Pokyčiai LNOBT baleto trupėje
Nauji, 2025 metai prasidėjo pokyčiais LNOBT‘o baleto trupėje. Šia proga teatras surengė gana trumpą ir ne itin informatyvią spaudos konferenciją. Numatomi pasikeitimai kol kas tik struktūriniai ir liečia daugiau trupės vadovų rotaciją. Daugiau kaip ketverius metus baletui vadovavęs Martynas Rimeikis nuo sausio 15 dienos užims vyriausiojo teatro choreografo poziciją, o didžiuoju siurprizu tapo baleto primadonos Jurgitos Droninos paskyrimas baleto meno vadove.
Kaip žinia, J.Dronina ryškiausia Lietuvos baleto žvaigždė, spindėjusi užsienio scenose, ilgus metus praleidusi svetur, bet niekada nenutraukusi ryšio su Lietuva ir vis padovanojanti mūsų teatro scenai savo šokį ir išskirtines kūrybines iniciatyvas. Švedijos karališkojo teatro, Nyderlandų, Anglijos ir Kanados nacionalinių baletų primabalerina Lietuvoje buvo apdovanota „Riterio kryžiaus“ ordinu ir Baltijos Asamblėjos premija. Lietuvos baleto lauke didžiuojamasi balerinos pasiekimais, jos tarptautinė karjera laikoma itin reikšmingu Lietuvos baleto mokyklos kokybės ir prestižo ženklu.
Kaip ryškėja iš pačios Jurgitos prisistatymo spaudos konferencijoje, būtent LNOBT‘o scenoje ji norėtų savo balerinos karjerą ir pabaigti. Sausio 9, 10, 11 dienomis gerbėjai turės išskirtinę galimybę pasigrožėti paskutiniais primadonos „pas“ spektaklyje „Žizel“. Šia proga iš Nacionalinio Anglijos baleto atvyksta partneris Francesco Gabriele Frola, kuris šoks Alberą. Reginys žada būti nepakartojamas, Jurgita – viena įspūdingiausių Žizel pasaulyje.
Grižtant prie spaudos konferencijoje paskelbtų naujienų, naujoji vadovė, pasiteisinusi jau angliška minčių tėkme, iš lapelio lietuviškai perskaitė prisistatymo kalbą, kurioje pabrėžė faktą, kad visuomet pasaulyje atstovavo Lietuvą ir svetur įgyta patirtis bei pažintys ir yra raktas, kaip Lietuvos trupę pristatyti tarptautiniu mastu. Buvo minima socialinių tinklų reikšmė, bet vis dėlto viliuosi, kad kalbėta apie platesnį kontekstą ( pvz. Gastroles, prisistatymą užsienio festivaliuose, sezonuose ir t.t.). Svarbi pasirodė numatomos strategijos dalis, apimanti dar glaudesnį bendradarbiavimą su M. K. Čiurlionio menų mokykla ir Lietuvos kūrėjų stipresnę integraciją į meninius teatro procesus. Tiesa, liko neatskleista kokiu būdu tai bus įgyvendinta ir kaip kitaip, nei iki šiol. Gražiai nuskambėjo numatomų veiklų vykdymas, konsoliduojant pajėgas su vyriausiu teatro choreografu M. Rimeikiu. Matomas tęstinumas ir pasiruošimas kolaboracijai.
Tuo tarpu, jau buvęs baleto vadovas pabrėžė, kad trupės anaiptol nepalieka ir padėkojo praėjusių metų bendražygiams – Rūtai Railaitei-Butvilienei ir kitiems. O metai buvo sunkūs... Choreografas prisiminė iššūkius tekusius jo „valdymo“ laikotarpiui – kovidas, karas Ukrainoje, aiškios visuomeninės pozicijos poreikis. Buvo pasidžiaugta subalansuotu repertuaru, jį papildžiusiais dideliais vardais, profesionaliai išaugusia trupe. Paklaustas, kokį meninį įvykį laikytų įsimintiniausiu minėtame laikotarpyje, atsakė, kad tokiu jaučia buvus koncertą, skirtą Ukrainos palaikymui pirmomis karo dienomis. Menininkas palinkėjo J. Droninai sėkmės, o pats pasidžiaugė turėsiantis daugiau laiko kūrybai.
Vėliau sekę auditorijos klausimai atskleidė, kad intensyviai ruošiamasi Lietuvos šimtmečio paminėjimui, o programos „vinis“ greičiausiai bus būtent M. Rimeikio sukurta nauja Leo Delibes baletas „Kopelija“ versija. Pirmasis lietuvių profesionalus baleto spektaklis „Kopelija“ scenos šviesą išvydo 1925 m. gruodžio 4 dieną. Sunku patikėti, bet mūsų baletui jau šimtas metų. LNOBT vadovė Laima Vilimienė pažadėjo atskirą būsimos programos ir iškilmių pristatymą, kurio su viltimi ir lauksime.