Ritualinės meilės apeigos – Carlo Orffo kantata „Afroditės triumfas“

Birželio 10 d. 20 val. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos kieme (Šventaragio g. 2) suskambės Carlo Orffo (1895–1982) kantata „Afroditės triumfas“. Šis kūrinys yra dalis Orffo sceninių kantatų trilogijos „Triumfai“ (it. „Trionfi“): „Carmina Burana“ (1937), „Katulo dainos“ (it. „Catulli carmina“, 1943) ir „Afroditės triumfas“ (it. „Trionfo di Afrodite“, 1953), kurią pats kompozitorius įvardijo kaip sceninį koncertą.

Visa Carlo Orffo trilogija Lietuvoje atlikta 2012-aisiais Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro kartu su Kauno valstybiniu choru (tuomet vadovaujamu amžiną atilsį Petro Bingelio) bei solistais: sopranu Lauryna Bendžiūnaite, tenorais Algirdu Janutu ir Mindaugu Bargaila, baritonu Ramūnu Urbiečiu ir bosu Liudu Mikalausku, diriguojant maestro Gintarui Rinkevičiui.

Šiemet, praėjus septyniasdešimčiai metų nuo „Afroditės triumfo“ premjeros Milano „La Scala“ operos teatre, kurią įprasmino legendinis Herbertas von Karajanas, muzikos mylėtojai Lietuvoje turės puikią progą ir vėl įsitraukti į meilės apeigų ritmus, partitūrą išpildant sopranui Laurynai Bendžiūnaitei, tenorui Karoliui Kašiubai, bosui Vladimirui Prudnikovui; Kauno valstybiniam chorui (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Robertas Šervenikas) ir Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui; muzikų plejadą garsų istorijos keliu ves dirigentas Gintaras Rinkevičius. Belaukiant „Afroditės triumfo“ – pokalbis su maestro Gintaru Rinkevičiumi ir soliste Lauryna Bendžiūnaite.

Pasidalinkite, kokia toji Carlo Orffo kantata „Afroditės triumfas“. Koks ir apie ką šis kūrinys?

Gintaras Rinkevičius: Kalbant apie Carlo Orffo kantatą „Afroditės triumfas“, reikia galvoti apie visą kompozitoriaus kantatų trilogijos „Triumfai“ kontekstą. „Carmina Burana“, „Catulli Carmina“ ir „Afroditės triumfas“ parašyta labai panašia muzikine kalba, bet kiekvienoje kantatoje atskleidžiami skirtingi dalykai. „Carmina Burana“ – pasaulietinės Viduramžių melodijų dainos, kuriose įvairiaprasmiai liečiamos skirtingos likimo apraiškos; „Catulli Carmina“ yra meilės kantata – nuo įsimylėjimo, mylimųjų bendravimo iki amžinos meilės pasižadėjimo; o „Afroditės triumfas“ yra tikriausios ritualinės meilės apeigos. Romėnų poeto Gajaus Valerijaus Katulo ir graikų poetų Sapfo bei Euripido vestuvių poemų tekstų fragmentai meistriškai susieti į naują originalų kūrinį, kuris Orffo ritmuose įgauna ritualo pavidalą.

Orffo kantatose ypač svarbus ritminis piešinys, pats vyksmas, judėjimas, galima sakyti, tai reikšmingiau už lyriką, nors yra ir lyrinių epizodų, bet toji lyrika yra kitokia nei romantinių kompozitorių veikaluose.

Lauryna Bendžiūnaitė: „Afroditės triumfas“ yra viena iš Orffo kantatų trilogijos dalių. Su maestro Gintaru Rinkevičiumi esame atlikę jas visas, – „Carmina Burana“, „Catulli Carmina“, „Afroditės triumfas“, – viename koncerte, o dabar „triumfuosime“ antrąkart. Jei trumpai, šis kūrinys yra vestuvių ceremonija-procesija, kurią vainikuoja grožio ir meilės deivės Afroditės pasirodymas. Soprano partija kaprizinga, plataus diapazono, pilna netikėtų šuolių ir intonacinių iššūkių, kaip tik tai, ką aš mėgstu.

„Afroditės triumfas“ suskambės birželio 10-ąją, kaip vyksta pasiruošimas, kaip sekasi bendradarbiauti?

Gintaras Rinkevičius: LVSO labai dažnai bendradarbiauja su Kauno valstybiniu choru, taip pat ir savo rengiamuose vasaros festivaliuose – esame drauge atlikę ir Wolfgango Amadeus Mozarto „Requiem“, ir Giuseppeʼs Verdi „Requiem“, ir Antonino Dvořáko „Requiem“, ir Carlo Orffo „Carmina Burana“ LR Vidaus reikalų ministerijos kieme. Šįkart nusprendėme atlikti Orffo „Afroditės triumfą“. Solistus visada kviečiame skirtingus. Šis kūrinys, mano manymu, Laurynai Bendžiūnaitei labai tinka, kadangi jis reikalauja ypatingos muzikinės išminties, vokalinio ir vaidybinio meistriškumo, atskleidžiant charakterius, jų savitumą.

Vladimirui Prudnikovui nereikės labai daug vokalinės meistrystės, tačiau jam teks daug vaidinti. Orffo kantatų trilogijoje aktorinio meistriškumo elementas turi labai didelės svarbos.

„Afroditės triumfą“ labai gerai žinau, kadangi esu dirigavęs daug kartų ir užsienyje, tad repeticijų metu siekiu akcentuoti tuos epizodus, kurie reikalauja ypatingo dėmesio. Daugiausia repeticijų reikia jaunajam solistui – tenorui Karoliui Kašiubai. Labai noriu, kad jis kuo greičiau būtų įtrauktas į Lietuvos ir užsienio šalių koncertinį gyvenimą, spektaklių repertuarą. Mano vertinimu, pasiruošimas „Afroditės triumfui“ vyksta sklandžiai, todėl tikiuosi, kad išvengsime bet kokių netikėtumų.

Lauryna Bendžiūnaitė: Dar laukiu repeticijų pradžios, bet jau galiu pasakyti, kad viskas bus puiku ir praeis sklandžiai. Kūrinys sudėtingas atlikėjui, tačiau žiūrovui jis – tikra pramoga.

Jūsų patarimu, ko tikėtis ar nesitikėti einant išgirsti Carlo Orffo „Afroditės triumfo“?

Gintaras Rinkevičius: Carlo Orffo „Afroditės triumfas“ yra labai įdomus ir vertingas kūrinys tiek solistams, tiek chorui, tiek orkestrui. Žinantys „Carmina Burana“ tikrai nenusivils atėję pasiklausyti „Afroditės triumfo“. Kantatas vienija ritminiai, ritualiniai panašumai, bet muzika yra visiškai skirtinga, todėl būtina išgirsti šias meilės apeigas.

Jokio specialaus muzikinio pasiruošimo nereikia, nes Orffo muzika pati savaime yra iškalbinga ir suprantama, įtraukianti. Galbūt atlikti ją ir sudėtinga, tačiau klausytis – be galo malonu.

Lauryna Bendžiūnaitė: Jūs esate pakviesti į graikiškas vestuves su visais jų atributais, ateikite į šventę!

Kalbamės pirmosiomis vasaros dienomis, gerbiamieji, kas Jūsų laukia šią vasarą? Ko Jūs laukiate, tikitės iš jos, joje?

Gintaras Rinkevičius: Šiandien – birželio 3-oji, laukia repeticija, o vakarą – „Roko baladžių“ koncertas, kuris, galima sakyti, yra LVSO vasaros festivalio tradicija, galbūt ir vyksiantis, kaip ir festivalis, 14-ąjį kartą. Birželio 10-ąją – Orffo „Afroditės triumfas“, o festivalį birželio 17-ąją baigs trys mūsų divos koncerte „Viva la diva“, kuriame skambės populiarioji muzika.

LVSO gros ir Pažaislio muzikos festivalyje – laukia koncertas birželio 21-ąją su labai įdomia soliste iš Didžiosios Britanijos Sarah Connolly. Paskui kaip dirigentas vyksiu į gastroles, o sugrįžus – premjera Pažaislio muzikos festivalyje – Lietuvoje pirmą kartą bus atliekama Karolio Szymanowskio opera „Karalius Rogeris“. Labai rimtas darbas, kuriam atsakingai ruošiamės. Operos „Karalius Rogeris“ koncertinis atlikimas įvyks rugpjūčio 27-ąją. „Karaliaus Rogerio“ koncertiniu atlikimu LVSO pradės ir 35-ąjį sezoną rugsėjo 28-ąją Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.

Lauryna Bendžiūnaitė: Į repeticijas atvykstu po tik ką įvykusių „SnappyOpera“ premjerų, kur mūsų jaunieji kolegos iš Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos, Klaipėdos Vydūno ir Neringos gimnazijų bei Neringos meno mokyklos atliko tris trumputes operas.

#žaiboopera yra mano aistros projektas ir aš turiu ambicingą svajonę užkrėsti šiuo virusu visą Lietuvą, kad kiekviena mokykla turėtų galimybę įsisavinti „Mahogany Opera“ metodiką ir toliau vykdyti panašius, jau savo projektus. Po Afroditės graikiškų dejonių nersiu į saugius Wolfgango Amadeus Mozarto vandenis – kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru ir maestro Robertu Šerveniku birželio 25-ąją atidarysime XX-ąjį Tytuvėnų vasaros festivalį, tuomet liepos 15 d. „Deal Music and Arts Festival“ su „English Concert“ diriguojant Trevorui Pinnockui, žinoma, – Mozartas.

Tuomet įkvėpsiu ir pulsiu mokintis. Laukia sugrįžimas į „Anima Mundi Festival“ Italijoje su Felixo Mendelssohno simfonija-kantata „Lobgesang“ („Šlovinimo himnas“) ir 42-ąja Psalme „Wie der Hirch schreit“ („Kaip elnė ilgisi“), iškart po to kelionė į Japoniją, Tokiją, kur laukia du koncertai atliekant tą pačią programą. Galiausiai desertas – rugsėjo 28 d. Karolio Szymanowskio operos „Karalius Rogeris“ koncertinis atlikimas su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Čia manęs laukia Roksanos partija. Tokie mano artimiausi keli mėnesiai. Gyvenimo tempas išties intensyvus šiuo metu, bet laiko sušalti prie Baltijos tikrai rasiu.

Pokalbio pabaigoje – kvietimas, kaip linkėjimas, įkvėpimas, 2023-ųjų vasaros potyriams.

Gintaras Rinkevičius: Kviečiu gerbiamą publiką lankyti vasaros koncertus! Tikiu, jog kiekvienas žmogus asmeniškai pasirinks tai, kas artimiausia jo širdžiai, atliepia jo mintis, jausmus. Drįskite ateiti ir pasiklausyti, kad ir pirmą kartą plačiąja prasme klasikinės muzikos; ji tikrai yra paprasta ir suprantama, o joje įprasmintas grožis perteikia tikras ir pačias subtiliausias emocijas, bei jausmus, kurie buvo, yra ir visada bus reikalingi kiekvienam mūsų amžinai.

Lauryna Bendžiūnaitė: Jeigu galėčiau išleisti įstatymą, kurio visi turėtų laikytis, tai būtų gerumo vieno kitam įsakymas. Gerumo linkiu, nes jo niekada nebūna per daug.