Romantiškas altų duetas

Vasario 25 dieną Nacionalinės filharmonijos Mažojoje salėje skambėjo romantika dvelkianti muzika dviem altams, ją griežė šeimyninis duetas Dovilė ir Jurgis Juozapaičiai. Koncerte, pavadintame „Visa tiesa apie altą“, klausytojai iš tiesų galėjo daug ką sužinoti apie instrumento galimybes. Įdomu, kad alto konstrukcija neatitinka akustinių kanonų, būdingų kitiems jo „giminaičiams“ – smuikui, violončelei ar kontrabosui. Pagal skambesio diapazoną altas turėtų būti gerokai didesnis, bet tada tiesiog fiziškai būtų neįmanoma juo griežti. Tačiau šis techninis neatitikimas instrumento tembrui suteikia originalumo, paslaptingumo, netgi mistikos. Altas neretai vadinamas lemtingu instrumentu, nes jo tembras siejamas su lemtimi, magija ir anapusiniu pasauliu. Keista, tačiau Bélos Bartóko, Dmitrijaus Šostakovičiaus, Henryko Wieniawskio, Aramo Chačaturiano ir dar kelių kompozitorių paskutiniai kūriniai prieš iškeliaujant anapilin parašyti būtent šiam instrumentui.

Koncerte skambėjo ne tik legendinė alto kantilena – išgirdome ir griausmingos akordinės muzikos, gėrėjomės virtuoziniais štrichais, tercijomis, sekstomis ir net altui sunkiai įsivaizduojamomis decimomis. Ir visa tai buvo atlikta nepriekaištingai, todėl nestebina, kad Dovilė ir Jurgis yra lyderiaujančių klasikinės muzikos kolektyvų – Lietuvos Nacionalinio simfoninio orkestro ir Lietuvos kamerinio orkestro – altų grupių koncertmeisteriai.

Nenuostabu, kad Jurgis Juozapaitis pats pristatė koncerto programą, nes jis puikiai išmano lietuviškos alto muzikos ypatumus ir jos raidą, 2015 metais Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje apgynė disertaciją „Lietuvos alto menas: pedagogika ir kūryba“.

Pirmasis koncerte skambėjęs Mozarto amžininko Alessandro Rollos (1757–1841) Duetas dviem altams Nr. 3 F-dur nuo pirmųjų taktų žavėjo publiką darniu abiejų instrumentų skambesiu, emocionaliu atlikimu.

Pasaulio instrumentinės muzikos literatūroje turbūt nėra kitos temos, pagal kurią būtų komponuota tokia daugybė variacijų pačioms įvairiausioms sudėtims, kaip kad Händelio Pasakalija. Aptariamame koncerte žymaus britų altininko virtuozo Lionelio Tertiso aranžuotė dviem altams suskambo naujai ir originaliai. Atlikėjai įrodė, kad altininkai gali puikiausiai atlikti vos ne akrobatinius kairės rankos judesius, pagroti sudėtingus akordus, kuriuos ir smuikininkams kokybiškai pagriežti yra rimtas iššūkis. Solistai atskleidė ir tikrąją smuiko brolio prigimtį – kantilena skambėjo jautriai ir gyvai, įprasmindama natūralų, logišką muzikinį vystymą. Šiame kūrinyje atsiskleidė ypač jautrus Dovilės akompanavimas Jurgiui.

Alto mistinis tembras skleidėsi Gartho Knoxo kurinyje „Viola Spaces for Two“. Jo grožį perteikė ne tik garso spalva, bet ir virtuoziškas pizzicato, sudėtingiausi akordai, nepriekaištingas stryko valdymas.

Britų altininko Franko Bridge´o „Lament“ – gilaus melancholiško romantizmo pavyzdys. Jį atlikdami solistai perteikė tiek subtiliausius emocijų atspalvius, tiek audringus išgyvenimus.

Koncerto pabaigoje nuskambėjo išdaigiškas Antano Rekašiaus „Groteskas“, kompozitoriaus kadaise dedikuotas Lietuvos alto grandams Petrui Radzevičiui ir Donatui Katkui. Nuo pat pirmųjų taktų vyko dviejų keistokų instrumentų (o gal ir asmenybių) pašnekesys, kupinas ir ginčų, ir švelniausių jausmų.

... O kolegos altininkai dar ne vieną dieną karštai aptarinėjo šaunaus šeimyninio dueto pasirodymą, puikios instrumento technikos demonstravimą ir taip reikalingą alto muzikos propagavimą.