Po Čiurlionio ženklu. Birštono vasaros muzika 2025
Birštono kurhauze rugpjūčio 4–10 dienomis vykęs festivalis „Birštono vasaros muzika“ šiemet skambėjo ypač įkvepiančiai – visa koncertų savaitė buvo tarsi vientisas kūrinys, kuriame klasika, improvizacija, džiazas, poezija ir jaunosios kartos kūrybingumas jungėsi į šviesų muzikinį pasakojimą. Publikos netrūko – daugelis klausytojų, tarp jų ir aplinkinių sanatorijų svečiai, lankė kone visus koncertus, patirdami skirtingus emocinius ir estetinius išgyvenimus.
Festivalį, tradiciškai rengiamą Lietuvos muzikų sąjungos su partnere Birštono savivaldybe ir globojamą merės Nijolės Dirginčienės, pradėjo saksofonininko Jano Maksimovičiaus ir pianisto Dmitrijaus Golovanovo programa „Paskui Čiurlionį“. Jų džiazinės improvizacijos skambėjo gyvai ir prasmingai, nepažeisdamos Čiurlionio cituojamų kūrinių dvasios.
Antrąjį vakarą publika sutiko tiesiai iš Liono pianistų konkurso laurus parsivežusį Paulių Anderssoną, kurio fortepijono rečitalis tapo festivalio ašimi. Jo atliktas Beethoveno, Chopino, Debussy, Albenizo ir Bacho–Liszto kūrinių repertuaras žavėjo brandumu ir emocine šviesa, tai buvo koncertas, apie kurį Birštone dar ilgai kalbėta.
Trečiasis vakaras – aktorės Virginijos Kochanskytės ir pianistės Rūtos Blaškytės muzikinis-literatūrinis spektaklis „Gyvenimo sonata“. Jame subtiliai susijungė Čiurlionio laiškai, mintys ir muzika, skambėjo ne tik žodžiai, bet ir prasminga tyla, jausmo ilgesys – šis vakaras publikos atmintyje liko kaip dvasinė meditacija.
Ketvirtadienį scenoje žėrėjo ansamblis „DIAmanti trio“. Jo narės Aistė Bružaitė, Dovilė Kazonaitė ir Aija Jermoloviča sukūrė deimantinį spindesį, kuriame operiniai balsai ir kanklių tembras susiliejo į naują, jautrų ir modernų skambesį.
Šeštadienį į sceną žengė jaunieji – smuikininkė Agnė Marozaitė, arfininkė Giedra Julija Tutkutė ir pianistas Povilas Ušinskis. Trys skirtingi instrumentai, trys asmenybės, trys ateities viltys. Koncertas tapo ne tik talentų pristatymu, bet ir tikru muzikiniu šventės akordu, parodžiusiu, kad jaunajai kartai sava Čiurlionio dvasia.
Festivalį užbaigė temperamentingas ansamblio „Classic+“ pasirodymas „Balada para el tango“. Tai buvo muzikinis fejerverkas – nuo Piazzollos iki šiuolaikinių kompozitorių, nuo melancholijos iki ekstazės. Tango scenoje virto ne šokiu, o gyvenimo aistros kupina jausmų išpažintimi.
„Birštono vasaros muzika“ šiemet dar kartą patvirtino savo gebėjimą suburti profesionalius menininkus, jaunus talentus ir publiką, trokštančią tikros muzikos. Po Čiurlionio ženklu vykę festivalio vakarai tapo gražia vasaros švente – šviesia, įsimintina...