų vargonams įkvėpėjas ir pirmasis atlikėjas, vargonų statybos iniciatorius profesorius Leopoldas Digrys.
L. Digrys gimė 1934 m. rugsėjo mėn. 8 d. Kaune. Studijavo Vilniuje, Maskvoje ir Prahoje. Leopoldo Digrio muzikinės karjeros pradžia sutapo su sudėtingu sovietinio pokario laikotarpiu. 1952-aisiais baigęs Vilniaus dešimtmetę muzikos mokyklą (dabar – Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla), aštuoniolikmetis L. Digrys įstojo į prof. G. Ginzburgo fortepijono klasę Maskvos konservatorijoje, o ją baigė jau įgijęs dvi – fortepijono ir vargonų specialybes, vėliau tobulinosi ir Prahos dailiųjų menų akademijoje pas garsų čekų vargonininką J. Reinbergerį.
Viename iš negausių Leopoldo Digrio interviu („Muzikos barai“, 2002, Nr. 5–6) šviesaus atminimo muzikologo Vlado Zalatorio paklaustas apie sėkmingiausią koncertą, Maestro prisiminė, kaip prieš daugelį metų išklerusiu pianinu skambino šimto metų sulaukusiai senutei jos kambarėlyje Kaune. Jautė, kad tas grojimas jai tikrai reikalingas, nes abu žinojo – moteris paskutinį kartą klausosi muzikos (nei radijo imtuvo, nei patefono neturėjo).
Savo knygoje „Kaip groti vargonais“ Leopoldas Digrys rašo: „Muzika gimsta tyloje ir ištirpsta tyloje. Kaip senų žmonių veidai Rembrandto portretuose. Ateina iš tamsos ir sugrįžta į tamsą. Tyla – tai nėra niekas. Kaip vakuumas. Vakuumas – tai tuštuma, kurioje gimė pasaulis. Tyloje gimsta garsas – mūsų sielų ryšys su grožio ir gėrio pasauliu.“ Taigi Leopoldui Digriui niekada nebuvo svetimi filosofiniai pamąstymai. Savaip pratęsiant tą seną istoriją ir Maestro pamintijimus, ateina kita mintis: nors muzika ir jos suvokimas yra tiesiogiai priklausomi nuo laiko tėkmės, tyloje gimstantis garsas, tarsi atveriantis vartus į grožio ir gėrio pasaulį, muzikos kūrybą daro nepavaldžią laikui.
L. Digrio iniciatyva 1962 metais buvo atkurtos vargonų studijos Lietuvos konservatorijoje, pradėti rengti Vilniaus vargonų muzikos festivaliai, M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas, įrengta naujų vargonų Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Vilniaus arkikatedroje, Šv. Kazimiero, Šv. Kryžiaus bažnyčiose, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Vilniaus Rotušėje.
Per 40 pedagoginio darbo metų profesoriaus vargonų klasę baigė ir diplomus įgijo per 40 vargonininkų. Tokioje srityje kaip vargonai, tai yra didelis skaičius, tarp jo mokinių -Bernardas Vasiliauskas, Gediminas Kviklys, Jūratė Bundzaitė, Jūratė Landsbergytė, Virginija ir Živilė Survilaitės, Nijolė Dainienė, Dainius Sverdiolas, Dalia Jatautaitė, Balys Vaitkus, Irena Budrytė-Kummer.
Leopoldo Digrio atlikėjiška ir koncertinė veikla buvo itin ryški. Jis vargonavo apie 2500 solinių koncertų, kurių maršrutai driekėsi nuo Skandinavijos iki Sicilijos. L. Digrys įrašė 21 solinį albumą, tačiau bet kurį muzikos atlikėją geriausiai atskleidžia faktas, ar kompozitoriai jam dedikuoja savo kūrinius, ar atlikėjas paskatina juos kurti. Leopoldas Digrys inspiravo bei pirmasis atliko daugelio lietuvių ir užsienio kompozitorių - E. Balsio, J. Juzeliūno, B. Kutavičiaus, A. Martinaičio, T. Makačino, V. Bartulio, A. Nemtino, G. Bovet - kūrinius vargonams.
Šalia plačios koncertinės veiklos būtina priminti, kad Maestro buvo ne kartą kviečiamas į tarptautinių vargonininkų konkursų Prahoje, Kijeve, Vilniuje žiuri. Jo rūpesčiu nuo 1968 m. Vilniuje buvo rengiami tarptautiniai vargonų muzikos festivaliai (anuomet - pirmieji Sovietų Sąjungoje). Festivalių tradicija buvo pratęsta 1994 m. ir gyvuoja šiandien. 1991-ais Profesorius įsteigė Religinės muzikos centrą prie Šv. Kazimiero bažnyčios, kuriam daugelį metų vadovavo, o šis centras iki šiol organizuoja koncertus ir festivalius, sutraukiančius minias klausytojų.
Leopoldo Digrio veikla 1973 metais buvo įvertinta LSSR valstybine premija. 2003 m. už nuopelnus Vilniaus miestui jam buvo įteikta Šv. Kristoforo statulėlė, 2005 m. - jis buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, 2008 m. - LR vyriausybės kultūros ir meno premija. 2014 m. Maestro apdovanotas Lietuvos muzikų sąjungos auksiniu disku, o 2015 m. – viso jo gyvenimo kūrybinė veikla įvertinta Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl vargonininko ir pedagogo Leopoldo Digrio mirties. Prezidento teigimu, netekome vieno žymiausių vargonų muzikos atstovų, Lietuvos vargonų mokyklos atgaivintojo, daug prisidėjusio prie šio instrumento populiarinimo mūsų šalyje ir pasaulyje.
„Maestro L. Digrys per tūkstančius savo koncertų dėkingiems klausytojams atskleidė įvairiausių laikotarpių vargonų muzikos grožį ir didybę. Būtent jo pastangomis Lietuvoje buvo atkurtas vargonininko specialybės rengimas, pats Maestro buvo ir atsidavęs pedagogas, išugdęs daug tarptautinio lygio atlikėjų. Atsisveikiname su kilniu ir didžiu žmogumi, kurio pasiekimai visiems laikams praturtino Lietuvos kultūrą“, – sakė šalies vadovas.
Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas taip pat reiškia nuoširdžią užuojautą dėl vargonininko, pianisto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Leopoldo Mykolo Digrio mirties.
„Leopoldas Digrys paliko ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje – kūrė mūsų šalies vargonavimo mokyklą, pats sugrojo tūkstančius solinių koncertų, inspiravo daugelį Lietuvos ir užsienio kompozitorių. Dėl skaudžios netekties nuoširdžiai užjaučiu artimuosius ir visus, kuriems teko laimė pažinoti šią kūrybingą asmenybę“, – sakoma premjero užuojautoje.
Atsisveikinimas su profesoriumi Leopoldu Digriu vyks Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje (Didžioji g.34, Vilnius) sausio 21 d., antradienį, nuo 14 val. iki 20 val., sausio 22 dieną, trečiadienį nuo 9 val. Trečiadienį, sausio 22 dieną, 12 val. Šv. Kazimiero bažnyčioje bus aukojamos šventosios mišios (aukos arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ). Velionio karstas išnešamas 13 val., laidotuvės vyks Vilniaus Rokantiškių kapinėse.
Susiję nariai
Leopoldas Digrys
Vargonininkas, pianistas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas