Paskelbti Nacionalinės premijos laureatai

Publikuota: 2015-12-10 Autorius: MB inf.
Paskelbti Nacionalinės premijos laureatai

Kultūros ministerijoje ketvirtadienį paskelbti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijoslaureatai. Jais tapo muzikologas Algirdas Jonas Ambrazas, vargonininkas Leopoldas Digrys, aktorius Dainius Gavenonis, rašytoja Giedra Radvilavičiūtė, skulptorius Vladas Urbanavičius, grafikė Birutė Žilytė.

Laureatų pavardes paskelbė kultūros ministras Šarūnas Birutis ir Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų komisijai vadovaujantis filosofas Leonidas Donskis. Vienos premijos piniginė išraiška – 30,4 tūkst. eurų. Apdovanojimai bus įteikti kitų metų Vasario 16-osios išvakarėse.

Komisija išrinko šešis laureatus iš galutinio 12 pretendentų sąrašo. Komisiją sudaro: filosofas L.Donskis, kompozitorius ir dirigentas Vaclovas Augustinas, aktorius Juozas Budraitis, literatūrologė Viktorija Daujotytė-Pakerienė, dirigentas Juozapas Domarkas, architektė Jūratė Jurevičienė, režisierius Oskaras Koršunovas, literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas, skulptorius ir filmų kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, skulptorius Arūnas Sakalauskas ir fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas.

Lietuvoje garbingiausios kultūros ir meno premijos teikiamos kasmet už reikšmingiausius pastarųjų septynerių metų darbus kultūros ir meno srityje arba už ilgametį kūrėjo indėlį į kultūrą ir meną.

Nuopelnai, už kuriuos skirtos premijos:

1. Muzikologas Algirdas Jonas Ambrazas - už fundamentalius XX amžiaus lietuvių muzikos tyrimus. 

3. Muzikas Leopoldas Digrys - už Lietuvos vargonų mokyklos atgaivinimą ir plėtojimą.

2. Aktorius Dainius Gavenonis - už šiuolaikinį teatrą kuriančią aktorinę kalbą.

4. Rašytoja Giedra Radvilavičiūtė - už skvarbią visuomenės analizę, už eseistinio teksto kokybę.

5. Skulptorius Vladas Urbanavičius  – už minties ir formos darną šiuolaikinėje skulptūroje.

6. Grafikė Janina Grasilda Žilytė (Birutė Žilytė) - už aukštąją modernią kultūrą puoselėjančią dailę ir kūrybą vaikams.  

 

Galinga muzikos mokslo varomoji jėga

Muzikologijos habilituotas daktaras, profesorius Algirdas Ambrazas (81 m.) išleido 11 knygų, 2 iš jų – užsienio kalbomis, paskelbė daugiau kaip 200 straipsnių Lietuvos periodiniuose ir mokslo leidiniuose, Lietuvos, Rusijos, Suomijos enciklopedijose, Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos, Ukrainos muzikos leidiniuose, skaitė mokslinius pranešimus tarptautinėse konferencijose Švedijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Baltijos šalyse. 

„Be šio mokslininko įžvalgų, būtų didžiulė duobė mūsų muzikos moksle. Jis atvėrė savo darbais svarbiausius lietuviškos muzikos slėpinius, ypač daug nuveikė tyrinėdamas kompozitorių Juozo Gruodžio ir Juliaus Juzeliūno kūrybą. Tai galinga muzikos mokslo varomoji jėga. Tokių žmonių dėka pasaulis sužino apie mūsų profesionaliąją muziką“, – sakė A.Ambrazą Nacionalinei premijai pristačiusios Lietuvos kompozitorių sąjungos vadovė Zita Bružaitė. 

Vargonų patriarchas

Nedaugelis pasakytų kaip Lietuvos vargonų patriarchas 81 metų Leopoldas Digrys: „Man pavykdavo įgyvendinti visas savo idėjas – iškeldavau sau tikslą ir nepasiduodavau.“

Maestro 1962-aisiais nuo nulio atkūrė vargonų klasę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Tada čia nebuvo nė vienų veikiančių vargonų – tik maža fisharmonija, o auditorijoje per egzaminą tilpdavo vienas žmogus – kiti komisijos nariai stovėdavo.

Jau 1963-iaisiais L.Digrio iniciatyva vargonai suskambo ir tuometinėje Paveikslų galerijoje. Jis pirmasis Sovietų Sąjungoje pradėjo rengti Vilniuje tarptautinius vargonų muzikos festivalius, kurių tradicija tebegyvuoja šiandien, įsiliejusi į Kristupo vasaros festivalį. Beveik prieš ketvirtį amžiaus L.Digrio įkurtas Religinės muzikos centras iki šiol Šv.Kazimiero bažnyčioje kasmet surengia per 60 nemokamų sakralinės muzikos koncertų. Be to, maestro daug nuveikė statydamas vargonus, o pats Lietuvoje ir užsienyje surengė daugiau kaip 2000 vargonų muzikos koncertų.

„Darbų man niekada netrūko. Vienu metu net spėdavau į septynias tarnybas. Kai gyvenimas yra lengvas, žmogus pradeda degraduoti“, – tikino L.Digrys. ˙

 

Pretendentai (2015-12-04)

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija skelbia pretendentų 2015 m. gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas sąrašą:

(pavardės išdėstytos atsitiktine tvarka)

1. Grafikė Janina Grasilda Žilytė 

2. Muzikas Leopoldas Digrys

3. Muzikai Viačeslavas Ganelinas, Vladimiras Tarasovas ir Vladimiras Čekasinas

4. Muzikologas Algirdas Jonas Ambrazas

5. Rašytojas Vytautas Martinkus

6. Rašytoja Giedra Radvilavičiūtė

7. Kino operatorius Audrius Kemežys

8. Knygų dailininkas Kęstutis Kasparavičius 

9. Skulptorius Vladas Urbanavičius 

10. Aktorė Eglė Gabrėnaitė

11. Aktorius Dainius Gavenonis

12. Kuratorius ir vizualaus meno kūrėjas Raimundas Malašauskas

Iš šių pretendentų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija š. m. gruodžio 10 d. išrinks šešis 2015 m. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus.

Premijos laureatus Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbs 2015 m. gruodžio 10 d. 14 val. spaudos konferencijoje (Kultūros ministerija, Baltoji salė) 

Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisiją, kuriai vadovauja filosofas Leonidas Donskis, sudaro kompozitorius ir dirigentas Vaclovas Augustinas, teatro ir kino aktorius Juozas Budraitis, literatūrologė Viktorija Daujotytė-Pakerienė, dirigentas Juozapas Domarkas, architektė urbanistė, architektūrologė Jūratė Jurevičienė, teatro režisierius Oskaras Koršunovas, literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas, skulptorius ir filmų kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, skulptorius Arūnas Sakalauskas, fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas.

Nuo 1989 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos kasmet teikiamos už reikšmingiausius pastarųjų 7 metų Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės menininkų sukurtus kūrinius, viena premija taip pat gal būti skiriama už viso gyvenimo indėlį į kultūrą ir meną. Nacionalinės premijos laureatai išrenkami ir paskelbiami gruodžio mėnesį, o premijas įteiks Lietuvos Respublikos Prezidentė Vasario 16-osios proga.

Kasmet teikiama ne daugiau kaip šešios Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos, kurių kiekvienos dydis 30 400 Eur.

Komentarai