Penkiolikti metai su M. K. Čiurlioniu

Publikuota: 2017-08-01 Autorius: Rimantas Astrauskas
Penkiolikti metai su M. K. Čiurlioniu

Po metų pertraukos liepos 25–26 dienomis Druskininkuose vėl vyko tarpdalykinė konferencija „Čiurlionis ir pasaulis“ – menų festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ svarbiausias intelektualusis akcentas.

Jau penkioliktus metus vykstantis Druskininkų savivaldybės ir Lietuvos muzikų rėmimo fondo renginys, talkinant Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (toliau LMTA), Lietuvos kultūros tyrimų instituto (toliau – LKTI), Kauno technologijos universiteto (toliau KTU), Vilniaus Čiurlionio namų, Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus, Vilniaus dailės akademijos (toliau VDA) bendradarbiams, užsienio šalių mokslininkams ir menininkams, pats tampa tradicija, ne vien reflektuojančia, bet ir formuojančia čiurlionistikos tyrimus. Sveikindamas svečius akademikas Antanas Andrijauskas pastebėjo, jog ši konferencija pasižymi ypatinga kūrybine galia, nes erdvėje tvyro nemari Čiurlionio aura, o tiek susirinkusių garsių profesorių, mokslo daktarų gali pavydėti didžiausias mokslininkų forumas. Lydso ir Mančesterio universitetų profesorius, dirigentas ir muzikologas George Kennaway, bene vienintelis Jungtinėje Karalystėje propaguojantis Baltijos šalių muziką, jau trečiąkart apsilankantis konferencijoje, pasidžiaugė, kad jam visuomet miela čia atvykti ir pažadėjo iki sekančio karto išmokti lietuviškai. Svečias sakėsi dar daugiau padarytų, jeigu būtų išversti į anglų, prancūzų ar vokiečių kalbas Čiurlionio laiškai, archyvuose saugomi rankraščiai. Kitas svečias iš Italijos, Romos Šv. Cecilijos konservatorijos dėstytojas, pianistas, dr. Daniele Buccio, taip pat atvykstantis jau trečią kartą, parengė specialią koncertinę M. K. Čiurlionio studijų savaitės atidarymo programą, kurioje iš rankraščių sukomponavo ir atliko pluoštą Čiurlionio kūrinių, vieno žymiausių XX a.  modernistų George Ligeti Etudes pour piano (1985) bei lietuvių kompozitoriaus Ramūno Motiekaičio kūrinį (Naive) Intermezzo (2017).

LMTA doc. dr Rimantas Astrauskas (konferencijos mokslinis vadovas nuo pat jos atsiradimo 2003 metais) teigia, jog šiemet ketinta gvildenti meninės kūrybos ir konteksto temą, kuriai skirta 14 mokslinių pranešimų, kuriuos sąlyginai galėtume skirti į muzikologinius ir dailėtyrinius. LMTA prof. dr. J. Bruveris svarsto Čiurlionio naudotų simbolių kontekstus, atkuria dalies jų užslėptas prasmes („Vyčio preliudas“, „Rex“), kreipia dėmesį į nūdieną vis dažniau iškylančius subtilumo reikalaujančius ir taisytinus dalykus, liečiančius menininko asmenį, kviečia saugoti jo privatumą, neperžengti santūrumo ribų (rež. Roberto Mullano k/f „Laiškai Sofijai“), akina skubiai išleisti Čiurlionio tekstus įvairiomis kalbomis (mintį palaiko G. Kennaway), kad būtų išvengta nereikalingų insinuacijų asmeninio gyvenimo temomis. Du prelegentai iš skirtingų prieičių gvildeno Čiurlionio kūrybos ir transcendencijos santykį: muzikologė, dr. Jūratė Landsbergytė ieškojo transcendentinio peizažo apraiškų nūdienos kompozitorių opusuose, o meno filosofas dr. Stasys Mostauskis nuodugniai ir metodiškai svarstė kitapusybės įakivaizdinimo problemą Čiurlionio vaizduojamosios dailės darbuose, prieidamas išvados, kad kitapusybė dažniausiai pasirodo simbolio pavidalu. KTU prof. dr. Darius Kučinskas dėmesį sutelkė į neužbaigtų Čiurlionio darbų atkūrimo, redagavimo bei publikavimo problemą, pastebėdamas, kad neužbaigtų kūrinių pasitaiko ir Beethoveno, ir Mozarto archyvuose, kad jau sukurti algoritmai, leidžiantys iš fragmentų atkurti ištisus kūrinius. Keli pranešėjai gvildeno Čiurlionio brandaus laikotarpio muzikinės kūrybos temą. G. Kennaway‘us, vienas pirmųjų pastebėjęs Čiurlionio oktatoniškas kompozicijas, šįkart pasisakė už tonalumo ir realizmo apraiškas jo muzikoje ir tapyboje, harmoninius ieškojimus interpretuodamas kaip atskirų tonalių atramų koloristinius papildymus. R. Astrauskas gretino Čiurlionio ir ankstyvojo periodo Igorio Stravinskio muzikinę kalbą, pastebėdamas atitikmenis praplėstos tonacijos, skirtingų dermių, politonaliuose deriniuose bei liaudies muzikos panaudojimo metodikose. Paliesti ypač palankūs Stravinskio komentarai apie Čiurlionio dailę jo laiškuose, jo nupirkto Čiurlionio paveikslo peripetijos, Stravinskių šeimos lietuviškų šaknų istoriniai faktai.

Didelio klausytojų dėmesio sulaukė Čiurlionio provaikaičio Vytauto Didžiojo universiteto prof. Roko Zubovo pranešimas „Pianisto žvilgsnis į Mikalojaus Konstantino ir Sofijos Čiurlionių operą „Jūratė ir Kastytis“. Buvo aptariamos britų režisieriaus R. Mullano filmo „Laiškai Sofijai“ (2013) garso takelio kūrybos problemos ir jų sprendimo būdų paieška, rastos užuominos apie operą Čiurlionio laiškuose, liaudies dainos „Šlama vilneliai“ (iš tiesų tai dainos „Ui ui berneliai“ melodija) ir iš jai intonaciškai artimų preliudų atkurti (ar sukurti) šios operos fragmentai, kuriuos instrumentavo kompozitorius Arvydas Malcys. Turėta progos pasiklausyti minėtų fragmentų, kurie skambėjo gana įtikinančiai. Šios muzikinės rekonstrukcijos peraugo į platesnę diskusiją (jai vadovavo KTU prof. D. Kučinskas) apie vėlyvojo laikotarpio Čiurlionio kūrybą, jos vertę, svarbą, užbaigtumo ir neužbaigtumo (non finito) dilemą, kurioje dalyvavo bene visi konferencijos dalyviai.

Muzikinių ypatybių paieškas Čiurlionio tapyboje tęsė akademikas menotyrininkas ir filosofas hab. dr. Antanas Andrijauskas, atkreipdamas dėmesį į ritminių elementų svarbą sonatinio laikotarpio kompozicijose, pabrėždamas ryškų lūžį Čiurlionio kompozicijose 1906 metų laikotarpiu ir siedamas šią pervartą su jo kelione į Vakarų Europos šalių dailės centrus, pažintimi su Europos ir Azijos šalių (ypač Japonijos ir Kinijos) dailės tradicijomis. Šiuos svarstymus pratęsė profesoriaus mokiniai – VDA magistrantė Ieva Kuzminskaitė-Staigienė kalbėjo apie Čiurlionio plastinės kalbos abstraktėjimą, VDA bakalauro studijų studentė Kotryna Žukauskaitė apie Čiurlionio tautinės ir rytietiškos grafikos ornamentinių kompozicijų ištakas, VDA mokslinė bendradarbė Rasa Kavaliauskaitė – apie Čiurlionio menų sąveikos principų atspindžius Liudo Truikio scenografijoje, LKTI bendradarbė dr. Salomėja Jastrumskytė – apie kasdienės būties juslinį dalyvavimą Čiurlionio tapyboje. Malonus faktas, jog jaunesnioji tyrėjų karta randa savąjį santykį su tradicija, su Čiurlioniu. Visiems minėtiems tyrėjams būdinga pažintis su naujausių tyrimo metodikų kontekstu ir jų įvietinimas Čiurlionio kūryboje. Dailėtyrinį diskursą reikšmingai papildė LKTI bendradarbės meno filosofės, dr. Nidos Gaidauskienės pranešimas „Neištirtais Mikalojaus Konstantino ir Sofijos Čiurlionių pėdsakais“, kuriame apibendrinta Čarnockų šeimos, su kuria draugavo čiurlioniai, istorija, jų dvarų likimai. Beje, N. Gaidauskienė parengė solidų pranešimų rinkinį „Čiurlionis Vilniuje“, kuriame publikuojama Vilniuje 2015 m. vykusios Čiurlioniui skirtos konferencijos medžiaga ir kurį išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Istorinio apžvalginio pobūdžio pranešime „M. K. Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis supažindino su Čiurlionio vizualiojo meno sklaida pasaulyje, kurią muziejus vykdė pastarąjį dešimtmetį. Paryžius, Varšuva, Olburgas, Bernas, Amsterdamas, Edinburgas, Helsinkis, Milanas, Krokuva, Gentas, Ryga, Rovigas, Turinas – tik keletas miestų, kurių muziejus aplankė ar dar aplankys (kad ir šių metų spalį – Turine) originalūs Čiurlionio darbai. Pranešėjas aptarė sudėtingus muziejų mainų kelius, atsiskleidė svarbūs politiniai šios švietėjiškos veiklos kontekstai („menas – aukščiausiojo lygmens politika“), išryškėjo Čiurlionio kūrybos žinovai, tyrėjai ir rėmėjai šiose šalyse. 2018 metų balandžio 9 d. (tai Čiurlionio mirties data) Paryžiaus Orsay muziejuje planuojama atverti Baltijos šalių simbolistų parodą, kurioje Čiurlionis užims jam derančią vietą.

Greta minėto Daniele Buccio rečitalio konferencijos „Čiurlionis ir pasaulis“ meninį kontekstą sudarė kamerinės muzikos koncertas – Čiurlionio kvartetas su solistais Viktorija Marija Zabrodaite (fleita) bei Sauliumi S. Lipčiumi (liutnė) atliko M. K. Čiurlionio, A. Vivaldi, C. Debusy, A. Ginastera, A. Foote kūrinius, kiekvieną renginį pradėdavo Smuiko mokyklos jaunieji virtuozai, o uždarymo dieną M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje nuotaikingą muzikos improvizacijų vakarą Negirdėtas Čiurlionis surengė Dmitrijus Golovanovas (fortepijonas) ir Janas Maksimovičius (saksofonas) bei spa Vilnius Druskininkai buvo atidaryta Čiurlionio amžininko vieno žymiausių XX a. skulptorių-modernistų druskininkiečio Žako Lipšico dokumentų paroda (kuratorė Aušra Rožankevičiūtė), Miško muziejuje „Girios aidas“ druskininkiečių dailininkų darbų paroda ir susitikimas-pokalbis su dailininkais, muzikais, gamtosaugininkais, svečiams surengta ekskursija po skulptūrų parką.

Paliesti ir įsisenėję skauduliai ir neatlikti darbai: laukiama nesulaukiama Čiurlionio paminklo Vilniuje, jo laiškų vertimo publikacijos, kapitalinių leidinių atnaujinimo, katalogo, šaltinių ir dokumentų, almanacho „Čiurlionis ir pasaulis“ leidybos, nebe pirmus metus keliamas Čiurlionio instituto klausimas.                                                  

Komentarai