Operos solistė Olesia Mamonenko: „Nuoširdus atsidavimas tam, ką darai, – galinga jėga!“
„Gyvenimo iššūkiai gali būti sunkūs, bet kartu jie suteikia išminties, stiprybės ir padeda atskleisti mūsų tikrąjį potencialą. Svarbu nepasiduoti ir vertinti patirtis kaip galimybę tobulėti, augti. Būtina savo minusus paversti pliusais! Mano įsitikinimu, nuoširdus atsidavimas tam, ką darai, – galinga jėga, leidžianti įveikti kliūtis ir siekti svajonių“, – sako trisdešimt vienų klaipėdietė Olesia Mamonenko, karjeros aukštumų siekianti užsienyje. Dainininkė savo socialiniuose tinkluose neseniai pasidalino nepaprasta žinia: ketverių metų vokalo studijos Italijoje baigtos aukščiausiu 110 balų įvertinimu, sulaukta pagyrimų ir specialių prizų.
– Savo pasiekimus ir kasdienybę aktyviai publikuojate socialiniuose tinkluose. Ar viešumas būtinas didelių tikslų siekiančiam jaunam žmogui?
– Taip, apie tai kalba visi vadybininkai, koncertų organizatoriai ir teatrų vadovai. Daugelis jų vertina ne tik solisto vokalinius gebėjimus, bet ir atsižvelgia į tai, kiek sekėjų jis turi. Toks atlikėjas gali labiau dominti publiką, tad bus parduodama daugiau bilietų į jo pasirodymą. Aš ilgai negalėjau susitaikyti su tuo, kad artistas yra prekė, kurią reikia gerai parduoti... Tačiau būti vien geru vokalistu XXI amžiuje neužtenka, reikia mokėti išsiskirti iš kitų. Viešumas svarbus siekiant didelių tikslų, ypač jaunam žmogui. Tai ne tik padeda stiprinti ryšį su publika, bet ir suteikia galimybę dalintis savo patirtimi. Man malonu, kai gaunu atsiliepimų iš jaunų atlikėjų, kad mano istorija juos įkvepia, kad jiems patinka tai, ką aš darau kasdienybėje ir kaip pristatau artisto gyvenimo užkulisius.
– Lietuvos publika, o ypač Klaipėdos, Jūsų pasiilgsta...
– Lietuvos publika man labai svarbi, stengiuosi koncertuoti čia kuo dažniau. Prieš pandemiją atvykdavau du kartus per metus. Ačiū festivaliams „Sugrįžimai“ ir „Impresijos“, kuriuose teko dainuoti. Šiuo metu Lietuvoje planuojami nauji koncertai, ir jeigu viskas gerai klostys, jau šią vasarą Klaipėdos publika išgirs mano balsą.
– Kada supratote, kad Jūsų laukia būtent solinio dainavimo kelias?
– Nuo pat vaikystės norėjau tapti dainininke. Visada dainavau ir šokau. Mano močiutė Valentina Mamonenko – Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos fortepijono mokytoja, tad ji pirmoji pastebėjo mano aistrą muzikai. Sulaukusi 5-erių pradėjau skambinti fortepijonu, o po metų įstojau į Balsio menų gimnazijos Fortepijono skyrių.
– Kas labiausiai įsiminė iš mokymosi E. Balsio menų gimnazijoje metų?
– Prisimenu nuostabią atmosferą ir pedagogų atsidavimą kiekvienam mokiniui. Esu dėkinga visiems mokytojams už jų darbą, kantrybę ir rūpestį. Tai buvo nepakartojamas laikas, labai paveikęs mano formavimąsi.
– Niekada nepatyrėte jokių sunkumų?
– Sunkumai – natūrali gyvenimo dalis, daugelis žmonių susiduria su išbandymais. Reikia iš jų mokytis, ieškoti būdų, kaip įveikti iškilusias problemas. Gyvenimo iššūkiai gali būti sunkūs, bet kartu jie suteikia išminties, stiprybės ir padeda atskleisti mūsų tikrąjį potencialą. Svarbu nepasiduoti ir vertinti patirtis kaip galimybę tobulėti, augti. Būtina savo minusus paversti pliusais. Mano įsitikinimu, nuoširdus atsidavimas tam, ką darai, – galingas variklis, leidžiantis įveikti kliūtis ir siekti svajonių. Taip pat turi išmokti tvarkytis su savo emocijomis ir gyvenime rasti balansą.
– Kokia buvo vokalo studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pradžia?
– 2012 metais įstojau į paruošiamąjį dainavimo kursą pas docentę Juliją Stupnianek-Kalėdienę, o po metų buvau priimta į pirmą kursą. Esu be galo dėkinga dėstytojai už suteiktas žinias, kurios man padėjo ne tik įstoti į akademiją, bet ir sėkmingai tęsti studijas. Taip pat norėčiau išskirti mūsų puikiąją klasės pianistę Nijolę Baranauskaitę-Matukonienę.
– 2016 m. pagal „Erasmus“ programą pusmečiui išvykote į Italiją, į Guido Cantelli konservatoriją Novaroje. Tuo pačiu metu Milane pradėjote mokytis privačiai pas prof. Anatolijų Goussevą. Ar teko studijas derinti su darbu?
– Sprendimas išvykti iš Lietuvos ir tęsti studijas užsienyje nebuvo lengvas, bet ryžto įgyti kuo daugiau žinių nepraradau iki šiol. Per trumpą laiką mano padarytą pažangą pastebėjo ir įvertino Klaipėdos miesto meras, todėl man buvo suteikta Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros ir meno stipendija dvejiems metams, leidusi tęsti privačias studijas Italijoje. Žinoma, vien tik stipendijos pragyvenimui neužteko, todėl iš karto susiradau auklės darbą italų šeimoje, kas taip pat buvo savotiškas pliusas, padėjęs išmokti kalbą.
Neseniai atidariau savo agentūrą „Artengine SRL“ – ji rengia koncertus ir padeda jauniems atlikėjams. Šioje srityje matau daug veiklos ir galimybių.
– Mokytis ir dirbti nėra lengva, o juk dar norisi susitikti su draugais, pašėlti...
– Kai turi tikslą ir pradedi matyti rezultatus, visi sunkumai tampa nepastebimi. Mūsų specialybė labai brangi: norint pasiekti aukštumų, būtina nuolat investuoti į privačias pamokas, dalyvauti konkursuose, daug keliauti, daryti vis naujus vaizdo įrašus perklausoms, organizuoti fotosesijas.
Studijuodama Lietuvoje gyvenau bendrabutyje ir tai buvo patys smagiausi metai – spėdavau susitikti su draugais ir pašėlti, nes visi būdavome vienoje vietoje. Italijoje prasidėjo visai kitas etapas. Draugų sumažėjo, bet atsirado daug kolegų, o svarbiausia – mano gyvenimo partneris, su juo daug keliaujame motociklu. Manau, viskas priklauso nuo mūsų gebėjimo racionaliai naudoti laiką.
– Stažavotės pas garsius operos solistus – Joną Kaufmanną, Lucą Salsi, Rainą Kabaivanską, Renato Brussoną, Anną Pirozzi, Darią Masiero, Dmitry Vdoviną, Renatą Scotto, Barbarą Frittoli ir kitus. Ką duoda tokios stažuotės?
– Stažuotė pas scenos meistrus suteikia unikalių patirčių ir leidžia giliau suprasti atlikėjo pasaulį. Bendraudamas ir dirbdamas su patyrusiais menininkais, gauni ne tik vokalinių žinių, bet ir tobulėji kaip artistas, ko ne visada galima pasiekti dirbant klasėje su savo dėstytoju ar pianistu. Kai jau esate teatre, siūlyčiau negailėti lėšų ir padirbėti su solistu, kuris dainuoja jūsų atliekamą repertuarą. Tai gali būti ne tik labai naudinga rengiant konkrečią partiją, bet ir turėti reikšmingo poveikio jūsų karjerai. Jau vasarį man teks garbė dirbti su trimis operos pasaulio žvaigždėmis, kurios man padės ruošti naują repertuarą.
– Magistro laipsnį įgijote Parmos Arrigo Boito konservatorijoje pas profesorę Rosą Marią Orani. Ar skiriasi studijos Lietuvoje ir Italijoje? Kuo ypatinga Jums dėsčiusi profesorė?
– Galiu pasidžiaugti, kad profesorė Orani yra ne tik puiki dėstytoja, bet ir nuoširdus žmogus, kaip ir Julija Stupnianek. Studijų metais man labai sekėsi su vokalo dėstytojomis.
Pasirinkau magistro studijas Arrigo Boito konservatorijoje, nes žinojau, kad tai stipriausia vokalo mokykla Italijoje. Tačiau visą laiką mokiausi ir privačiai, nes norint siekti karjeros aukštumų vienos vokalo pamokos per savaitę tikrai nepakanka.
Parmos konservatorija ypatinga tuo, kad savo studentams suteikia daug galimybių. Galėjau dvejus metus dalyvauti prestižiniame festivalyje „VerdiOff“, į jį patekti svajoja daugelis dainininkų. Konservatorijoje vyksta daug perklausų, o svarbiausia – koncertų su orkestru. Daug garsių operos dainininkų ir pianistų čia rengia meistriškumo kursus, vienas jų – maestro Vincenzo Scalera, kuriam patiko mano balsas ir jis sutiko bendradarbiauti su manimi. Maestro ne tik dirba „La Scalos“ teatre, bet ir koncertuose akompanuoja geriausiems pasaulio dainininkams.
Šiuo metu dirbu ir su kita teatro „La Scala“ pianiste Mzia Bakhtouridze. Su ja susipažinau visai neseniai, tačiau galiu pasakyti, kad mūsų bendradarbiavimas jau davė vaisių. Jos padedama per trumpą laiką paruošiau sudėtingas G. Verdi operos „Ernani“ ir V. Bellini „Normos“ partijas, tikiu, kad jų bus ir daugiau.
– Ar lengva kitoje šalyje išsikovoti vietą po saule?
– Tai gali būti didžiulis iššūkis, tačiau ir proga patirti naujų dalykų, tobulėti ir plėsti savo galimybių ribas. Manau, kad niekur nėra lengva sulaukti pripažinimo, privilioti sėkmę padeda tik kasdienis darbas, ryžtas ir drąsa išbandyti naujoves.
– 2020–2021 m. dalyvavote prestižinės Bolonijos teatro operos studijos veikloje, ten surengėte daug pasirodymų.
– Tai dar vienas įdomus gyvenimo etapas. Į Bolonijos teatrą patekau baigdama studijas Parmos konservatorijoje. 2020-ieji prasidėjo labai sėkmingai, koncertais teatre, bet, deja, jau vasario mėnesį dėl pandemijos jis buvo uždarytas iki vasaros. Konservatorijos egzaminams teko dainuoti nuotoliniu būdu iš LMTA Klaipėdos fakulteto salės. Vasarą grįžus į Boloniją manęs laukė sezono uždarymo koncertai su S. Rachmaninovo romansais. Ši patirtis buvo neįkainojama, nes kiekvieną dieną dainavau pagrindinėje teatro scenoje kartu su nustabiais, talentingais kolegomis.
– Papasakokite apie savo laimėjimus konkursuose, vaidmenis spektakliuose.
– 2017 metais tapau Tarptautinio dainininkų konkurso Milane nugalėtoja, kaip prizas buvo suteikta galimybė atlikti Mimi vaidmenį G. Puccini operoje „Bohema“. Tai buvo ne tik mano pirma patirtis operos scenoje (buvau vos 24 metų), bet ir pirmas pasirodymas Italijoje. Vėliau Mimi teko daug kartų dainuoti įvairiuose Italijos teatruose, bet labiausiai įsimintinas buvo intensyvus dviejų mėnesių darbas su dirigentu Gaetano Solimanu. Jis sugebėjo mano herojei suteikti išskirtinio žavesio, manau, kad tai ir lėmė didžiulę šio spektaklio sėkmę. Beje, tarp publikos buvo net Giovanna Lomazzi, ilgametė Marios Callas draugė.
Taip pat esu laimėjusi Grand Prix Tarptautiniame Giudittos Pastos dainininkų konkurse Italijoje, pirmąją vietą 2019 m. Hamburge vykusiame konkurse „Romansiada“. Įsimintiniausias man buvo 2023 m. Dortmunde surengtas Tarptautinis Hanso Gaboro Belvederio konkursas, turint omenyje, kiek dainininkų svajoja į jį patekti ir kokia griežta būna dalyvių atranka.
Jau spėjau įvairiuose Italijos teatruose sukurti nemažai vaidmenų: Donos Elvyros ir Fjordilidžės (W. A. Mozarto operos „Don Žuanas“ ir „Visos jos tokios“), Alisos Ford ir Leonoros (G. Verdi operos „Falstafas“ ir „Trubadūras“), Silvos (I. Kálmáno operetė „Čardašo karalienė“). Teko atlikti partiją ir gana modernioje operoje „Dantė“, kurią sukūrė italų kompozitorius ir dirigentas Mauro Fabbri.
– 2022–2023 m. sezonas Jums ypatingas tuo, kad dainavote Santucą P. Mascagni operoje „Kaimo garbė“ ir Elvyrą G. Verdi operoje „Ernani“.
– Santuca tapo vienu mylimiausių vaidmenų, nes padėjo man atsiskleisti ne tik vokaline, bet aktorine prasme. 2022 m. vasarą Santucą dainavau dviejuose skirtinguose pastatymuose. 2023 m., po debiuto operoje „Ernani“ Bolonijos teatre, galutinai atsisveikinau su Santucos vaidmeniu. Sprendimas buvo sunkus, bet, manau, teisingas vokaliniu požiūriu. Ilgą laiką save pristatydavau kaip dramatinį sopraną, tačiau pastaruoju metu jaučiu didelius balso pokyčius. Jis tapo daug lengvesnis ir paslankesnis, todėl dabar intensyviai rengiu lyriniam sopranui tinkamą repertuarą. Vokaliniu atžvilgiu man dabar geriausiai tinka G. Puccini ir G. Verdi operų partijos.
– 2023-iaisiais minėtas Marios Callas šimtmetis, ta proga turėjote nemažai koncertų. Kurie buvo įsimintiniausi?
– Praėjusiais metais teko dainuoti koncerte „DIVINA... mente Callas“ Veronoje, ten su choru ir orkestru atlikau legendinę ariją „Casta Diva“ iš V. Bellini operos „Norma“. Rugsėjį dainavau Kroatijoje, Rijekos salėje „Palača Modello“. Publika mane taip šiltai priėmė, kad iš karto gavau pasiūlymą vėl atvykti koncertuoti į šią nuostabią salę. Renginys įvyko gruodžio 21-ąją, mano gimimo dieną, ir tai buvo gražiausia kada nors gauta gimtadienio dovana.
Galėčiau tik pasidžiaugti, kad sopranui sunkiausia arija „Casta Diva“ mane sėkmingai lydi koncertuose ir perklausose. Naujausias mano pasirodymas buvo 2024 m. sausio viduryje tiesioginėje transliacijoje per Italijos „Rai Radio3“, kur Maria Callas kadaise pirmą kartą atliko šį kūrinį.
– Kas jūsų laukia Klaipėdoje? Papasakokite apie savo šeimą.
– Klaipėdoje manęs laukia seneliai. Jie mane užaugino ir padėjo rasti kelią, kuriame jaučiuosi laiminga. Be jų palaikymo, meilės ir atsidavimo nebūčiau tapusi tuo, kas esu šiandien.
– Jūsų didžiausia svajonė?
– Nuolat tobulėti ir dalintis savo muzikiniu talentu su publika visame pasaulyje, įkvėpti žmones, palikti pėdsaką jų gyvenimuose. Manau, tokia ir yra artisto misija, dėl kurios mes gyvename ir kuriame!
– Ar savo karjerą planuojate tęsti užsienyje?
– Esu pasiruošusi plėtoti karjerą užsienyje, jei tai suteiks galimybę gilintis į savo sritį, bendradarbiauti su talentingais skirtingų kultūrų profesionalais. Scena man yra visa gyvenimo prasmė, todėl norėčiau neprarasti galimybių. Tačiau visuomet laukiu pasirodymų Lietuvoje, nes mūsų publika man yra išskirtinė ir aš visada noriu jai pristatyti įdomų repertuarą.