Prasideda VII Juozo Naujalio vargonininkų konkursas

Šiais metais švenčiamos 150-osios lietuvių muzikos patriarcho Juozo Naujalio gimimo metinės. Tarp šiai sukakčiai dedikuotų renginių ypač išsiskiria VII Juozo Naujalio vargonininkų konkursas, gegužės 1-4 d. organizuojamas Kaune ir Vilniuje. Juozas Naujalis visa gyvenimą buvo vargonininkas ir su šia veikla glaudžiai susijusios kitos jo veiklos sritys – muzikos komponavimo, choro dirigavimo, pedagoginė.

Juozo Naujalio vargonininkų konkursą rengianti Lietuvos muzikos ir teatro akademija jį traktuoja ne tik kaip būdą vargonininkams – daugiausia jauniems – kelti meistriškumo kartelę, bet ir kaip galimybę konkurso dalyviams ir klausytojams geriau pažinti J. Naujalio muziką, asmenybę bei Vilniaus ir Kauno vargonų kultūrą. Konkurso perklausos, koncertai ir net ekskursijos vyks Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje (gegužės 1, 2 d.), kurioje visą gyvenimą vargonavo J. Naujalis, taip pat – Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje (gegužės 3 d.), Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje (gegužės 3, 4 d.), LMTA Vargonų salėje (gegužės 3 d.).

Bus rengiami profesorių iš Italijos (Nino Rotos muzikos konservatorijos) ir Olandijos (Princo Clauso konservatorijos) meistriškumo kursai, seminaras vargonininkams ir mokytojams, demonstruojamas Zitos Kelmickaitės dokumentinis filmas „Meilė tėvynės nemari. Juozas Naujalis“ (gegužės 3 d.).

Pasak muzikologės Vytautės Markeliūnienės, Juozas Naujalis (1869–1934) savo pašaukimą – kompozitoriaus, vargonininko, chorvedžio, pedagogo – pirmiausia siejo su atgimstančiai valstybei svarbiais darbais, kurie pelnė jam garbingą lietuvių muzikos patriarcho, autoriteto vardą. J. Naujalis tapo žymiausiu savo laiko vargonininku, choro dirigentu, mokytoju, lietuvių muzikinės spaudos pradininku, pirmojo lietuviško knygyno Kaune steigėju. Jis nuolat rūpinosi muzikinio švietimo reikalais: subūrė pirmą Lietuvoje berniukų chorą, įsteigė privačius vargonininkų ir dirigentų kursus, Vargonininkų mokyklą bei draugiją.

1919 m. J. Naujalis įkūrė privačią muzikos mokyklą, kuri po metų buvo suvalstybinta, o 1933 m. pertvarkyta į konservatoriją (dabartinę LMTA). Muzikologė pažymi, kad J. Naujalis subūrė ir Kauno kunigų seminarijos klierikų chorą, įkūrė Šv. Grigaliaus Didžiojo ir Vaikų draugijas. Buvo vienas pirmosios Lietuvos dainų šventės (1924 m.) rengėjų ir vyriausiasis dirigentas. „Naujalio pedagoginė ir organizacinė veikla išsirutuliojo taip plačiai, kad dauguma to meto jaunųjų muzikų perėjo per jo rankas, o vėliau tapo ištikimais savo profesijos šaukliais.“