Pražūti malonumų sūkury
„Pražūti malonumų sūkury!“ – tokiu pavadinimu X festivalyje „KALĖDINIS VILNIUS“ nuotaikingą naujametinę programą puošniuose Trakų Vokės dvaro rūmuose gruodžio 30 dieną pristatė jaunieji atlikėjai Elena Sverdiolaitė (sopranas) ir Jonas Šopa (fortepijonas).
Tai buvo ketvirtas koncertas, kurio koncepciją sumanė pati dainininkė; tai muzikinis pasakojimas apie garsią kurtizanę Marie Duplessis, įkvėpusią daugelį savo meto rašytojų ir kompozitorių. Galima sakyti, kad programa gražiai įsiliejo į lietuviškąją naujametę tradiciją pasitikti naujuosius metus su Giuseppes Verdi „Traviata“, nes skambėjo italų kompozitoriaus arijos iš šios operos pirmo ir trečio veiksmo („È strano...Sempre libera“ ir „Addio del passato“). Ką tik mokslus Austrijoje baigusi E. Sverdiolaitė pademonstravo gerą mokyklą ir profesinį pasirengimą, sudėtingas arijas ji atliko užtikrintai ir įtikinamai. Solistės balsas pasižymi plačiu diapazonu, skamba lygiai visuose registruose, yra stiprus ir malonaus tembro. Sudėtingos partijos, gerai įvaldyta belcanto technika – aukštos natos, koloratūra – žada puikią pradžią ateičiai. Nepriekaištingai suvaldytą muzikinę medžiagą brandai ateinant turėtų papildyti turtinamas sceninis įvaizdis, daugiau dramos elementų.
E. Sverdiolaitės kelias į operos sceną buvo nuoseklus: ji mokėsi „Liepaičių“ chorinio dainavimo mokykloje, 2018 m. įgijo bakalauro laipsnį Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o 2023 m. baigė magistro studijas Vienos muzikos ir atlikimo menų universitete (Christopho U. Meierio ir Michaelio Sturmingerio klasėje), kur įgijo magistro laipsnį su pagyrimu. Ji taip pat buvo Anny-Felbermayer ir austrų draugijos “Amicitia” stipendininkė (2021/2022 m.m.), o 2023 m. Miunchene Carlo Orffo konkurse Elena laimėjo specialųjį prizą. Jaunąją solistę Lietuvos žiūrovai galėjo išgirsti 2022 metais, kai ji debiutavo su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, atlikusi Loretos vaidmenį Giacomo Puccini operoje „Džanis Skikis“. E. Sverdiolaitė mielai atlieka Wolfgango Amadeus‘o Mozarto operų arijas, jos repertuaras pildosi ir Georgo Friedricho Händelio, Richardo Strausso, Wilibaldo Christofo Glücko operų muzikiniais vaidmenimis. Jos akiratyje – ir kamerinė muzika.
Šį vakarą, be Verdi arijų, skambėjo Ferenco Liszto romantinės meilės dainos, sukurtos garsiajai Marie Duplessis Victoro Hugo, Johanno Wolfgango von Goethes, Oskaro von Redwitz-Schmölzo, Johanno Ludwigo Uhlando ir Ferdinando Freiligratho žodžiais. Tą patį vakarą atlikti ir operines arijas, ir kamerines dainas solistui nėra paprasta, nes tai skirtingo lygmens uždaviniai. Devynios įvairaus charakterio dainos nuskambėjo įkvėptai, charakteringai, o ypač pažymėtinas jautrus, muzikalus pianisto akompanavimas. Puikus scenos partneris jau dvejus metus, Jonas Šopa – taip pat naujas įsimintinas vardas muzikų padangėje. Baigęs studijas LMTA prof. Jurgio Karnavičiaus klasėje, jis tobulinosi prestižinėje Hanoverio muzikos, teatro ir medijos mokykloje, o šiuo metu studijuoja Trosingeno muzikos universitete Vokietijoje, prof. Ingo Dannhorno klasėje. Laureato vardą ir įvairius prizus laimėjęs penkiolikoje Lietuvos ir užsienio konkursų, tarp jų – antrą vietą IX tarptautiniame Stasio Vainiūno pianistų konkurse (2022 m.), jaunasis pianistas yra remiamas įvairių fondų, o 2023 m. laimėjo DAAD (Vokietijos akademinių mainų tarnybos) stipendiją. Šalia muzikos, Jonas domisi akustika, fotografija ir kinematografija, ir šios domesio sritys savaip formuoja jo prieigą prie fortepijono meno. Jautriai sekdamas solistės partiją jai atliekant dainas, jis subtiliai formuoja kamerinį skambesį, nors akompanuojant arijoms galėtų labiau vesti, palaikyti dramatinę liniją ir patį solistą lemiamose vietose, duoti daugiau orkestrinio pamato. Šį vakarą J. Šopa paskambino solo F. Liszto „Petrarkos sonetą“ Nr. 123 As-dur ir Franzo Schuberto/Ferenco Liszto „Am Meer“. Technines galimybes pakankamai įvaldžiusiam labai muzikaliam pianistui palinkėčiau pradėti formuoti individualų garso skambesį. Šopa yra aiškiai psichologinio, intelektualaus tipo muzikantas, kuris daug laiko praleidžia ne tik prie fortepijono, bet ir prie istorinių realijų, todėl galima prognozuoti, kad gimsta dar vienas gilus muzikos plačiąja prasme interpretuotojas.
Šį malonų vakarą paįvairino abiejų atlikėjų tarp kūrinių skaitoma Marie ir su ja susijusių asmenų biografija bei laiškai. Bisui nuskambėjo Juozo Tallat-Kelpšos daina „Mano sieloj šiandien šventė“.