Pirmasis Baltijos šalių jaunimo orkestrų festivalis
Į pirmą kartą Baltijos šalyse rengiamą festivalį atvyko 36 orkestrai, apie 1500 dalyvių iš keturių šalių. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo surengta 12 koncertų, kurie įvyko Alytaus kultūros centre, Vilniuje Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje, Rygoje ir Rygos priemiestyje Jaunmarupėje. Šįsyk daugiausia koncertų įvyko Estijoje – aštuoni, keturiuose miestuose – Tartu, Valgoje, Veru ir Pelvoje. Festivalyje dalyvavo keturi Lietuvos orkestrai – Alytaus muzikos mokyklos orkestras „Svajonė“, B. Dvariono muzikos mokyklos „Simfukai“, Vilniaus Karoliniškių mokyklos orkestras ir Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos simfoninis orkestras. Pagrindinis šio festivalio iniciatorius – estų dirigentas Jüri-Ruut Kangur, kuris eina organizacijos vice-prezidento pareigas ir yra organizacijos ambasadorius Baltijos šalims.
Festivalio atidarymo koncertas vyko Alytuje balandžio 13-ąją, o kitą dieną B. Dvariono muzikos mokyklos salėje įvyko daugiau kaip penkias valandas trukęs orkestrų maratonas, kuriame dalyvavo 9 orkestrai iš trijų Baltijos šalių bei festivalio svečiai – Naujosios Akvitanijos jaunimo simfoninis orkestras iš Prancūzijos. Maratoną vainikavo jungtinis orkestras. Orkestrų maratonas yra įdomi patirtis tiek patiems dalyviams, tiek ir klausytojams, juolab, kad tarp klausytojų nemaža dalis buvo mokytojai. Kai griežia orkestrai iš keturių šalių, atsiranda unikali galimybė palyginti tradicijas, silpnąsias ir stipriąsias orkestrų puses.
Aptarinėjant tokį renginį, reikia turėti omeny keletą svarbių aspektų. Jaunimo orkestrų vadovai visuomet susiduria su visiškai kitokiomis problemomis nei profesionalieji orkestrai. Niekada nebus idealaus atvejo, kad į orkestrą pavyktų suburti vienodo pasiruošimo muzikantus. Jau pats amžiaus tarpsnis nuo 15 iki 25-erių suponuoja situaciją, kad vieni bus tik pradedantieji, kiti - jau „prakutę“. Kita vertus, tai yra privalumas, nes vyresnieji padės jaunesniesiems greičiau perprasti orkestranto amato ABC. Neužtenka vien tik gerai valdyti savo instrumentą. Didelis orkestras iš muzikanto reikalauja daugiau specifinių gebėjimų, specifinės orientacijos, ko nereikia tarkime solistui ar griežiant kvartete. Beveik visi jaunimo orkestrai gali susidurti su tam tikra kiekybinės ir kokybinės „duobės“ problema, kuomet vyresnieji išeina, o jauniausioji karta dar neužaugo. Žinoma, visada yra pagunda šalia mokinių į orkestro pultus pasodinti mokytojus, gal vyresnius studentus, tačiau tokie „triukai“, kai vos ne trečdalis orkestro yra pedagogai, solidumo nesuteiks. Panašių dalykų teko matyti ir maratone. Taigi, mokyklinio orkestro „sėkmės formulė“ yra sudėtinga, susidedanti iš daugelio elementų. Centrinė figūra yra orkestro vadovas ir dirigentas, nuo jo profesionalumo, kūrybingumo ir pasiaukojimo priklauso ne mažiau kaip 70 procentų sėkmės. Reikia suprasti, kad vadovui ar dirigentui tenka labai svarbi atsakomybė - parinkti orkestrui tinkamą ir įkandamą repertuarą, o tai reiškia, kad jei atliekami ne originalūs orkestriniai kūriniai, labai svarbu aranžuočių kokybė. Dažnai tokias aranžuotes kuria tie patys orkestrų vadovai. Kaip tik maratone matėme ryškų gerą tokį pavyzdį – Daugpilio Stanislavo Broko muzikos mokyklos kamerinį orkestrą, kuriam vadovauja ir diriguoja Aivaras Brokas. Orkestras griežė savo vadovo puikiai parengtas populiarių kūrinių aranžuotes, puikiai parinktą programą. Ne mažiau svarbūs orkestro sėkmės faktoriai – mokyklų vadovų požiūris ir preferencijos, mokinių tėvų ir šeimų požiūris, nes labai dažnai orkestro repeticijoms mokiniai aukoja savo šeimų laisvalaikį. Pagaliau kiekvienoje šalyje yra skirtingos instrumentininkų ruošimo tradicijos ir mokyklos, todėl jaunųjų orkestrantų instrumentinį pajėgumą lemia instrumento mokytojų indėlis į jaunojo muzikanto vystymąsi ir tobulėjimą.
Maratoną pradėjo „arenos“ šeimininkai B. Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos „Simfukai“. Šiemet moksleivių simfoniniam orkestrui sukanka 25 metai. Galima nuoširdžiai pasidžiaugti, kad per šį ketvirtį amžiaus orkestras užaugino ne vieną kartą tikrų muzikos mylėtojų, sukaupė solidų repertuarą. 2021 metais „Simfukai“ Lietuvos Meno kūrėjų asociacijos buvo įvardintas kaip vienas išskirtiniausių Lietuvos kultūros reiškinių ir pelnė Lietuvos Muzikų sąjungos įsteigtą „Auksinio disko“ apdovanojimą. 2022 metais po atrankos konkurso Prancūzijoje, nukonkuravęs 76 dalyvavusius kolektyvus, orkestras buvo atrinktas ir koncertavo Prancūzijoje, Belforto mieste vykusiame Tarptautiniame Muzikos festivalyje. Orkestro vadovas – Artūras Alenskas, dirigentas Modestas Barkauskas. Maratono pradžiai „Simfukai“ atliko du kūrinius iš savo „aukso“ fondo – Šokį iš E. Balsio baleto „Eglė – žalčių karalienė“ ir Farandolą iš Žoržo Bizė Siuitos „Arlietė“. Lyginant kitų maratono dalyvių programų apimtis, norėjosi išgirsti bent tris kūrinius, bet „arenos“ šeimininkai buvo džentelmeniški ir daugiau arenos eterio užleido svečiams.
Džiugu, kad Lietuvos jaunimo orkestrai festivalyje pasirodė tikrai solidžiai, atliko pakankamai rimtas programas, atitinkančias profesionalaus orkestro lygmenį. Ypač išskirčiau Karoliniškių muzikos mokyklos orkestrą, jo dirigentas – Kęstutis Lipeika. Orkestras be kitų kūrinių atliko Johanno Strausso Persų maršą, Pietro Mascagni Intermeco iš op. „Kaimo garbė“, J. Brahms‘o Vengrų šokius Nr.5, 6. Orkestras skamba švariai, drausmingai, ansambliškai. Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos orkestras, diriguojamas Egidijaus Mikniaus, atliko M. Ravelio „Bolero“, orkestro solistė Neda Usonytė atliko J. Williamso Temą iš filmo „Šindlerio sąrašas“. Klaipėdiečių orkestras, neturėdamas arfų, rado drąsų sprendimą – panaudojo lietuviškas kankles vietoje trūkstamų arfų. Reikia pripažinti, kad bendro orkestro skambesio prasme šis sprendimas pasiteisino. Gerai pasirodė Talino muzikos mokyklos orkestras, atlikęs J. Sibelijaus, W. A. Mozarto, E. Elgaro, J. Brahmso kūrinius.
Visų orkestrų pajėgumai labai skirtingi, skirtingos ir sudėtys. Orkestrai yra tam tikri indikatoriai muzikinio ugdymo sistemos, atskirų instrumentinių mokyklų lygio. Antai Naujosios Akvitanijos iš Prancūzijos orkestre buvo labai stipri pučiamųjų grupę, tuo tarpu styginiai - ne tokie pajėgūs. Prancūzija, kaip žinia, nuo seno garsėja stipria pučiamųjų instrumentų mokykla. Beje, šis orkestras yra pats jauniausias, buvo suburtas šiemet, jam vadovauja Arnaud Chataigner.
Maratoną vainikavo jungtinio orkestro pasirodymas. Be kitų kūrinių išgirdome specialiai festivaliui sukurtą Jean‘o Philipp‘p Vanbeselaere‘o „Eurochestrijos himną. Su orkestru taip pat pasirodė ypatingo talento dešimtmetė smuikininkė Sora Lavorgne, atlikusi C. Saint-Saens‘o Introdukciją ir rondo kapričiozo. Pasakyti, kad Sora griežia labai virtuoziškai, kaip suaugęs smuikininkas, būtų per mažai. Mano nuomone, nuostabiausia tai, kaip ji reaguoja į dirigentą, kaip jaučia orkestrą. Jungtiniam Orkestrui dirigavo šio festivalio iniciatoriai – prancūzas Claude Revolte bei estas Jüri-Ruut Kangur, taip pat Naujosios Akvitanijos jaunimo orkestro vadovas Arnaud Chataigner ir Modestas Barkauskas.
