Pažintis su pianistu Viktoru Liadovu

Publikuota: 2017-07-24 Autorius: Daiva Tamošaitytė
Pažintis su pianistu Viktoru Liadovu

Lietuvoje sykį viešėjęs pianistas Viktoras Liadovas – mūsų melomanams vertas artimesnės pažinties. Maskvos konservatorijoje jis mokėsi pas Niną Tolkačiovą, Jevgenijų Buniną ir Kseniją Knorre, o baigė pas Tatjaną Nikolajevą. Vėliau jis tapo legendinės pedagogės ir pianistės asistentu ir mokyklos tęsėju. Kaune jis taip pat lankėsi su T. Nikolajevos rinktinių studentų koncertu, o pati profesorė davė meistriškumo kursus.

Gimęs 1966 metais, V. Liadovas mokėsi paprastoje muzikos mokykloje, tačiau jau po ketverių mokslo metų parodė neeilinį talentą – skambino L. van Beethoveno pirmąjį koncertą fortepijonui su Saratovo simfoniniu orkestru. Kitais metais laimėjęs regioninį Saratovo konkursą, V. Liadovas mokslus tęsė Centrinėje Maskvos muzikos mokykloje Maskvoje.

1989 metai – tai metai, kai pianistas baigė P. Čaikovskio konservatoriją ir laimėjo I vietą R. Schumanno konkurse Cvikau (Vokietijoje), o paskui sekė virtinė pergalių kituose tarptautiniuose konkursuose: Paloma O‘Shea Santandore, Ispanijoje (1990), Karalienės Sonjos Osle, Norvegijoje (1992), Hamamatsu, Japonijoje (1992)  ir Karalienės Elžbietos Briuselyje, Belgijoje (1995).

V. Liadovas koncertavo su žymiais orkestrais bei dirigentais ir vedė meistriškumo kursus Lenkijoje, Lietuvoje, Norvegijoje, Jugoslavijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Ispanijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje, Pietų Korėjoje, Japonijoje ir Ekvadore, įrašė kompaktinių plokštelių Norvegijos „Pro Musica“, Japonijos „Fontec“ ir „ALM Records“, Belgijos „Musica Numeris“ ir Italijos „RS Real Sound“ studijose. Šiuo metu V. Liadovas yra A. N. Kosygino Rusijos Valstybinio universiteto Maimonido akademijos, kuriame dėstomas menas, dizainas ir technologijos, docentas bei kviestinis profesorius „Kawai-Omotesando“ akademijoje Tokijuje, Japonijoje.

Jo repertuarą sudaro įvairaus stiliaus kūriniai, tačiau jis ypač gerai atlieka F. Liszto (visos Vengriškos rapsodijos), F. Chopino ir kitą romantinę muziką.  Ispanų ABC laikraštyje Ramónas María Serrera pažymėjo gebėjimą puikiai perteikti taip pat ispanų muzikos koloritą: „Pono Liadovo pianizmas – tai pasitikėjimas klaviatūra, tobula akademinė maniera ir ypatingas interpretacijos stilius“.

Muzikos kritikas Valentinas Predlogovas didžiausiame Rusijos interneto tinklalapyje Belcanto.ru, rašančiame apie klasikinę muziką, 2014 metų sausio 26 dienos recenzijoje nešykštėjo pagyrų pianistui, jį nustebino „unikalios individualios atlikėjo savybės“. Aprašinėdamas koncertą Maskvos konservatorijos Mažojoje salėje, skirtą Tatjanos Nikolajevos gimimo 90-mečiui, ir kuriame pasirodė Nikolajus Luganskis, Viktoras Liadovas bei Sergejus Senkovas, atlikę solinę ir kamerinę programą, šalia kritinių pastabų jis nesulaikė susižavėjimo būtent V. Liadovo pasirodymu. Atkreipęs dėmesį į tai, jog pianistas beveik negroja viešai, jis rašo: „Lisztą atliko fenomenaliai, blizgančiai! Koks garsas, kokia fantazija, kokia gelmė! Koks sukrečiantis Liszto stilistikos pojūtis, koks retas mūsų laikais intuityvus fenomenas, kokia nuojauta. Ir koks taurumas, koks tembras! Liadovo Lisztas visus tiesiog pribloškė iki širdies gelmių!“

Galėtum tik stebėtis, kiek šauktukų ir žodžių „koks“ kritikas pavartojo, norėdamas apibūdinti tik du Liszto kūrinius (Legendas), kuriuos V. Liadovas atliko koncerto pradžioje, jei ne išsami duetų kritika ir nuoširdus pastebėjimas, jog publika tiesiog pašėlo ir neleido atlikėjui išeiti iš scenos, nors po jo skambino Luganskis, dėl kurio faktiškai ir vyko renginys, o čia jo kolega pateikė tokį siurprizą...

Skaitant tokias eilutes, norisi tikėti ne tik kritiko sąžiningumu, bet ir išgirsti Viktoro Liadovo atliekamą F. Lisztą Lietuvoje, nors kamerinės muzikos taip pat išgirsime. Planuojamuose koncertuose jam talkins įvairių tarptautinių konkursų diplomantė, solistė, koncertmeisterė ir kamerinės muzikos atlikėja Ala Bendoraitienė.

Šiais metais Maskvoj vyko tarptautinis konkursas – forumas „Fermata“, kurio metu V. Liadovas pasiūlė A. Bendoraitienei, dalyvavusiai kaip žiuri narei, pagroti atidarymo koncerte W. A. Mozarto – E. Griego sonatą G-dur dviem fortepijonams. Nuo tada ir užsimezgė tolesnio koncertavimo idėja. „Dirbdami tarptautinio konkurso „Fermata“ žiuri ir aptarinėdami konkursantus, su Ala radome tiek daug bendrų požiūrio taškų, kad ėmėme laikyti vienas kitą bendraminčiais. Mūsų nuomonės iš tiesų sutapo“, teigia Viktoras Liadovas. „Kai dėl dueto stiliaus, poetiškai pasakyčiau, jog ji tyra ir nekalta, kaip Mozartas, o aš – aštrus ir su pipirais, nelyginant Griegas“...
 

Pianistė A. Bendoraitienė yra davusi daugiau nei 500 koncertų Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Italijoje, Potugalijoje, Ispanijoje, Danijoje, Olandijoje, Serbijoje, Prancūzijoje, Kosta Rikoje ir Kinijoje, skambinusi su Lietuvos valstybiniu simfoniniu ir Lietuvos kameriniu orkestrais.

Taip pat A. Bendoraitienė 2007 m. koncertavo su prof. Zacharu Bronu, o 2011 m. – su Paryžiaus nacionalinės konservatorijos prof. Laslo Hadady. Pianistė yra žinoma ne tik kaip nuosekli lietuviškos muzikos populiarintoja, premjerinių kūrinių atlikėja, puiki stygininkų ir pūtikų partnerė scenoje, daugeliui padėjusi iškovoti prizus, bet ir kaip pedagogė. Daug jos mokinių yra respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatai. A. Bendoraitienė kaip žiuri narė dalyvauja tarptautiniuose konkursuose Lietuvoje, Serbijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Kosta Rikoje, veda meistriškumo kursus ir seminarus, dalyvauja prestižiniuose festivaliuose, rašo į spaudą.

Šiuo metu A. Bendoraitienė yra mokytoja metodininkė ir koncertmeisterė ekspertė Lietuvos nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, dėsto fortepijono specialybę ir koncertmeisterio klasę. Ji yra Pirmojo šiuolaikinės muzikos pianistų tarptautinio festivalio ir konkurso „Šimtmečio muzika“ (1914-2014) organizatorė ir vadybininkė, kuris kas dveji metai vyksta Lietuvoje ir Kosta Rikoje. A. Bendoraitienė už devynerių metų nuopelnus bendradarbiaujant su Kosta Rikos UNA (Nacionaliniu universitetu) ir ISA (Aukštųjų menų institutu) yra apdovanota Kultūros ambasadorės „Kosta-Rika – Lietuva“ diplomu.

 

 

 

 

 

 

Komentarai