Penktoji Birštono vasaros menų akademija. Plačiau ir ryškiau šviečiantys pažinimo takai
Kai 2013-ais startavo Birštono vasaros menų akademija (BVMA), dar sunku buvo prognozuoti, kokiais keliais pasuks Muzikų sąjungos ir Audronės Žigaitytės inicijuotas renginys. Šiemet – jau penktoji Akademija, taigi – mažasis jubiliejus.
Birštoną tarp kitų Lietuvos miestų ir kurortinių vietovių galima drąsiai vadinti sėkmės istorija. Tą sėkmės istoriją išties lėmė daug faktorių. Ne tik unikalios Nemuno kilpos, tarp kurių driekiasi visa Birštono savivaldybės teritorija, ne tik didžiausias gamtinis Birštono turtas – natūralūs, iš žemės gelmių trykštantys mineraliniai vandenys ar taip pat unikalūs sveikatinimo objektai ir purvo vonių gydyklos. Birštono sėkmės istoriją kūrė ir čia gyvenantys bei čia besilankantys žmonės.
Keliavau į Birštoną šįsyk autobusu, įsimetęs negausią mantą, o svarbiausia – kompiuterį ir sudedamą dviratį, nes dviračių takai Birštone savo kokybe lenkia bene visus Lietuvos miestus. Važiavau pro Trakus, Aukštadvarį, Jiezną. Kai pakeliui pamatai metų metus riogsančias krūvas išraustų žemių ar neišasfaltuotą dulkančią autobusų stotelę ir įvažiavęs į Birštoną pamatai išpuoselėtus gėlynus, žaliuojančias vejas bei jaukius pušynėlius supranti, kad čia yra tikri šeimininkai, puoselėjantys ir mylintys savo kraštą. Jauki, švari ir sveika aplinka yra geriausia mūzų palydovė.
Akademijos preliudas.
Prof. Vladimiras Prudnikovas savo meistriškumo klasės dalyvius griebė tuojaus pat „už ragų“ ir darbas su jais prasidėjo jau šeštadienį, dar iki oficialaus Akademijos atidarymo. Po to – laikas poilsiui ir naujiems meniniams įspūdžiams. O įspūdžių šeštadienį jau daug būta. Vien „Skambančios skulptūros“ skulptūrų parke su 21 akoedeonisto „desantu“, kurį subūrė Eduardas Gabnys ir Aldona Juodelienė. Muzikai sėkmingai pritaikytas parodos principas, kai žiūrovas vaikšto per objektus – klausytojai/žiūrovai keliavo po visą Birštoną nuo skulptūros prie skultūros išgirsdami vis kitokio stiliaus muziką. O maršrutas baigėsi jaukiame, amfiteatrą primenančiame skverelyje tarp Kurhauzo ir Bažnyčios, kur liejosi vieno iš ryškiausių nūdienos Lietuvos akordeonininkų Nerijaus Bakulos džiazinės improvizacijos.
Nerijaus estefetę tuoj perėmė jau visiškai kitas žanras tame pačiame skverelyje. Kompozitorius ir karilionierius Kazimieras Arvydas Karaška pristatė išties unikalų instrumentą – elektroninį karilioną. Jam talkino obojininkas Robertas Beinaris ir karilionierė Veronika Girninkaitė. Analogo neturintį instrumentą sumeistravo alytiškis inžinierius Saulius Stulpinas. Pirmu žvilgsniu instrumento valdymas atodo paprastas - 4-5 oktavų elektroninė klaviatūra, tačiau sunkumai prasideda grojant ansamblyje ir norint gerai akustitinėje erdvėje pajusti šį instrumentą. Apskritai nustačiau, kad šiame skvere muzika gerai skamba, čia akustika yra palanki rengti koncertus po atviru dangumi.
Oficialusis atidarymas.
Ieva Prudnikovaitė yra tiesiog sutverta ispaniškai ir romaniškai muzikinei kultūrai. Nepirekaištinga tartis, įspūdingo tembro ir diapazono balsas, pagaliau visas jos stotas kalbėjo ta įtikinama teatro kalba. Todėl ir dainos pagal Pablo Nerudos tekstus Ievos balsu tapo mini-spektakliais, kuriuose skleidėsi moters paslaptys (atidarymo koncertas tip ir vadinosi). Sunku net patikėti, kad Ievos bendražygiai ansamblis 4TANGO kartu groja jau 12 metų. Atidarymo vakarą su Ieva grojo vienas ryškiausių ir įdomiausių mūsų smuikininkų, Lietuvos kamerinio orkestro primarijus Džeraldas Bidva, savo virtuoziškumu ir subtiliu skoniu visada žavintis džiazo pianistas Feliksas Zakrevskis, ansamblio siela akordeonininkė Kristina Žebrauskaitė ir kontrabosininkas Donatas Bagurskas. Manau, kad dabar ateina šio ansamblio „aukso amžius“ . Suburtas nemirtingos Astoro Piazzollos muzikos, dabar ansamblis nuolat plečia savo repertuarą žvalgydamas dar mažiau „įsisavintus“ muzikos plotus. Tai ir tos pačios Libersono dainos, originalios stilizuotos operų arijos (Verterio arija iš to paties pavadinimo Žiulio Masne (Jules Massenet) operos – tenoro arija, kodėl gi ne?), pagaliau šio žanro Ievos „topas“ – „Maria del Buenos Aires“, kurioje Ieva Prudnikovaitė kaskart atranda vis naujų spalvų ir emocinių atspalvių.
Birštono akademijos išskirtinis bruožas – edukacija ir draugiškas dalinimasis savo patirtimi. Čia galiotų vieno antikos filosofo posakis „Aš žinau, kad nieko nežinau“, nes sužinoti naujų dalykų galima net ir tose srityse, kur regis viską turėtume žinoti ir suprasti. Su įdomumu išklausiau 30-metės suomių arfininkės Katri Tikka paskaitos apie F.M.Alexanderio techniką. Šį mokymą sukūrė iš Australijos kilęs aktorius Frederick Matthias Alexander. Visa šio mokymo esmė – kaip optimaliai valdyti savo kūną, taisyklingai stovėti, sėdėti ir judėti. Esmę tarsi ir žinau, tačiau tai - labai gera proga prisiminti kaip unikaliai sutvertas yra žmogaus kūnas ir kaip bet kuriam aktoriui ar muzikos atlikėjui svarbu išmokti jį pažinti ir taisyklingai valdyti. Šios technikos pagrindų turėtų išmokti ir kiekvienas bet kurio muzikos instrumento mokytojas ir perduoti tai savo mokiniams.
Sekmadienis Birštone išaušo gaivus ir saulėtas. Birštono Akademijos naujovė – scenos kalbos mokymai ir literatūriniai skaitymai, kuriuos šiemet vedė aktorius Petras Venslovas. Jis kartu su Reda Grikšaite Jundeliškėse (10 kilometrų nuo Birštono, taigi, Akademijos geografija plečiais) esančiame Moravskių dvare skaitė Stanislovo Moravskio tekstus. Papuoliau į Petro Venslovo „pinkles“, nes jis yra tas aktorius, kurio įtaigai ir j skaitomų tekstų emociniam poveikiui sunku atsispirti, ir to rezultatas – mažas savęs atradimas skaitant Čiurlionio laišką jo bičiuliui Eugenijui Moravskiui. Ačiū Petrui Venslovui už tas kelias, bet labai svarbias sceninės kalbos pamokas, kurios svarbios ne tik profesionaliems aktoriams, bet ir kiekvienam muzikos atlikėjui, nes juk tenka iš scenos su klausytojais pabendrauti ir kalbėjimu. Tai yra nuostabi ir man labai miela patirtis. Taip su Petru, Raimonda ir Julija beskaitydami Čiurlionio laiškus priėjome prie fortepijoninio trio „Kaskados“ koncerto sekmadienio vakarą Kurhause. Beje, Raimonda - kolegė fortepijono mokytoja su savo mokine į Birštoną atvykusi iš Šiaulių, mano manymu atrado dar vieną savo talentą, ji - puiki koncerto vedėja. Trio „Kaskados“ parengė lengvai klausomą vasarišką programą: elegantiškasis J.Haidno Fortepijoninis trio ir aistringi A.Piazzollos tango iš jo ciklo „Metų laikai“, o jų programos centrine ašimi tapo Enrique Granados Fortepijoninis trio, stilistiškai artimas J.Brahmsui.
***
„Interpretacijos paslaptys ir subtilybės XXI a. atlikimo mene ir pedagogikoje“ – toks svarbiausias šiųmetės akademijos moto.
Pirmadienis (liepos 31-oji) darbingas. Darbinga diena ir pas vokalistus, trijose klasėse nuo pat ryto su studentais ir kursų klausytojais pluša Jūratė Švedaitė, Vytautas Juozapaitis ir Vladimiras Prudnikovas. 12.30 jaunųjų pianistų jau laukė dirigento Modesto Pitrėno paskaita apie muzikos interpretaciją. Tačiau paskaita virto netradiciniu gyvu pokalbiu apie muziką, jos epochas, kompozitorių mokyklas ir įvairių epochų muzikos instrumentus. Regis jaunųjų pianistų Jono Benjamino Balsio, Kotrynos Baltrimaitės, Kamilės Kaučikaitės, Simono Mikniaus, Adomo Morkūno-Budrio, Vasarės Kalinaitės akys tikrai sublizgėjo nuo Modesto Pitrėno užvesto disputo. Prisimintas legendinis austrų dirigentas Nikolausas Hanonkuras (Nicolaus Harnoncourt) ir jo fundamentalus veikalas „Musik als klangrede“ („Muzika – garsų kalba“), kurią vertėtų perskaityti kiekvienam muzikos atlikėjui. Galų gale priėjome išvados, kad interpretacijoje - bene svarbiausias elementas yra pasirinktas kūrinio tempas ir ..... pauzė, nes muzika yra laiko menas.
Vokalinės klasikos hitų koncertas „O sole mio“, pritraukė kone sausakimšą kurhauzo salę, nors Birštone po gausiai poilsiautojais priplūdusio savaigalio, pirmadienis atrodė ramesnis ir tuštesnis. Astos Krikščiūnaitės pateikta prancūzų vokalinė klasika – Claude Debussy, Francis Puolenc‘o, Ernest‘o Chausson‘o dainos - žavėjo paprastumu, elegancija ir tuo Astai Kriščiūnaitei būdingu „vidiniu“, bet labai aiškiai juntamu, teatrališkumu, jai kaip visada puikiai talkino pianistė LMTA docentė Audronė Kisieliūtė. Vakaro programą, anaiptol nepretendavusią į jokius konceptualumus, gražiai nuspalvino Elenos Daunytės violončelė, o prof. Nijolė Ralytė bent man visada yra koncertmeisterio etalonas scenoje. Džiugu, kad prof. Vytautas Juozapaitis, nepašykštėjęs pakoketavimo publikai (ak tie politikai...), įrodė, kad įstatymų leidyba iš jo neatėmė geros vokalinės formos, tad jo Figaro (pagal Rosinį) buvo nuostabus.
Birštono sanatorija „Eglė“ alsuoja jaukumu ir net saikinga prabanga. Akademija ten atrado puikią erdvę - jaukų ir erdvų pagrindinio korpuso holą su įspūdingu gyvų augalų pano, kur nuo 21 val. pasiklausyti vakarinų Akademijos koncertų gausiai susirenka ne tik „Eglės“ sanatorijos poilsiautojai. Pirmadienio vakarą čia šiemet pirmą kartą jau pasirodė ir Birštono akademijos studentai beveik pusantros valandos trukusiame koncerte, kurį pradėjo Simonas Miknius su F.Chopino „Heroiniu polonezu“. Išgirdome ir didelį būrį jaunųjų dainininkų – Beatričę Sekonaitę, Dominyką Urbą, Robertą Daugėlaitę, Julija Karaliūnaitę, Kamilę Bagdonaitę, kuriems akompanavo koncermeisterio kurso studentės – Evelina Pilipavičiūtė ir Lauryna Lankutytė. Visus tiesiog užbūrė Akdemijos lektorės arfininkės Joana Daunytės su pianistu Justu Čeponiu paskambinta Claude Debussy pjesė.
Pirmadienį jau startavo ir kompozitoriaus profesoriaus akademiko Giedriaus Kuprevičiaus improvizacijos kursai. Lietuvos kultūros lauke Giedrius Kuprevičius yra išskirtinė asmenybė. Sunkiausia būtų apibūdinti ir išvardinti visas jo kūrybinės ir kultūrinės veiklos sritis. Beveik niekada nepraleidžiu aktualių ir aštrių G.Kuprevičiaus komentarų šeštadieninėje Lietuvos radijos „Kultūros savaitėje“, o daina „Kregždutės“ iš jo miuziklo „Ugnies medžioklė su varovais“ tapo nacionaline pop-klasika, o kur dar Kauno vyriausiojo varpininko pareigos, jo skambinami varpai festivalyje „Kaunas Jazz“ sykiu su originaliomis imrovizacijomis, tiesa, praeityje buvo ir jo įsteigta pirmoji Lietuvoje elektroninės muzikos grupė „Argos“ (jų vinilo diską iki šiol turiu savo kolekcijoje).
Antradienį (rugpjūčio 2-ąją) oro temperatūra Birštone kilo, bet ir Akademijos dalyvių darbingumas nemažėjo. Prie Akademijos lektorių prisijungė ilgametis Lietuvos baleto trupės primarijus ir šokio pedagogas Petras Skirmantas, toliau tęsėsi Giedriaus Kuprevičiaus improvizacijos kursas. Kaip tik antradienio Giedriaus Kuprevičiaus kursuose vyko ir tam tikras pasiruošimas vakariniam improvizacijų koncertui, tačiau improvizacija ir yra tuo ypatinga, kad „pasiruošimas“, tai - jokia repeticija, kaip muzikai dažniausiai supranta, o tik tam tikrų elementų ir idėjų padėjimas „ant stalo“, o toliau ... jau niekas nežino kaip iš tiesų bus koncerte...
Pirmajame vakariniame koncerte Kurhauze – Akademijos lektorės Jūratės Švedaitės-Waller vokalinis rečitalis. Jo tema „Kompozitorės, mylimosios, mūzos“ atspindėjo šiųmetės Akademijos ne viename koncerte „prasimušančią“ potemę „Moters vieta ir reikšmė meno pasaulyje“. Jūratės Švedaitės muzikinės „šaknys“ išties gilios, ji – lietuvių kompozitoriaus, dirigento, dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ įkūrėjo prof. Jono Švedo anūkė. Būdama keturiolikos įrašė vieną kompozitoriaus B. Gorbulskio dainą jo naujai plokštelei. Studijavo dainavimą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Nuo 1998 m. su šeima gyvena JAV Konektikuto valstijoje, kur tapo Konektikuto lyrinės operos (Connecticut Lyric Opera) soliste. Dainininkė tobulinosi pas žymius vokalinio meno korifėjus - Irą Siff, Rene Fleming. J. Švedaitės kūrybiniame kraityje - daugiau nei 20 operinių vaidmenų, nuo lyrinio soprano (Rozinos, Džildos, Violetos), iki dramatinių personažų (Toska, Čio Čio San, Margarita, Dona Ana, Dezdemona). Be operinių vaidmenų J. Švedaitė dainuoja ir G. F. Händelio, W. A. Mozarto, J. S. Bacho, J. B. Pergolesi oratorinio žanro kūrinių soprano partijas. Šiuo metu J. Švedaitė-Waller – dėsto Konektikuto koledže (assistant professor) bei Thames Valley muzikos mokykloje, ji dažnai veda kviečiama meistriškumo kursus Italijoje ir Lietuvoje. Jos kūrybinėje biografijoje - pasirodymai Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, „Carnegie Hall“ scenose. Su Lietuvos kameriniu orkestru gastroliavo Europoje, JAV ir Izraelyje, koncertavo su kitais orkestrais.
Rečitalyje Birštone dainininkei talkino pianistė Audronė Kisieliūtė. Koncertą vedusi Audronė Žigaitytė-Nekrošienė kėlė moteriškumo ir vyriškumo santykio kompozitorių vyrų ir kompozitorių moterų kūryboje klausimą. Ar yra skirtumai tarp kuriančių vyrų ir kuriančių moterų? Ar genijų vyrų šešėlyje esančios moterys yra tik jų mūzos ir įkvėpėjos? Išties J.Švedaitės-Waller rečitalio programa leido pažvelgti į šiuos klausimus kiek kitaip ir atrasti stiprias, savo talentą ir asmeninę karjerą dėl meilės paaukojusias moteris – Clarą Schumann, Almą Mahler, tačiau pasirodė, kad jos buvo jautrios ir subtilios kūrėjos. Išgirdome tikrus vokalinės lyrikos šedevrus – Claros Schumann (1819-1896) „Ich stand in dunklen Träumen“ (,,Stovėjau tamsiame sapne") op.13, Nr.1, (ž. H.Heine) „Liebst du um Schönheit“ (,,Jei myli dėl grožio") op.12.Nr.4, (ž. F.Rückert), Liebeszauber (,, Meilės burtai") op.13.Nr.4, (ž. E.Geibel). Savo grožiu žavėjusi ne tik savo sutuoktinį Gustavą Mahlerį, Alma Schindler-Mahler (1879-1964) turėjo ir neabejotiną kompozitorės talentą. Koncerte skambėjo pukūs jos vokalinės lyrikos pavyzdžiai - Die stille Stadt (,,Tylus miestas", ž.R.Dehmel), Lauer sommer nacht (,,Rami vasaros naktis", ž.G.Falke). Ir štai visiškai kitokios moterys-kompozitorės: savarankiškos, maištaujančios, emancipuotos. Pas Nadia Boulanger (1887-1979) kompozicijos klasėje mokėsi žymiausi 20 a. korifėjai. Iš jos kūrybinio palikimo išgirdome dvi labai lyriškas (bet visiškai kito stiliaus nei prieš tai skambėjusi vokiečių lyrika), elegantiškas ir prancūzų muzikai būdingu gaivumu alsauojančias dainas: Cantique (,,Himnas", ž. M. Maeterlink), S'il arrive jaimais (,,Jei kada nors kas atsitiks", ž.E. Verhaeren). Amerikietė pianistė ir kompozitorė Amy Beach (1867-1944) nepakluso savo vyro chirurgo diktatui. Iš jos kraičio išgirdome dvi dainas - Forgotten (,,Pamiršta", op.41, ž. C.Fabbri ), Ah, love but a day (,,Meilė kaip diena" op.44, ž. R.Browning), kurios yra dar vienas puikus vokalinės romantinės, šįsyk anglakalbės lyrikos pavyzdys. Koncertą J. Švedaitė-Waller užbaigė dvejomis amerikiečių kompozitoriaus Ernesto Charles’o (1895-1984) My lady walks in loveliness (,,Mano mylimoji vaikšto mėnesienoje”, ž.M.Modini; Wood and so Goodbye (,,Sudie”, ž. E. Charles), kurios jau žymi vokalinė lyriko posūkį link lengvesnių žanrų.
Sudainuoti ir akompanuoti koncertą, kurio visą programą sudaro išimtinai lyrinė vokalinė muzika ir išlaikyti klausytojų dėmesį tikrai nėra lengva. Tačiau išgirdome tikrai konceptualią ir įdomią programą. Net viename lyriniame žanre J.Švedaitė-Waller pažėrė visą pluoštą subtilių spalvų, atspalvių ir nuotaikų įvairovės. Koks subtilus jos piano! O Audronė Kisieliūtė „išspaudė“ iš apskritai savo prigimtimi nelabai splavingos kurhauzo „Yamahos“ tikrai subtilių tembrų, tad abiejų moterų duetas tikrai puikus ir vertas aukščiausio įvertinimo. Visa koncerto programa, (kurioje, aišku, skambėjo ir vyrų kūryba...) darniai susijungė į vieningą dramaturginę visumą, tad įspūdžiai patys geriausi.
Antradienio vakarą užbaigė kultūringas Giedriaus Kuprevičiaus ir jo jaunųjų improvizatorių „siautėjimas“ „Eglės“ sanatorijos hole. Anot Gedriaus Kuprevičiaus, improvizacijoje svarbiausia yra išlaisvinti savo mąstymą, nestokoti humoro ir ironijos (ką lietuviai labiau linkę pakeisti patyčiomis...), tik tuomet klausytojas bus įtrauktas į šį procesą, o tai padaryti būtina. Manau, kad improvizacijų vakaras pavyko, nes visa „Eglės“ sanatorija ūžė nuo klausytojų šūksnių ir ovacijų. Linksmybių ir geros kūrybiškos auros bei laisvos minties buvo per akis. Klausytojams teko plojimais balsuoti ir dėl Birštono merės įsteigtų prizų padalijimo. Didijį prizą – Merės Nijolės Dirginčienės taurę laimėjo Elena Daunytė, o anot Maestro Giedriaus Kuprevičiaus, Mato Zaleckio, Adomo Morkūno-Budrio, Robertos Daugėlaitės, Izabelės Jankauskaitės ir Julijos Karaliūnaitės pavardes tikrai regėsime afišose.
Toks buvo antradienis, sutikite, kad turtingas įspūdžiais ...
***
Trečiadienio ir kertvirtadienio koncertai Birštono akademojoje buvo pažymėti kūrybinio jaunimo ženklu. Į unikalios sudėties ansamblį „Regnum musicale“ susibūrė seserys Daunytės, visos M.K.Čiurlionio nacionalinės menų mokyklos auklėtinės, vyriausioji - arfininkė Joana, fleitininkė Vita Marija, violončelininkė Elena ir jauniausioji – smuikininkė Kotryna Ugnė. Visos merginos jau gilino savo žinias įvairiose užsienio aukštosiose mokyklose - Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose. 2014-ais Daunyčių ansamblis laimėjo pirmąją premiją Ispanijoje vykusiame tarptautiniame konkurse „Concurso Iberico“. Jų pasirodymai svetur sulaukia didelio susidomėjimo. Prieš keletą metų Joana su Vita Marija jau buvo parengusios labai įdomią teatralizuotą programą su šokiu ir judesiu „Arfos glissando“ Didžiajame muzikų parade. Apskritai tetrališkumas yra iškirtinis šio ansamblio bruožas. Trečiadienio vakare Kurhauze pasiklausyti jų muzikavimo susirinko gausi Akademijos ir Birštono bendruomenė. Merginos parengė labai spalvingą programą, tinkančią kurorto aplinkai, tačiau pasižyminčią ir tam tikra vidine logika. Koncertą pradėjo Joana su Maurice Ravelio Pjese Arfai klarnetui ir styginiams, jai talkino pianistas Justas Čeponis. Toliau sekė efektingas Elenos violončelės solo – Giovanni Solva „Rauda“. Visas seserų ansamblis atliko Italų renesanso kompozitoriaus Tarquinio Merul‘os grakščią ir stilingą Čakoną. Davidas Popperis, pats būdamas puikiu violončelininku, šiam instrumentui sukūrė itin gausų ir efektingą repertuarą. Elena Daunytė su Justu Čeponiu atliko D.Popperio „Vengriškąją rapsodiją“ - nepaprastai efektingas kūrinys, puikus ansamblis, žaižaruojantis Elenos temperamentas. Vita Marija tetrališkai, pasitelkdama judesį, atliko kamerišką Arthur‘o Honegger‘io pjesę solo fleitai „Ožkytė“. Koncertą ansamblis užbaigė dviem orkestriniais opusais: įspūdingąja N.Rimskio-Korsakovo „Ispaniškąja uvertiūra“ ir Fausto Latėno „Pasadobliu“. Abu kūrinius seserų ansambliui aranžavo smuikininkas Borisas Traubas, tačiau bet kuriuo atveju tokios sudėties ansmbliui ryžtis atlikti tokio mąstelio orkestrinius kūrinius reikia didelės drąsos ir profesionalumo. Abu kūriniai suskambėjo puikiai, netikėtomis spalvomis ir nuotaikomis. Sesutės sulaukė absoliučiai pelnytų publikos ovacijų, tačiau bisas buvo siurprizas – a capella sudainuota liaudies daina „Kas bernelio sumislyta“.
...o ketvirtadienį Kurhauze karaliavo pianistai.
Birštono pianistai.
Šiemet fatališkai pakrypo pianistų meistriškumo kursai. Į Birštono akademiją turėjo atvykti Lietuvos panistų labai gerbiama ir mėgiama pianistė bei pedagogė iš Sankt-Peterburgo Nina Seriogina. Deja ūmiai, Akademijos išvakarėse pablogėjus jos sveikatai, ji į Birštoną nebegalėjo atvykti, tačiau organizatoriams rekomendavo kviesti „pakaitiniu“ Akademijos dėstytoju savo buvusį mokinį lietuvių pianistą Jurgį Aleknavičių.
Pianistų meistriškumo kursuose dalyvavo 8 jaunieji pianistai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Birštono. Visi pianistai skirtingo amžiaus, skirtingų patirčių, tačiau Akademijos kursų vadovas Jurgis Aleknavičius džiaugėsi, kad visi kursų dalyviai paruošė rimtas programas ir kursams atsakingai pasiruošė. Teko asmeniškai stebėti bent keletą Jurgio Aleknavičiaus pamokų ir man labai imponavo jo pedagoginiai gebėjimai surasti gerą kontaktą su kievienu mokiniu, jo platus požiūris į pianizmo meną apskritai ir jo muzikinė erudicija. Jurgis Aleknavičius šiuo metu dėsto Vilniaus J.Tallat-Kelpšos konservatorijoje bei rengiasi ginti daktaro disertaciją Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Galima tik pasidžiaugti, kad Jurgis Aleknavičius dar pats priklausydamas jaunesniąjai pianistų kartai, taip prasmingai savo solidžia pianistine patirtimi ir erudicija dalijasi su jaunesniasiais. Pianistas kiekvienais metais rengia naują rečitalio programą.
Pianistų koncertą ketvirtadienio vakarą Kurhauze pagal Ninos Serioginos tradiciją pradėjo kursų vadovas Jurgis Aleknavičius, kuris paskambino A.Skriabino Valsą op.38. A.Skriabino kūryba pagrįstai laikoma viena sudėtingiausių visais požiūriais fortepijoninėje literatūroje. Jurgio Aleknavičiaus paskambintas valsas yra kaip tik toks pavyzdys, reikalaujantis nepriekaištingo techninio pasirengimo ir gilios meninės brandos. Valsą Jurgis Aleknavičius paskambino labai stabiliai techniškai, atskleisdamas visus sudėtingus specifinės Skriabino riitmikos ir spalvų sluosknius. Iš kursų dalyvių ketvirtadienio koncerte pasirodė Jonas Benjaminas Balsys, Matas Zaleckis (abu Nac. M.K.Čiurlionio menų gimnazijos mokiniai), Kamilė Kaučikaitė (Šiaulių S.Sondeckio menų gimnazijos mokinė), Meda Kučinskaitė (Birštono meno mokyklos mokinė) ir Adomas Morkūnas-Budrys (taip pat buvęs „čiurlioniukas“, nuo šių metų pradedantis studijuoti Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje pas doc. D.Račį). Visoje vakaro programoje dominavo romantizmo autorių kūriniai. Meda Kučinskaitė skambino M.K.Čiurlionio Preliudą h-moll, jauniausias (11-metis) koncerto dalyvis Matas Zaleckis skambino J.S.Bacho Tribalsę invenciją C-dur ir N.Vygodskio Variacijas a-moll N.Paganini tema. Jonas Benjamimas Balsys atliko S.Rachmaninovo Etiudą-paveikslą g-moll ir E. Griego Sonatą e-moll op 7 (1-ą dalį). Nors Jonui dar ne viskas pavyko skambinant E.Griego sonatą, nes kūrinys tikrai sudėtingas, tačiau Jonui romantinė muzika labai artima, jis puikiai jaučia muzikos tėkmę laike ir bendrą kompozicinę visumą, muzikaliai išgroja atskiras frazes. Šiaulietė Kamilė Kaučikaitė šiuo metu dar mokosi Sauliaus Sondeckio menų gimnazijoje pas mokytoją Raimondą Sližienę, kuri aktyviai savanoriavo ir talkino Birštono akademijos organizatorims. Kamilei dabar – penkiolika, 2014 ir 2016 m. ji sėkmingai pasirodė Nacionaliniame B.Dvariono pianistų konkurse, pelnydama diplomus, o šiemet laimėjo I-ąją premiją V tarptautiniame konkurse „Olimpo musicale“. Kamilė koncerte paskambino M.K.Čiurlionio Noktiurną cis-moll ir F.Mendelssohno-Bartoldy Rondo capriccioso op.14. Koncertą užbaigė Adomas Morkūnas-Budrys, atlikdamas du S.Rachmaninovo Etiudus-paveikslus – cis-moll op. 33 ir es-moll op. 39. Adomas išsiskiria plačiu muzikiniu akiračiu. Jis mokėsi groti taip pat ir smuiku, altu, klarnetu, lankė kompozicijos pamokas pas N.Galiamovą, mokėsi choto dirigavimo klasėje pas R.Gražinį. Natūralu, kad tokios įvairialypės studijos palieka prasmingą pėdsaką jo fortepijoninėse interpretacijose.Birštono akademijos pianistai pasirodė ir penktadienio Vakaro serenadose „Eglės“ sanatorijoje. Vakarinį koncertą jau tadiciškai pradėjo kursų vadovas Jurgis Aleknavičius šįsyk su efektinga F.Liszto Vengriškąja rapsodija. Ypač džiugu, kad penktadienio Vakaro serenadose gerai pasirodė Kamilė Kaučikaitė, kuri pirmą kartą viešai paskambino naujai išmoktą kūrinį - F.Chopino Ekspromtą fantaziją cis-moll, o Jonas Benjaminas Balsys ypač maloniai nustebino atlikdamas jau girdėtą E.Griego Sonatą, tačiau šįsyk Jonas grojo itin stabiliai techniškai, labai įkvėptai ir muzikaliai, puikiai atskleidė sudėtingą kūrinio visumą. Puikiai nuskambėjo Adomo Morkūno paskambinti du S.Rachmaninovo Etiudai paveikslai op 33 (Nr.8, 9). Ypač malonu pastebėti, kaip ne vienąkart kursų metu jų atliekamų kūrinių interpretacija tobulėja. Tai ir yra vienas iš meistriškumo kursų tikslų.