Operos olimpo link: dėl Lietuvos vokalinio meno ateities galime būti ramūs

Lapkričio 13-osios popietę Vilniaus rotušėje finišavo savaitę trukę vokalo meistriškumo kursai, kuriuos organizavo Lietuvos Muzikų Sąjunga. Jaunuosius vokalistus operos olimpo link vedė viena ryškiausių nūdienos vagnerisčių Elena Kerl.

2019-ų liepą po jos debiuto Brunhildos vaidmenyje R. Wagnerio operoje „Dievų žuvimas“ K. G. von Karaisas žurnale „Das Opernglas“ rašė: “Išpuoselėtu balsu, lygiai spindinčiu visuose registruose, ji pasiekė dramatizmą, kurio ir reikalauja šis vienas sudėtingiausių operos literatūroje vaidmenų.” Ir tuo galėjome įsitikinti koncerto pabaigoje atliktoje Brunhildos scenoje. Šis vaidmuo laikomas vienu sudėtingiausių operos repertuare ir jo imasi toli gražu ne visos operos primadonos.

Klausantis Elenos Kerl vokalo, nepaliauja stebinti ta balso jėga ir sykiu tas vidinis dainininkės lengvumas, su kuriuo ji įveikia painiausius pasažus plačiame diapazone, perteikia sudėtingą vagnerišką dramaturgiją. Nuostabu tai, kad savo meistrystės paslaptimis ji dosniai dalinasi su jaunaisiais vokalistais. Koncerte Vilniaus rotušėje išgirdome visą būrį tikrai pajėgių jaunosios kartos dainininkų, kurie dar studijuoja ar neseniai baigė LMTA, tačiau jau išsiskiria savitais vokaliniais tembrais, stabilia vokaline technika.

Koncerto programa, kurią atliko E. Kerl meistriškumo kursų dalyviai ir jos bičiuliai Edmudas Seilius, Kristina Zmailaitė ir Eugenijus Chrebtovas buvo skirta tikriems operos meno gurmanams. Dainininkams talkino puikios pianistės Aušrinė Garsonaitė ir Nijolė Baranauskaitė.

Koncertą atvėrė Oskaro arija iš G. Verdi operos „Kaukių balius“, kurią užtikrintai atlko Erika Kviatkovskaja. Po jos pasirodymo išgirdome Lietuvoje dar nežinomo austrų kompozitoriaus Ericho Wolfgango Korngoldo kūrybos puslapį – Frico ariją iš „Mirusiojo miesto“. Tai - tikras vėlyvojo romantizmo šedevras, o jį atlikęs Domas Saulevičius išsiskyrė giliu muzikalumu ir savitu bei plačiu vokalu, apimančiu baritono ir tenoro diapazoną. Emilijos Dačinskaitės sudainuotas Miuzetės valsas (G. Puccini „Bohema“) suspindėjo impresionistiniu trapumu, o Monikos Kučinskos atliekama Violetos arija iš G. Verdi „Traviatos“ visus tiesiog pribloškė jaunosios dainininkės vokaline technika ir dramatine įtaiga, kurią papildė emociškai stiprus Edmundo Seiliaus įsijungimas šioje scenoje.

E. Seilius pastaraisiais metais gilinasi į vokišką repertuarą, o šiame koncerte nepriekaištingai atliko Makso ariją iš K. M. fon Weberio „Laisvojo šaulio“. Kiek apmaudu, kad ši žavi romantinė opera-pasaka nesulaukia deramo dėmesio Lietuvoje

Išskirtiniu muzikalumu ir gražiomis vokalo spalvomis sublizgėjo Emilija Finagėjevaitė, atlikusi Undinės ariją iš A. Dvorako „Undinės“.

Galingas ir sykiu minkštas Eugenijaus Chrebtovo baritonas papuošia bet kurį koncertą ar spektaklį. Šįsyk E. Chrebtovas atliko Don Picaro ariją iš L. van Beethoveno „Fidelio“. Dainininkui puikiai talkino pianistė Aušrinė Garsonaitė, nes klavyro partija, kaip ir Weberio, Strausso ir Wagnerio operose čia yra ne mažiau sudėtinga ir virtuoziška nei vokalinė.

Kotryna Vainoraitė išsiskiria žemu ir sodriu mecosopranu, tokie balsai nedažnai sutinkami. Ji atliko Didonės ariją iš kultinės barokinės H. Purcello operos „Didonė ir Enėjas“. Vis dėl to manęs neįtikino šios arijos interpretacinė koncepcija, nes čia reikia taupesnio vokalo, labiau koncentruojantis į vidinę dramą ir tragediją.

Salomėjos scena iš Richardo Strausso „Salomėjos“ yra tokia pat ir dramaturgiškai, ir vokaliai sudėtinga, kaip ir minėtoji Brunhildos scena. Ir čia atsiskleidė visa sceninė, vokalinė ir dramaturginė Kristinos Zmailaitės meistrystė, nes tai buvo tikras monospektaklis, privertęs krūpčioti, nes tai buvo neįtikėtinai stipru! Po Salomėjos scenos galėjo sekti tik jau nesyk minėta Brunhildos scena iš R. Wagnerio „Dievų žūties“, vainikavusi visą koncertą, kurią ir atliko Eleną Kerl, ir tai buvo tas tikrasis operinio vokalo olimpas.

Jau paminėjau pianistę Aušrinę Garsonaitę, tokių pat komplimentų nusipelno ir kitiems solistams talkinusi pianistė Nijolė Baranauskaitė. Abi jos puikiai susilieja su solistais, seka kiekvieną jų kvėptelėjimą ir atodūsį.

Tad šie jauni muzikai, kuriuos išgirdome Vilniaus rotušėje, Lietuvos vokaliniam menui žada gerą ateitį, o operos olimpo idėja šiuo kartu tikrai neišsisėmė, nes Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė prof. Audronė Žigaitytė-Nekrošienė jau užsiminė, kad turėtume laukti tęsinio.

Susiję nuotraukų galerijos

OPEROS OLIMPAS

2022-11-13