Nuo karalienės Luizės iki vilko vaikų

Publikuota: 2026-06-29 Autorius: Beata BAUBLINSKIENĖ
Nuo karalienės Luizės iki vilko vaikų

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, gegužę pakvietęs į paskutinę šio sezono premjerą – miuziklą „Mamma Mia!“, žengia į vasarą, ruošdamasis tarptautiniam Klaipėdos festivaliui ir jau dėliodamas būsimo, 40-ojo, sezono planus. Apie artimiausius teatro sumanymus kalbamės su KVMT vadove Goda Giedraityte.

Klaipėdos festivalis šią vasarą vyks jau šeštąjį kartą. Kokia šių metų festivalio idėja ir programa?

Šiais metais Klaipėda mini gana reikšmingą mūsų kraštui datą – karalienės Luizės 250-ąsias gimimo metines. Kaip žinia, 1807–1808 m. Klaipėda buvo tapusi Prūsijos karalių rezidencija: čia su savo dvaru gyveno karalienė Luizė ir karalius Frydrichas Vilhelmas III. Lietuvos mastu šis faktas galbūt nėra itin reikšmingas, tačiau mūsų krašto istorijoje karalienė Luizė yra svarbi asmenybė, daug nuveikusi Klaipėdos miestui – globojo mokyklas, rūpinosi miestiečių ugdymu, neturtingais vaikais.

Su festivalio komanda pabandėme išsiaiškinti, kokios muzikos ji galėjo klausytis, kuo domėtis. Atradome istorinių žinių, galbūt labiau pagrįstų legendiniais motyvais, tačiau labai inspiruojančių: karalienei Luizei teko klausytis Josepho Haydno oratorijos „Pasaulio sutvėrimas“, kuri jai paliko didžiulį įspūdį. Egzistuoja legenda, kad po oratorijos atlikimo karalienė kompozitoriui padovanojo savo žiedą, o jis jai įteikė perrištą kūrinio klavyrą. Šis pasakojimas paskatino Klaipėdos festivalio atidarymui pasirinkti būtent Haydno „Pasaulio sutvėrimą“.

Kūrinį atliksime teatre, didžiojoje salėje „Jūra“, nes norime jį ir įvaizdinti – pasaulio sutvėrimas yra vaizduotę atverianti tema. Pakvietėme bendradarbiauti vaizdo projekcijų ir šviesų dailininkus. Bus dainuojama originalo, vokiečių, kalba, o kadangi esame įsipareigoję mūsų krašto ir dabartinės geopolitinės situacijos kontekste pristatyti kūrinius, mezgančius dialogą su Vokietijos kultūra, svarstome „Pasaulio sutvėrimą“ palikti teatro repertuare.

Haydno oratoriją Klaipėdos festivalyje pristatysime rugpjūčio 13 ir 14 dienomis, o rugpjūčio 21 ir 22 dienomis esame suplanavę Šokio diptiko premjerą. Bendradarbiaujame su choreografu Marceliu Leemanu iš Šveicarijos ir choreografe Agnija Šeiko. Norime pristatyti ir moterų menininkių kūrybą. Leemano „Decrescendo“ ir Šeiko „Borrowed Landscapes“ pastatymo darbai prasidės jau gegužę–birželį.

Rugpjūčio 29 d. pernai pradėtą festivalio svečio poziciją užpildys Prancūzijos nacionalinis jaunimo simfoninis orkestras. Dabartinė jo dirigentė yra Kristiina Poska iš Estijos, tad tai bus ir tam tikras sąlytis su Baltijos šalių kultūra. Orkestras atvyksta su visu savo instrumentarijumi, scenoje išvysime daugiau nei šimtą jaunų žmonių! Skambės patraukli, spalvinga programa – Maurice’o Ravelio „Bolero“ ir Siuita iš baleto „Dafnis ir Chlojė“, taip pat Richardo Strausso simfoninė poema „Taip kalbėjo Zaratustra“.

Mums svarbu šiuo koncertu sudominti ir Klaipėdos meno mokyklas, kad moksleiviai ir studentai galėtų iš arti pamatyti, jog ir jauni žmonės gali groti dideliuose orkestruose. Šis pavyzdys jiems galėtų tapti paskata pradėti savo kūrybinį kelią. Su Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija tariamės dėl galimybės surengti bendrus mūsų ir prancūzų jaunųjų muzikų susitikimus. Galbūt tai taip pat turės paskatinamąjį poveikį, parodant, kaip nuostabu jauniems žmonėms būti kūrybinių komandų dalimi.

Pabaigsime Klaipėdos festivalį rugsėjo 5 dieną, tęsdami pernai pradėtą nemokamų renginių bendruomenei tradiciją ir primindami pagrindinį šių metų motyvą – karalienės Luizės jubiliejų. Ji didelį dėmesį skyrė švietimui, tad užmezgėme bendradarbiavimą su Klaipėdos universitetu ir pasirinkome nuostabią miesto erdvę – KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto kiemą prie stoties.

Nuostabūs yra tiek istorinis pastatas, tiek jo vidinis kiemas su senu sodu, į kurį kol kas retai kas užsuka. Koncerto datą deriname prie mokslo metų pradžios šventės, kad ir universiteto bendruomenė galėtų prisijungti bei dalyvauti. Nuskambės Karlo Jenkinso kūrinys „Symphonic Adiemus“, kurį atliks Tomo Ambrozaičio diriguojamas KVMT simfoninis orkestras ir net keturi chorai iš Klaipėdos, Kretingos ir Palangos – „Aukuras“, „Cantare“, „Kristalė“ ir Palangos kamerinis choras.

Festivalio koncertinę programą lydės edukaciniai renginiai – ekskursijos, pokalbiai ir kitos veiklos.

Su Klaipėdos festivaliu įžengsite į rudenį – rugsėjo 5 d. nuskambės paskutinis koncertas, o jau rugsėjo 11 d. teatras pradės naują, 40-ąjį, sezoną. Spalį numatyta Georgo Friedricho Händelio operos „Julijus Cezaris“ premjera. Kuo dar stebins jubiliejinis sezonas?

40-ąjį sezoną norime įprasminti, visų pirma, pagerbdami mūsų teatro žmones. O iš repertuarinės veiklos pagrindinis sezono įvykis, be abejo, yra Georgo Friedricho Händelio „Julijus Cezaris“. Labai laukiame šios baroko operos ir jaučiame didelį auditorijos susidomėjimą.

Iki premjeros, rugsėjo mėnesį, norėtume pakviesti publiką į edukacinį pokalbių ciklą, kuriame ji būtų supažindinama su baroko atlikimo specifika – kuo jis skiriasi nuo klasikinio atlikimo, kuo įdomi baroko muzika, instrumentai, dainavimas.

Iš kitų svarbesnių akcentų paminėčiau rugsėjo 22-ąją – mūsų korifėjaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtadienį, kurį Lietuvoje dabar minime kaip Kultūros dieną. Esame sutarę su „Operomanija“ atvežti į Klaipėdą įsivaizduojamą M. K. Čiurlionio operą „Jūratė“. Kūrinys bus adaptuotas mūsų teatrui: jo premjera Vilniaus senajame teatre buvo orientuota į mažesnę instrumentininkų ir choro sudėtį.

Šiuo metu operos kompozitoriai dirba, pritaikydami kūrinį mūsų teatro simfoninio orkestro ir choro pajėgumams; solistai ir aktoriai bus tie patys, kurie dalyvavo ir Vilniaus pastatyme. „Jūratė“ padės mūsų auditoriją supažindinti su šiuolaikinėmis operos raiškos formomis ir naujais meniniais sprendimais. Nors muzika sukurta M. K. Čiurlionio kūrinių pagrindu, vizualinis ir režisūrinis sprendimas yra itin šiuolaikiškas.

Bendradarbiavimas su „Operomanija“ mums leidžia savo auditoriją po truputį pratinti prie modernesnių veikalų. Apskritai opera „Jūratė“ dėl savo tematikos labai tinka M. K. Čiurlionio gimtadieniui paminėti būtent Klaipėdoje, negana to, ji bus rodoma salėje „Jūra“. O ir dalis kūrybinės komandos yra iš mūsų krašto – solistė Lauryna Bendžiūnaitė, režisierė Gintarė Radvilavičiūtė. Sakyčiau, tai gana klaipėdietiškas kūrinys.

Tarptautinės muzikos dienos proga, tik šįkart ne spalio 1-ąją, o spalio 15-ąją, pakviesime į tradicinį KVMT simfoninio orkestro koncertą, skirtą Klaipėdos kompozitorių kūrybai: atliksime Alvido Remesos simfoniją.

Taip pat turėsime keletą naujų kamerinių projektų, vienas jų – kamerinė opera „Smėlio čakona“, kurios premjera numatyta lapkričio mėnesį.

Lapkritį pristatysime ir vienos įdomiausių pastarųjų metų choreografių, menininkės Annabelle Lopez Ochoa (Kolumbija–Belgija), kūrinį „Mammatus“. Jis bus integruotas į triptiką kartu su kitais mūsų dviem pastatymais, tačiau būtent Ochoa dalis bus premjerinė.

Greta naujienų rodysime visą turtingą teatro repertuarą. Rugsėjį ir gruodį bus du „Mamma Mia!“ spektaklių blokai. Taip pat atliksime Philipo Glasso operą „Kelionė“, Johanno Strausso II operetę „Tūkstantis ir viena naktis“, Jerry Bocko miuziklą „Smuikininkas ant stogo“. Jis rodomas jau dvidešimt penkerius metus, tačiau susidomėjimas neblėsta. Jaučiame žydų bendruomenės dėmesį – LRT televizijos laida „Menora“ buvo atvykusi rengti reportažo. Regis, kūrinys vėl įgauna antrą kvėpavimą.

Paraleliai ruošiame projektą 2027 metams – kamerinę operą „Vilko vaikai“. Šiuo metu dirbama ties libretu, bendradarbiaujame su dramaturge Gabriele Labanauskaite ir režisiere Greta Štiormer.

Vilko vaikų tema yra labai aktuali mūsų kraštui, be to, orientuojamės į Lietuvos kultūros sezoną Vokietijoje. Kūrinys bus parengtas ir vokiečių kalba, todėl tikimės, kad jis galėtų sudominti ir Vokietijos žiūrovus, atverdamas istorinės atminties erdvę ir žadindamas jautrius asmeninius bei kolektyvinius prisiminimus.

Naujausia dabartinio sezono premjera – miuziklas „Mamma Mia!“ pagal grupės ABBA dainas. Ar publika labai jo laukė?

Susidomėjimas – didžiulis! Juokavome, kad dar nebuvome pradėję statyti, o gegužės spektakliams jau nebuvo likę bilietų. Labai tuo džiaugiamės: su mumis net susisiekė aistringi kūrinio gerbėjai, siūlę paskolinti savo su miuziklu susijusias kolekcijas.

Premjerai ruošėsi visos teatro tarnybos – ir siuvykla, ir scenografijos dirbtuvės, nekalbant apie meninius kolektyvus. Šiame miuzikle labai daug personažų – solistai, choras, šokėjai. Be kita ko, labai įdomu išgirsti, kaip ABBA dainos skamba lietuviškai. Galbūt žiūrovams tai bus maloni staigmena, nes visi įpratę prie dainų skambesio anglų kalba. Kokybišką vertimą garsine ir tekstine prasme sukūrė Virginijus Pupšys.

Šis, kaip ir kiti teatro pastatymai, turi savo generalinį rėmėją: miuziklą „Mamma Mia!“ bei Klaipėdos festivalį remia laivininkystės kompanija „Limarko“. Kokią matote tokio bendradarbiavimo prasmę ir vertę teatrui greta finansinio indėlio?

Manau, svarbiausia yra tai, kad skirtingi sektoriai susitinka ir tampa bendražygiais, įgyvendindami bendrą kultūrinę idėją. Viename mieste dirbantys kolektyvai, kurie savo profesiniame lauke yra gana nutolę, turi progą keliauti greta.

Svarbu, kad gebame atrasti bendrų projektų, kurie domina ir verslo, ir kultūros bendruomenes. Tai sukuria ne tik finansinę, bet ir socialinę vertę – žmogiško susitikimo ir suvokimo, kad tai, ką darome kartu, skirta tiek mūsų miesto ir Klaipėdos regiono gyventojams, tiek ir visai Lietuvai.

Kai įmonė prisideda prie kūrinio rėmimo, jos darbuotojai taip pat pradeda juo domėtis, ir tokiu būdu plečiasi mūsų auditorija – atsiranda galimybė susitikti.

Man atrodo, kad bendradarbiavimas ir buvimas kartu įvairiuose procesuose yra būtinybė. Ypač šiais technologijų laikais, kai esame be galo individualizuoti, surasti bendrus taškus ir kurti kartu yra labai svarbu.

Labai džiaugiamės, kad tiek „Mamma Mia!“, tiek „Julijus Cezaris“ atrado savo globėjus („Julijų Cezarį“ remia VMG grupė. – Red.), kad kurdami ir pristatydami spektaklius turime draugą, su kuriuo galime keliauti šiame procese ir kartu kurti prasmingus projektus.

Džiaugiamės, kad galime prisidėti prie mūsų veiklą remiančių įmonių didesnio matomumo ir žinomumo. Į teatrą ateinanti auditorija pradeda domėtis ir rėmėjų veikla. Man atrodo, kad abipusis pokalbis, darbas kartu ir bendrų rezultatų siekis šiandien yra ypač svarbūs.

Kalbėjosi Beata Baublinskienė

Abstract

In this interview, Klaipėda State Music Theatre director Goda Giedraitytė discusses the institution's artistic vision and future plans. Particular attention is given to the sixth Klaipėda Festival, dedicated to the 250th anniversary of Queen Louise, as well as to the theatre's international collaborations and educational initiatives. The conversation presents the programme of the theatre's 40th season, including the premiere of George Frideric Handel's Giulio Cesare, the presentation of the imaginary M. K. Čiurlionis opera Jūratė, new dance and chamber opera projects, and the forthcoming opera Wolf Children. The interview reveals the theatre's commitment to preserving regional historical memory, expanding audiences, and fostering a dialogue between tradition, contemporary artistic expression, and international cultural processes.
 

Komentarai