Pristatyta kompozitoriaus Jurgio Karnavičiaus pirmųjų kvartetų kompaktinė plokštelė

Publikuota: 2021-05-13 Autorius: Ieva KANANAVIČIŪTĖ
Pristatyta kompozitoriaus Jurgio Karnavičiaus pirmųjų kvartetų kompaktinė plokštelė

Šių metų gegužės 12 d. vakarą Lietuvos nacionalinės filharmonijos (LNF) Didžiojoje salėje buvo pristatyta kompozitoriaus Jurgio Karnavičiaus (1884–1941) pirmųjų kvartetų – Nr. 1 g-moll, op. 1 ir Nr. 2 d-moll, op. 6 kompaktinė plokštelė. Publikai dar menkai pažįstamus kompozitoriaus kūrybos opusus įamžino Valstybinis Vilniaus kvartetas, bendradarbiaujant su Suomijos įrašų leidykla „Ondine“.

2020 m. Valstybinis Vilniaus kvartetas – Dalia Kuznecovaitė (I smuikas), Artūras Šilalė (II smuikas), Kristina Anusevičiūtė (altas) ir Deividas Dumčius (violončelė) minėjo 55-ąją savo gyvavimo sukaktį. Nors jubiliejinių iškilmių dėl pandemijos sąlygoto visuotinio karantino nebuvo kelta, kvartetas pastarąjį sezoną pažymėjo reikšmingais darbais. Praėjusį pavasarį Vilniaus kvartetas iš prestižinės Suomijos įrašų kompanijos „Ondine“ sulaukė užsakymo įrašyti keturis kompozitoriaus Jurgio Karnavičiaus (1884–1941) kvartetus, kurie šiuolaikinei publikai yra gana nežinomi, po kompozitoriaus mirties skambėję tik keletą kartų, atliekant Lietuvos ir Čiurlionio kvartetams. Ilgametis kvarteto narys, violončelininkas prof. Augustinas Vasiliauskas prisimena, jog Kvartetą Nr. 4 Vilniaus kvartetas kartą yra atlikęs jame vis dar griežant altininkui Donatui Katkui ir smuikininkui Petrui Kuncai laikotarpiu nuo 1968–1995 m., tačiau tikslus atlikimo laikas nėra įamžintas. 

Reikšmingas užsienio leidyklos dėmesys nulėmė ir Vilniaus kvarteto puoselėjamos koncertų ciklų tradicijos tęstinumą. Sekdamas vienu pagrindinių savo tikslų – klasikinės muzikos puoselėjimu ir sklaida bei užmirštų partitūrų atskleidimu, Vilniaus kvartetas pradėjo naują koncertų ciklą „Atverk užmaršties vartus“, kuriuo siekiama publikai pristatyti visus Jurgio Karnavičiaus bei vėlyvuosius Ludwigo van Beethoveno kvartetus. Ciklo pavadinimas sąlygotas pirmojo koncerto praėjusių metų rugsėjo 27 d. metu nuskambėjusio Onutės Narbutaitės Antrojo koncerto tuo pačiu pavadinimu, o antrasis ciklo koncertas dėl šalyje paskelbto karantino lapkričio 28 d. buvo transliuojamas LNF skaitmeninėje salėje. Koncerte atlikti, o prieš tai ir įrašyti, paskutinieji kompozitoriaus J. Karnavičiaus kvartetai – Kvartetas Nr.3 ir Kvartetas Nr. 4. Šios recenzijos kaltininko, trečiojo ciklo koncerte metu skambėjo jau minėtieji Pirmasis ir Antrasis kvartetai, kurių įrašus Vilniaus kvartetas parengė praėjusių metų pavasarį.

Rengiant J. Karnavičiaus opusų įrašus, kvartetui teko susidurti su partitūrų paieškos problema, kadangi ne visi kvartetai buvo atlikti Lietuvoje. Dalia Kuznecovaitė taip atliepia įrašymo aplinkybes: „Puolėme ieškoti partitūrų, o juk visos bibliotekos, muzikos centrai uždaryti… Pats darbo procesas buvo gerokai apsunkintas, nes pirmieji kvartetai Lietuvoje nebuvo atlikti, teko jų partitūrų ieškoti muzikos archyvuose, taip pat kreiptis į gerbiamą kompozitoriaus anūką pianistą Jurgį Karnavičių. Trečiojo kvarteto spausdintos partijų versijos taip ir neradome, o rankraščio įskaityti buvo beveik neįmanoma, todėl teko valandas praleisti karpant atskiras eilutes iš partitūros ir klijuojant po taktą. Taip pat kasdienis daug valandų trunkantis pasiruošimas įrašams, dėvint kaukes, kurios taip neįprastai liečiasi prie instrumento ir lyg svetimkūnis neleidžia pilnai pajusti įprasto kontakto su juo, tikrai apsunkino darbą, tačiau nepaisant viso to, buvome be galo laimingi ir dėkingi, turėdami galimybę įprasminti karantininį laikotarpį prasmingais darbais bei neprarasti profesinės savirealizacijos“.

Aptariant koncerte skambėjusius kūrinius, verta prisiminti Jurgio Karnavičiaus biografiją bei kompozicijų kūrybos aplinkybes. J. Karnavičius Lietuvoje geriausiai žinomas kaip operų „Gražina“ ir „Radvila Perkūnas“ autorius, tačiau jo kūryboje nemažai ir instrumentinių kūrinių, tarp kurių – ir keturi kvartetai, kuriuos jis sukūrė 1913–1925 m. laikotarpiu. Muzikines (kompozicijos ir dainavimo) žinias įgijęs Sankt Peterburgo konservatorijoje, Pirmąjį kvartetą sukūrė tik baigęs studijas, tačiau kvarteto premjeroje, įvykusioje 1916 m. nedalyvavo, mat 1914 m. buvo mobilizuotas į Rusijos armiją, o 1916 m. vokiečių paimtas į nelaisvę ir iki 1918 m. gyveno Josefstadte, prie Vienos. 1917 m. karo nelaisvėje gimė Antrasis kvartetas. Manoma, kad šis opusas pirmą kartą buvo atliktas kompozitoriui grįžus į Sankt Peterburgą viename iš vakarų-susitikimų, kuriuos rengė Šiuolaikinės rusų muzikos propagandos draugija. Kūrinys galėjo būti atliktas ir anksčiau, stovykloje Josefstadte, kur Jurgis Karnavičius buvo subūręs styginių kvartetą ir pats jame griežė altu.

Koncerto-pristatymo metu atliktas Pirmasis kvartetas pasižymėjo klasicistiškai skaidria muzikos kalba, tradicine keturių dalių struktūra, gausia šviesių melodijų ir kiek dramatiškesnių sąskambių tematika. Kompozicijoje itin išryškėjo kompozitoriaus instrumentų grupių reprezentacijos užmanymas, kuomet teminės linijos plėtojamos skambant tik smuikams, pirmajam smuikui ir altui, antrajam smuikui ir violončelei ir pan. Tuo tarpu Antrasis kvartetas pasižymėjo itin dramatiška ir nuolat besikeičiančia tematika, gaivališka ekspresija, neleidusia atsikvėpti nė minutei nuo tirštos kūrinio melodinės ir harmoninės faktūros. Kaip teigiama koncerto programėlėje, „šiame opuse, labiau nei I kvartete, atsiskleidžia „sidabro amžiaus“ pasaulėjautos atgarsiai: atsiranda daugiau intonacinių prasminių „planų“, harmoninių muzikos vingrybių, suteikiančių skambesiui ypatingo rafinuotumo“.

Prestižinės įrašų kompanijos „Ondine“ dėmesį patraukė ne tik kompozitoriaus Jurgio Karnavičiaus kvartetai. LNF minint 80-ojo sezono jubiliejų, bendradarbiaujant su minėta kompanija įrašyta ir daugiau lietuvių kompozitorių opusų. Praėjusių metų gegužės mėnesį išleista Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinių simfoniniam orkestrui kompaktinė plokštelė, kurioje kūrinius atliko Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO), diriguojamas Maestro Modesto Pitrėno. Rudenį bendradarbiavimas buvo tęsiamas ir kartu su LNSO paruoštas dar vienas lietuvių kompozitoriaus – Eduardo Balsio kūrinių kompaktinis diskas.

Pabaigai norėtųsi įterpti Dalios Kuznecovaitės apibendrinamąją įžvalgą, teigiančią, jog „kompleksinis žvilgsnis prikeliant ir aktualizuojant mūsų muzikinį paveldą – kūrinius atliekant koncertuose, kokybiškai įrašant ir išleidžiant – yra nepaprastai prasmingas. Galima tik pasidžiaugti, kad iš esmės atsinaujinęs kvartetas tęsia ilgametes savo tradicijas imtis nedažnai grojamų, naujų kūrinių ir rengia, atlieka juos pačiu aukščiausiu profesionalumo lygiu."

Susiję nariai

Ieva  Kananavičiūtė

Ieva Kananavičiūtė

Muzikologija

Komentarai