„Paryžiaus katedra“: pragaištinga meilė apjungs Deivydą Norvilą ir Ritą Petrauskaitę

Publikuota: 2021-05-03 Autorius: Žaneta Skersytė
„Paryžiaus katedra“: pragaištinga meilė apjungs Deivydą Norvilą ir Ritą Petrauskaitę

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pristatoma kompozitoriaus Zigmaro Liepinio opera-melodrama „Paryžiaus katedra“ jau gegužės 8 d. 19 val. Žvejų rūmuose į pragaištingų meilės jausmų upę panardins scenos dievaitį Deivydą Norvilą ir primadoną Ritą Petrauskaitę.

„Esmeralda iš „Paryžiaus katedros” yra mano vienas mylimiausių vaidmenų. Z. Liepinio sukurta muzika įtraukia ir užburia savo įtaigumu ir paslaptimi. Vos pasigirdus pirmiesiems orkestro akordams pasineri į gūdžiuosius viduramžius. Kiekvieną kartą atlikdama savo partiją dainuoju išgyvendama herojės jausmus. Nėra buvę spektaklio, kad būtų neįdomu dainuoti. „Paryžiaus katedra” vėl ir vėl įtraukia į savo pasaulį, pilną aistrų, meilės, neapykantos, keršto ir mirties. Labai džiaugiuosi ir laukiu susitikimo su Z. Liepinio muzika, kuri užburia mus visus“, – sako solistė R. Petrauskaitė.

Žinomas solistas D. Norvilas sako, kad gegužės 8-osios laukia tarsi premjeros, nes prie Kvazimodo partijos sugrįžta po daugelio metų.

Rinktinė statytojų komanda

Z. Liepinis – vienas ryškiausių ir skandalingiausių šiuolaikinių Latvijos kompozitorių. Pasaulinė „Paryžiaus katedros“ premjera Latvijos nacionalinėje operoje įvyko 1997-ųjų balandį. Už šią operą Z. Liepinis buvo apdovanotas Latvijos didžiuoju muzikos prizu ir įvertintas Trijų žvaigždžių ordinu.

Operos-melodramos sėkmę lėmė ne tik originali ir patraukli muzikinė operos kalba, bet ir XIX a. prancūzų romantikų Viktoro Hugo romano ilgaamžiškumas bei šlovė. „Paryžiaus katedra“ – tai jaudinantis pasakojimas apie grožį ir bjaurumą, gėrį ir blogį, dieviškąjį ir žvėriškąjį pradus.

Z. Liepinio „Paryžiaus katedrą“ Klaipėdoje statė rinktinė komanda: dirigentas Ilmaras Lapinis, režisierius Ramūnas Kaubrys, scenografas Artūras Šimonis, kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė, choreografas Aurelijus Liškauskas, chormeisteris Vladimiras Konstantinovas.

R. Kaubrio pastatymai visados išsiskiria vizualumu, mistikos, fantasmagorijos ir kartu paprastumo estetine raiška, vengiant primityvaus iliustratyvumo, neretai dominuojančio muzikinio žanro spektakliuose. Pasak režisieriaus, „Paryžiaus katedroje“ nesiekta atkurti viduramžius ar romantizmą – tai jau savaime yra V. Hugo kūriniuose. Svarbiausia dominante čia tapo šiandiena. Tai ji suteikė galimybę fiksuoti, kiek, keičiantis epochoms, kito išorinis pasaulis ir kas jame išliko amžinosiomis vertybėmis. Todėl „Paryžiaus katedros“ estetinis sprendimas tarsi ištirpsta erdvėje ir laike.

Pasitikite geriausius!

„Paryžiaus katedros“ jausmų dramą scenoje įkūnys geriausi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai bei kviestiniai dainininkai. Be D. Norvilo (Kvazimodo) ir R. Petrauskaitės (Esmeraldos), klausysimės romantiškojo Artūro Kozlovskio (Frolo), nuoširdžiosios Loretos Ramelienės (Giudulės), žaviosios Dalios Kužmarskytės (Flerdelisės), visada atpažįstamų Mindaugo Rojaus (Febo) ir Kęstučio Nevulio (Grenguaro). Gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio.

Komentarai