Pirmą kartą Lietuvoje skambės Caccini „Euridikė“
Švęsdami operos gimtadienį Lietuvoje, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir viešoji koncertinė įstaiga „Banchetto musicale“ kviečia į operinio žanro pradininke laikomos operos „Euridikė“ koncertinį pastatymą. Prieš daugiau kaip keturis šimtus metų italų kompozitoriaus, garsiosios Florencijos kameratos nario Džiulijo Romolo Kačinio (Giulio Romolo Caccini) parašytas melodraminis kūrinys įkūnija ne tik operos žanro gimtį, tačiau yra laikomas vienu svarbiausių impulsų greitai operinės muzikos sklaidai kitose Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje.
Melodraminės operos „Euridikė“ koncertinis pastatymas Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje skambės 2014 m. rugsėjo 4 d., o ją pamatyti galės visi bilietus į šį renginį įsigiję operos gerbėjai. Koncertinį operos atlikimą rengia Gintauto Venislovo ir Dariaus Stabinsko vadovaujami choras ir knosortas „Brevis“, jungtinė solistų komanda iš įvairių šalių: baritonas Stein Skjervold (Norvegija), sopranas Susanna Crespo Held (Ispanija), kontratenoras Piotr Olech, tenorai Łukasz Nowak ir Krzysztof Kozarek (Lenkija), o taip pat – sopranas Edita Bagdonaitė Venislovienė, mecosopranas Nora Petročenko, sopranas Ieva Gaidamavičiūtė Barkauskė, tenoras Saulius Kizikas, bosas Nerijus Masevičius ir bosas-baritonas Modestas Jankūnas. Muzikinis koncertinio operos atlikimo vadovas D. Stabinskas.
„Euridikė“ pagal Otavijo Rinučinio (Ottavio Rinuccini) pastoralę-libretą buvo parašyta Florencijos hercogo dukters Marijos de Mediči ir Prancūzijos karaliaus Henriko IV tuoktuvių proga. Muziką jai kūrė du kompozitoriai, priklausę garsiajai Florencijos kameratai. 1600 m. spalio 6 d. vykusiose vestuvių iškilmėse skambėjo Jakopo Perio (Jacopo Peri) operos versija. Tačiau Dž. Kačinis suskubo savąjį „Euridikės“ variantą publikuoti anksčiau, dar tų pačių metų gruodžio mėnesį. Todėl būtent šio kompozitoriaus kūriniui ir atiteko pirmosios operos muzikos istorijoje laurai. Tikroji jos premjera įvyko 1602 m. Florencijos Pitti rūmuose.
Šiam kūriniui buvo lemta tapti didžiosios muzikinės revoliucijos, įvykusios XVI a. pabaigoje Italijoje, simboliu. Iš tikrųjų „Euridikės“ kūrėjai, garsiosios Florencijos kameratos nariai Dž. R. Kačinis ir O Rinučinis nelaikė savęs revoliucionieriais. Atvirkščiai, savo veikale jie siekė atkurti garbingą Europos kultūros praeitį, įkvepiant naujos gyvybės klasikinei graikų tragedijai.
Operos „Euridikė“ siužetas pasakoja antikinę istoriją apie poetą ir muzikantą Orfėją bei jo mylimąją Euridikę, kurią jaunuolis susigrąžina iš mirusiųjų karalystės, kai menu sužavi požemio pasaulio valdovą Plutoną. Orfėjo paveiksle susitelkė kameratos idėjos apie poezijos, retorikos ir muzikos santarvę, apie magišką visagalę meno galią.
Nors per savo gyvenimą Dž. Kačinis parašė vos tris operas ir iš esmės kūrė tik Florencijoje, jo šeima paliko pėdsaką ir Lietuvos muzikos istorijoje. 1624-1625 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Vazos ir jo pirmosios žmonos Onos Habsburgaitės sūnaus karalaičio Vladislovo Vazos kelionės po Vakarų Europą metu Toskanos dvare specialiai svečio apsilankymo proga Dž. Kačinio dukra, garsi dainininkė ir kompozitorė Frančeska Kačini (Francesca Caccini), sukūrė ir pastatė operą „Rudžiero išlaisvinimas iš Alčinos salos“ (La liberazione di Ruggiero dall`isola d`Alcina). Kūrinio premjera Florencijoje įvyko 1625 m., o ją išsamiai kelionės dienoraštyje aprašė karalaitį lydėjęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis raštininkas Steponas Pacas. Po metų šis kūrinys buvo pastatytas ir Varšuvoje. Lietuvos ir Lenkijos valdovus bei diduomenę žavėjusi muzika Vilniuje suskambo po keleto šimtmečių. 2001 m. operos „Rudžiero išlaisvinimas iš Alčinos salos“ premjerą Vilniaus žemutinėje pilyje atkastų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos mūrų erdvėse pastatė D. Stabinsko vadovaujamas kolektyvas.
Manoma, kad šios dramma per musica pastatymas, F. Kačini talentas, jos kūrinio padarytas įspūdis galėjo paskatinti Lietuvos didįjį kunigaikštį ir Lenkijos valdovą Vladislovą Vazą užsakyti šiai kompozitorei sukurti dar vieną muzikinę dramą ir neabejotinai turėjo įtakos operos gimimui Lietuvoje. Remiantis istoriniais šaltiniais, žinoma, kad būtent šio valdovo rūpesčiu 1636 m. rugsėjo 4 d. Valdovų rūmuose buvo pastatyta pirmoji opera Lietuvoje – „Elenos pagrobimas“. Ši data ir laikoma oficialiu operos gimtadieniu Lietuvoje, kurį kasmet kviečia švęsti Valdovų rūmų muziejus.
