Pop muzika su perukais

Pilnutėlė šv. Kotrynos bažnyčia lapkričio 13-osios vakarą sulaikiusi kvapą klausė naujo, nematyto ir negirdėto Lietuvoje projekto „Pop muzika su perukais“. Kas gali būti įdomaus, kai scenoje stovi tik klavesinas ir griežia styginių kvartetas - eilinė senajai muzikai atlikti būdinga instrumentų sudėtis?

Visų pirma mes, lietuviai, nesame pernelyg išprusę senosios muzikos žinovai ir netgi nesame dideli jos gerbėjai. Norint suprasti ir pamilti senąją muziką, reikia ne tik susipažinti su pagrindiniais jos principais, jog galėtum suvokti tos muzikos tobulumą ir genialumą, bet ir daug jos klausytis. Įprotis yra šventas dalykas. Bet kokia klasikinė muzika reikalauja klausymosi įdirbio. Kuo daugiau jos klausai, tuo ji tampa gražesnė, įdomesnė ir priimtinesnė. Todėl šis projektas yra idealus būdas po truputį, lengvai ir neskausmingai pratinti publiką prie senosios muzikos. Pirmajame projekto koncerte skambėjo daugeliui gerai žinomos populiarių dainų melodijos, tačiau Vitalijus Neugasimovas,  panaudojęs polifoniją, stilingus pagražinimus ir kitus klasikinei muzikai būdingus elementus, sukūrė joms aranžuotes, puikiai išryškinančias užkoduotą klasikinį pradą. Šiomis aranžuotėmis jis įrodė, jog lengvoji muzika yra kilusi iš akademinės muzikos ir joje taip pat jaučiama gili tradicija, siejanti su praeitimi. Koncerte, žinoma, nebuvo jokių perukų, nors būtent šis žodis projekto pavadinime galėjo suklaidinti ir sukelti neigiamą reakciją. Tai tik vaizdinga aranžuotojo ir kompozitoriaus bei koncerto vedėjo V.Neugasimovo sukurta alegorija į tuos laikus, kai prieš šimtmečius tuometinei aukštuomenei dėvint perukus skambėjo to meto instrumentinė ir vokalinė muzika. Pasirodo, jog ir šiuolaikinė populiarioji muzika gali būti su „perukais“. Ji gali labai supanašėti su senąja klasikine muzika ir skambėti ne ką blogiau.

Projektas suvienijo ir sujungė iš pirmo žvilgsnio, rodos, nesuderinamus dalykus. Toje pačioje scenoje vienu metu skambėjo „popsas“ ir senovinė klasikinė muzika bei susitiko du jauni, labai talentingi, skirtingų muzikinių stilių dainininkai, nuostabiai derantys tarpusavyje. Tai koloratūrinis sopranas Ilona Pliavgo, neseniai baigusi klasikinio dainavimo studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, laimėjusi ne vieną tarptautinį dainininkų konkursą, besiskinanti kelią į didžiąsias pasaulio scenas bei spėjusi išbandyti jėgas televizijos šou „Lietuvos balsas“ ir Dainotas Varnas, įgavęs dainavimo įgūdžių berniukų ir jaunuolių chore „Ąžuoliukas“, toliau intensyviai kopiantis į populiariosios muzikos viršūnes, dalyvaujantis daugelyje TV projektų ir konkursų, su savo atliekamomis dainomis vis ilgiau besilaikantis radijo stočių top‘uose. Abiejų solistų jautrūs ir lankstūs išskirtinio grožio balsai duete skambėjo taip, tarsi tarp jų nebūtų didžiulio klasikinės ir populiarios muzikos atlikimui reikalingo išsilavinimo skirtumo. Ilona beveik neregimai persikūnijo į pop muzikos karalienę, primindama žymiąją solistę Sarah Brightman, o Dainotas lengvai ir meistriškai prisiderino prie jos, tad dueto atliekami kūriniai suomių roko grupės The Rasmus „April in October“, britų žvaigždės Sting‘o „Shape of my Heart“ bei amerikiečių dueto Lindos Ronstadt bei Aaron Neville „Don‘t know much“ puikiai derėjo bei skambėjo nepaprastai jaukiai ir jautriai.

Koncertą pradėjo V.Neugasimovo „Ballad for Robin“, ją gotikine arfa skambino senosios muzikos atlikėja Ieva Baublytė, kūrinių Rodionov‘o ir Tikhomirov‘o „Barokko“, Eric Clapton „Tears in Heaven“ aranžuotes paįvairinusi ir išilginės fleitos melodijomis.

Nenuilstančio styginių kvarteto „Chordos“ meno vadovas Robertas Bliškevičius ir puikiosios stygininkės Ieva Sipaitytė, Laura Uznytė bei Vita Šiugždinienė griežė beveik visus vakare skambėjusius kūrinius, atidžiai įsiklausydami į kiekvieną niuansą, girdėdami visus solistų atokvėpius ir klavesino treles. Kvartetui ši muzika tikriausiai buvo gana įprasta, nes muzikantų repertuare skamba kūriniai nuo senosios muzikos pavyzdžių tokių, kaip J. Bacho kantatos iki šiuolaikinės muzikos kompozitoriaus S. Reich kūrinių. Solo kvartetas griežė Billy Joel „Lullaby“, The Beatles „Let it be“, Elton John „Sorry seems to be the Hardest Word“ kūrinių aranžuotes ir dvi neįtikėtinas Vitalijaus Neugasimovo kompozicijas – galantišku stiliumi aranžuotą lietuvių liaudies dainą „Plaukė žąselė“ bei barokinę fugą populiariausios lietuvių liaudies dainos „Du gaideliai“ tema. Pastaroji ypatingai aiškiai pristatė publikai pagrindinius fugos komponavimo principus, nes net ir šešiametis vaikas išgirdo veidrodinę temos imitaciją, pagrindinei dainelės temai suskambus atvirkščiai. Beje, vaikų koncerte buvo ne tiek ir mažai. Labai sveikintinas požiūrius įleisti į koncertą visus klausytojus, neišskiriant jokių amžiaus grupių. Būtent vaikai yra mūsų ateitis ir jeigu nuo mažų dienų juos pratinsime prie įvairios muzikos, padėsime pamatus giliam, rimtam muzikos suvokimui.

Muzikos instrumentų meistro Dainiaus Sverdiolo klavesinas buvo tikra scenos puošmena. Būtent šio instrumento skambesys labiausiai priminė senovinę muziką, tuo pačiu suteikdamas konkretumo ir netgi atlikdamas perkusijos funkciją. Turėjome progą įsitikinti, kad netgi džiazas atliekamas klavesinu, gali skambėti ypatingai. Bart‘o Howard‘o džiazo standartas „Fly me to the moon“, atliekamas klavesinininko Vytauto Dovydauskio, kurio muzikinė patirtis tiek senojoje, tiek pop muzikoje lygiavertė ir Dainoto Varno balso bei Ievos Baublytės išilginės fleitos tapo koncerto „vinimi“.

 Skaidrus it krištolas Ilonos balsas nuskaidrino The Bangles „Eternal Flame“, Natalie Cole „Miss you like crazy“. Tik angliškai dainuoti leidžiama, bet kitaip aranžuoti neuždrausta Eric‘o Clapton‘o „Tears in Heaven“ skambėjo pritariant klavesinui ir fleitai, o spindinčias koloratūrines viršūnes Ilona Pliavgo atskleidė ABBA dainoje „Gimme! Gimme! Gimme!“

Dainoto Varno atliekamos dainos Billy Joel „And so it Goes“, George Benson „Nothing‘s Gonna Change my Love for you“, Chicago „Hard to say I‘m sorry“ atskleidė jaunojo dainininko talentą ir meistriškumą, o senos dainos suskambėjo naujai kitoje erdvėje, kitame laike ir kitoje muzikinėje dimensijoje.

Subtilus, taiklus šio projekto meno vadovo, idėjos autoriaus, aranžuotojo, kompozitoriaus, pianisto, klavesinininko ir dainininko, vyrų vokalinio ansamblio „Quorum“ meno vadovo humoras pristatant kūrinius ir bendraujant su publika apjungė visą koncertą ir rado atgarsį klausytojų širdyse. Šįkart visos dainos buvo ypatingai lyriškos ir romantiškos, bet po 10-ies metų Vitalijus pažadėjo pristatyti techno muziką, žinoma, senoviniu stiliumi. Kas pasakys, kad tai neįmanoma? Išradingiems ir kūrybingiems žmonėms viskas įmanoma, todėl belieka pasidžiaugti, jog šio puikaus kūrėjo planuose projektas „Pop muzika su perukais“ bus tęstinis ir turėsime dar daug progų išgirsti kažką naujo ir įdomaus.