Prisiminus profesorių Vaclovą Paketūrą
Kad didūs žmonės nebūtų pamiršti, jų veiklą svarbu įamžinti, o prisiminimus apie išėjusius saugoti ne tik savyje, bet ir jais dalintis. 2024 m. balandžio 9 d. Muzikos svetainėje įvyko prisiminimų vakaras, skirtas profesoriui Vaclovui Paketūrui (1928–2018). Renginyje buvo ne tik pristatyta muzikologės Laimos Budzinauskienės knyga „Vaclovas Paketūras. Padėti kitiems tobulėti“, bet ir skambėjo jo muzika, atsiminimais dalijosi ilgamečiai profesoriaus kolegos bei draugai.
Vaclovas Paketūras buvo įvairialypė asmenybė, dalyvavusi įvairiuose kultūros baruose. Baigęs Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Eduardo Balsio kompozicijos klasę, Paketūras nuosekliai tęsė profesinį kelią. Kaip pedagogas jis dėstė teorines disciplinas ir kompoziciją tiek muzikos mokyklose, tiek Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), įgijo profesoriaus vardą. Tiesa, susidūręs su studijoms skirtos literatūros stoka, rašė ir vadovėlius. Greta užsiėmė visuomenine veikla – dalyvavo LMTA senate, taryboje, revizijos komisijoje, priėmimo į akademiją komisijoje ir kitur, kur reikėjo jo žinių ir patirties. Taip pat buvo ir daugelio kitų su kultūra ir muzika susijusių organizacijų narys. Na ir galiausiai, juk buvo kompozitorius. Šioje srityje Paketūras išliko artimas tradicijoms, išlaikė romantinį pasaulėvaizdį, klasikines kūrinių struktūras, o vienas svarbiausių jo kūrybos bruožų – dėmesys lietuvių liaudies muzikai bei instrumentams.
Čia paminėjau tik mažytę dalį įvairiausių profesoriaus gyvenimo bei veiklos vingių. Išsamiai visa tai atskleista muzikologės, docentės bei humanitarinių mokslų daktarės Laimos Budzinauskienės knygoje „Vaclovas Paketūras. Padėti kitiems tobulėti“. Leidinyje aprašyti įvairiapusiai profesoriaus gyvenimo aspektai, pradedant paprastais biografijos štrichais, baigiant gilesniu žvilgsniu į jo pedagoginę, visuomeninę bei kūrybinę veiklą. O kad Paketūro įamžinimas išliktų gyvas, knygoje surinkti jo draugų ir kolegų prisiminimai.
Vakaro metu šviesiais prisiminimais ir įsiminusiomis istorijomis dalijosi prof. Juozas Antanavičius, doc. dr. Laima Budzinauskienė, prof. Rūta Gaidamavičiūtė, prof. Audronė Žigaitytė, Algirdas Kiškis, paskutinį interviu su profesoriumi ir jo pagrindu vieną savo pirmųjų radijo laidų parengęs Ignas Gudelevičius.
Prisiminimuose iškilo Vaclovo Paketūro, kaip griežto, bet teisingo pedagogo asmenybė. Kolegos juo žavėjosi ir kaip kompozitoriumi, kadangi jis tęsė liaudiškos muzikos tradicijas, jas tausojo, kai daugelis jau buvo jas pamiršę. Užsiminta ir apie legendinę Paketūro sodininkystės veiklą, lydėjusią jį visą gyvenimą. Sodininkystės profesorius išmokė ir savo kolegas. Vakaro dalyviai jaukiai dalijosi priminimais apie Paketūrą kaip draugą, kolegą, kuris visada padėdavo.
Protarpiais skambėjo ir Vaclovo Paketūro kūriniai, kuriuos atliko Karoliniškių muzikos mokyklos Liaudies instrumentų skyriaus mokiniai bei LMTA doc. Aušros Liutkutės dainavimo klasės studentas Vaidotas Gudauskas. Išgirdome „Gimtajame sodžiuje“ bei „Miške“ iš diptiko „Lietuvos vaizdai“, Preliudą Nr. 4, fragmentą iš Koncerto kanklėms ir liaudies instrumentų orkestrui Nr. 1 (II d. – Andante). Kadangi Paketūras žavėjosi kompozitoriais, kurie harmonizuodavo lietuvių liaudies dainas, vakaro programą papildė ir Juozo Tallat-Kelpšos „Kur lygus laukai“.
Jaukus vakaras atnaujintoje Muzikos svetainėje gausiai susirinkusiai publikai sudarė galimybę dar kartą prisiminti daugelio mokytoją ir ryškią asmenybę Vaclovą Paketūrą, kiekvienam įsiminusį įvairiuose amplua. Profesorius daugeliui padėjo tobulėti, kas ir įamžinta knygoje bei jos iškalbingame pavadinime – „Vaclovas Paketūras. Padėti kitiems tobulėti“.