Pasibaigė chorinės muzikos festivalis „Cantate Domino“

Lietuvos chorinės muzikos padangėje nėra labai dažnas reiškinys, kuomet galime pasidžiaugti ypatingai stropiais ir ryškiais šio muzikos žanro puoselėtojais bei jų vedamais stipriais kolektyvais, kurie iš tiesų muziką stengiasi atlikti itin kokybiškai ir įtaigiai. Galima pastebėti tik nedaugelį žymesnių chorų bei jų vadovų, kuriuos galima laikyti visokeriopais chorinės muzikos lyderiais Lietuvoje, kurių veikla būtų ryškiai matoma, girdima ir įsimintina muzikos klausytojų. Šį kartą norisi paminėti ir atskleisti, kokia didelė meilė chorinei muzikai slypi Rolando Daugėlos širdyje, kuris itin užsispyrusiai žengia kartu su šiuo muzikos žanru į priekį ir su puikia komanda rengia 5-erius tarptautinius choro muzikos festivalius ir konkursus, vadovauja trims chorams, dėsto choro dirigavimą universitete bei muzikos gimnazijoje, diriguoja Lietuvos dainų šventėse, dalyvauja tarptautinėse vertinimo komisijose, pristato lietuvių chorinę muziką įvairiuose Europos universitetuose ir visaip  kitaip puoselėja Lietuvos chorinį meną..

Kauno miesto adventinę atmosferą jau dvidešimt ketvirtuosius metus muzikos garsais apgaubia ir pripildo būtent šio žmogaus vadovaujamas tarptautinis chorų sakralinės, adventinės ir kalėdinės muzikos festivalis „Cantate Domino“, kuris šiais metais skambėjo gruodžio 14-18 dienomis. Tarp šventinių festivalio koncertų skirtų chorinės muzikos mylėtojams, kuriuose dalyvavo ne tik chorai iš Lietuvos, bet ir svečiai iš Jungtinių Amerikos valstijų, gruodžio 17 dieną vyko skirtingų šalių chorų konkursas, kuriame dalyvavo dešimt skirtingų kolektyvų bei skambėjo itin įvairi – privalomosios ir neprivalomosios programos chorinė muzika.. Džiugu, kad festivalis išlaiko ryškų balansą tarp koncertinių bei konkursinių renginių, tuo  skatinami chorai tobulėti, atlikti muziką kaip įmanoma geriausiai bei dalintis muzikine patirtimi. Itin ryškūs bei savo sudėtimi margi kolektyvai ir jų pasirinkti kūriniai sukėlė įvairiausias emocijas.. Kaip ir buvo žadėta festivalio meno vadovo R. Daugėlos, konkursas pristatė aukšto lygio chorinės muzikos kolektyvus, šiais metais klausytojai galėjo išgirsti ne tik žymius Lietuvos chorus, tokius kaip „Ąžuoliukai“, kurie dėl savo projektinio užimtumo net 15 metų nėra dalyvavę konkursuose, bet ir konkurse dalyvavusių dar keturių valstybių – Čekijos, Suomijos, Baltarusijos ir Latvijos chorų kolektyvus.

Skirtingai nei praėjusiais metais, kai konkurso metu dalyvavo vos vienas choras iš Lietuvos, šį kartą didelio dėmesio susilaukė būtent mūsų šalies kolektyvai, kur dalyvavo trijų kartų Vilniaus mokytojų namų „Ąžuoliuko“ chorai. Klausytojai galėjo išvysti ir energingą choro „Druskininkai“ kamerinę grupę, jaunatvišką VDU Rasos gimnazijos jaunimo chorą „Gaja“ bei subtilų jaunų merginų ansamblį „In Campo Aperto“. Šalia šių kolektyvų taip pat savo muzikinius sugebėjimus rodė Čekijos vaikų choras „Tralala“, Suomijos kamerinis choras „Seitakuoro“, kamerinis moterų choras iš Baltarusijos ir Rygos kultūros centro mišrus choras „Dzīne“. Chorų pasirodymus vertino Ščecino menų akademijos rektorius, Lenkijos chorų ir orkestrų sąjungos prezidentas, vertinimo komisijos pirmininkas –prof. Dariusz Dyczewski, taip pat choro dirigentas, VDU Muzikos akademijos Muzikos teorijos ir pedagogikos katedros vedėjas doc. Artūras Dambrauskas bei VDU MA doc. Rolandas Daugėla, kuriems teko nelengva užduotis iš vienareikšmiškai viena už kitą geresnių kolektyvų išrinkti vertus nugalėtojų vardo.

Kaip interviu metu minėjo R. Daugėla, šio festivalio konkurse kolektyvai turi galimybę pasirinkti du skirtingus repertuarus – „ paprastai chorai pasirenka repertuarą, kuris geriausiai tuo metu gali atskleisti kolektyvo galimybes, tačiau jis kartais neatitinka konkurso reikalavimų ir tuo sumenkina kolektyvo įvairiapusiškesnį pasirodymą. Todėl mes padarėme išimtį ir konkurse leidome atlikti vieną kūrinį ir ne sakralinio pobūdžio. Taip pat galima dalyvauti skirtingose konkurso tipuose bei kategorijose, kuriose yra ir  nėra privalomų reikalavimų. Tačiau vis dar nesusidarant kolektyvu konkurencijos kategorijose, buvo atsisakyta kategorijų nugalėtojų apdovanojimų ir pasirinktas kolektyvų vertinimas pagal Europinį choro meninio lygmens standartą, kuris pakelia programos išpildymo kartelę aukščiau nei vietinės, lokalinės reikšmės konkursuose. Dėl to esame teigiamai įvertinti Europos ekspertų ir priimti į Europinių chorinės muzikos konkursų šio lygmens tarpą.“ Pirmame konkurso tipe be privalomos programos dalyvavo šeši skirtingi kolektyvai. Čia gražiai pasirodė „Ąžuoliuko“ chorai: Povilo Gylio vadovaujamas „Ąžuolų klubo“ vyrų choras, šioje kategorijoje pelnė aukštos prabos sidabro diplomą. Jų atliekamoje programoje buvo jaučiamas gilus muzikos išjautimas, muzikinis polėkis, tačiau pritrūko bendro  visuotinai suderinto choro skambesio ir dinamikos kaitos. Tuo tarpu Vytauto Miškinio vadovaujamas „Ąžuoliuko“ jaunuolių choras, pelnęs aukso diplomą, buvo kur kas muzikalesni, jautresni frazuotei ir kūrinio stilistikai. Itin gerai buvo išpildyti dinaminiai muzikos parametrai bei puikiai pasirinktas repertuaras, juk kas geriau atliks V. Miškinio kūrinius jei ne pats jų autorius. Beje šio pasirodymo balai buvo patys aukščiausi per visą dviejų dienų konkursą.

Visame konkurso kontekste labai išsiskyrė prieš trejus metus įkurtas merginų ansamblis „In Campo Aperto“. Kaip rašoma buklete, ansamblio repertuarą sudaro grigališkojo choralo giesmės, viduramžių polifoninė muzika ir šiuolaikinių kompozitorių kūriniai. Tuo tarpu festivalio metu atlikėjos dalyvavo P kategorijoje (polifoninė muzika iki 1600 metų) ir pasirinko atlikti XII-XIV a. labai retus, dar niekad Lietuvoje neskambėjusius polifoninės muzikos opusus. Merginos to meto polifoninę muziką atliko tikrai profesionaliai, buvo jaučiamas to laikmečio atlikimo autentiškumas, ansamblis derėjo tarpusavyje, visų atlikėjų garso išgavimo būdas buvo labai tinkamas ir unikalus, kūrinių melizmos atliktos neišpasakytai gražiai bei pelnytai buvo iškovotas aukso diplomas. Tiesa, šį jauną kolektyva dažnai galimą išgirsti koncertuojantį Valdovų rūmuose Vilniuje. Labai gera buvo pasidžiaugti ir auksu apdovanotu potencialiu Beatos Brzóskos vadovaujamu vaikų choru „Tralala“, kuris atliko šešis įvairių autorių sakralinės bei kalėdinės muzikos kūrinius. Vaikų choro vadovė teigia, jog jos tikslas yra padėti mokiniams atrasti chorinės muzikos grožį bei jų pačių balso ir kūno išraiškos galimybes. Visa tai puikiai atsispindi jos vadovaujame chore. Mažieji dainininkai muziką atliko kokybiškai, buvo jaučiamas stiprus ryšys tarp kolektyvo narių ir žavus vaikiškas programos išpildymo natūralumas..

Sidabru apdovanotas jaunimo kolektyvas „Gaja“, pasirinktomis kompozicijomis sugebėjo išreikšti save ir kaip choras a cappella ir akompanuodamas solistei. Džiugu, kad dar vidurinėse mokyklose egzistuoja chorinės muzikos  entuziastai, tokie, kurie sugeba burti ir išlaikyti tokius puikius mišrius chorus, kai tuo tarpu visoje Lietuvoje, chorų, o ypač mišrių,- mokyklose yra katastrofiškai mažai. Jaunimo choras „Gaja“ savo atlikimą pagrąžino skirtingais muzikos instrumentais – fleitomis bei smuiku, taip pat raiškiai ir įtaigiai bei sinchroniškai nuskambėjo angliškas Sally K. Albrecht kūrinys Sing Alleluia, clap your hands. Tuo tarpu be abejonės puikus buvo ir kamerinio Suomijos kolektyvo „Seitakuoro“ pasirodymas. Kadangi šio choro kūriniai buvo energingi ir veržlūs, S (spiričiuelių ir gospelų) kategorijoje leido pelnyti jiems prestižinį sidabro diplomą. Kolektyvas pasirinko keturis angliškas kompozicijas, kurios vienareikšmiškai raiškiai atskleidė kolektyvo nenumaldomą energetiką, nuotaiką, spalvingumą. Choras puikiai atliko visus muzikinius niuansus nuo dinamikos iki dikcijos, tačiau atlikimas buvo šaižokas, stilistiškai ne visuomet itaigus, per daug garsiniai raiškus, nors ir labai nuotaikingas.

Antroji konkurso dalis chorams buvo sudėtingesnė, kadangi kaip teigė R. Daugėla, chorai padavę paraiškas dalyvauti privalomojoje programoje, be abejonės, turi kiek apribotą pasirinkimą, kolektyvas turi rinktis kūrinius pagal nurodytus laikotarpius – renesanso, romantizmo ir XX amžiaus. Šioje konkurso dalyje ir vėl galėjome išvysti Suomijos chorą „Seitakuoro“, kuris įrodė galintis atlikti labai įvairią chorinę muziką. Nors privalomosios programos dalyje kolektyvas nusileido kitiems chorams, visgi jie išsaugoję sidabro diplomą, opusus atliko kruopščiai, kolektyvas net ir dainuodamas senąją muziką sugebėjo išlikti nuotaikingas, jautėsi jog atlikėjai itin jaukiai bei maloniai jaučiasi tiek tarpusavyje, tiek atlikdami šią muziką. Tikslumo ir susidainavimo pritrūko kultūros centro mišriam chorui „Dzīne“, nors pasirinkti kūriniai nuskambėjo gana išraiškingai ir dainingai, kas padėjo pelnyti sidabro įvertinimą. Savo šalies kompozitorių kūrinius atlikęs moterų kamerinis choras iš Baltarusijos suskambėjo tvirtai, muzikaliai, buvo jaučiamas balansas tarp balsų, nors retsykiais pritrūkdavo artikuliacijos, tačiau puikiai parinkta programa jas išskyrė iš kitų kolektyvų tarpo ir merginos pelnė aukso diplomą.

Šioje konkurso dalyje ir vėl sužibėjo jau trys „Ąžuoliukų“ kategorijos (berniukų ir jaunuolių Ąžuoliukas, „Ąžuoliuko“ jaunuolių chorai pelnę aukso diplomus bei „Ąžuolų klubo“ vyrų choras apdovanotas sidabru), kurie pakankamai kokybiškai atliko savo pasirinktas programas.. Netrūko nei dinaminių pasikeitimų, nei išraiškos kulminacijose, nei dramaturgijos. Verta pridurti, jog chorų atlikimo kokybė nei kiek nesumažėjo atliekant privalomosios programos kūrinius, o tai ypač svarbu. Šioje sudėtingoje konkurso dalyje su Ąžuoliuko chorais iš Lietuvos išdrįso rungtis ir vos 2015 metais susibūręs jaunas ir ambicingas Ingos Vagnoriūtės vadovaujamas kolektyvas „Druskininkai“, kuris pelnė sidabro diplomą, ir nors kolektyvui pritrūko užtikrintumo ir raiškos, visgi teko pastebėti, jog Vaclovo Augustino kūrinys „Tėvyne mūsų“ skamba patraukliau, kai atlikime dalyvauja ir moterų balsai, kadangi šį kūrinį prieš tai atliko ir „Ąžuolų klubo“ vyrų choras.

Chorams susirungus Grand Prix konkurse, gruodžio 17 dieną rezultatai džiugino, juk pirmąsias dvi taures pelnytai laimėjo „Ąžuoliuko“ jaunuolių choras (I taurė; dirigentas V. Miškinis) bei berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ (II taurė; dirigentas Linas Balandis), tuo tarpu kiti du įvertinimai atiteko užsieniečiams – III taurę laimėjo Larisos Ikonnikovos vadovaujamas Baltarusijos moterų kamerinis choras bei III vietos diplomas atiteko vaikų chorui „Tralala“, dirigentė B. Brzóska. Pastebėtas liko ir Suomijos kolektyvas „Seitakuoro“, kadangi jiems buvo įteiktas specialus „Išraiškingiausiam chorui“ skirtas Portalo „Choras.lt“ įsteigtas prizas, tuo tarpu publikos simpatijas pelnė jau įvertintas berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“. Konkurso nuostatuose numatytos 96 balų karteles nepasiekus nei vienam chorui, Grand Prix apdovanojimas nusikelia į sekantį 2017 metų jubiliejinį, dvidešimt penktąjį „Cantate Domino“ konkursą.

„Visuomet džiaugiamės klausytojų padėkos žodžiais, kad rengiame taip reikalingus chorinius koncertus, giliai paliečiančius jautriausias stygas“ – tai R. Daugėlos interviu metu paminėta frazė, kuri puikiausiai tiktų ir šių metų festivaliui. Norėtųsi ne tik padėkoti, bet ir pasidžiaugti, jog festivalio meno vadovo užsispyrimas ir pirminis užmanymas, bet kokiomis aplinkybėmis išlikti bei išlaikyti aukštą meninį lygmenį ir tarnauti nuostabiam meno žanrui – tikrai, giliai chorinei muzikai, nė kiek neišblėso per šiuos 24 metus bei tikimės ir toliau tik didės.