Scenoje su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru – Petras ir Lukas Geniušai
Spalio 17 d. 19 val. Vilniaus Kongresų rūmuose unikali proga išgirsti ne tik du puikius pianistus, pasižyminčius savitomis interpretacijomis bei nepriekaištinga technika. Tai reta proga scenoje pajusti visišką susiklausymą ir intymų atlikėjų ryšį, kartu koncertuojant tėvui ir sūnui.
Tarp Lietuvos atlikėjų Petras Geniušas išsiskiria interesų įvairiapusiškumu ir nuolatinėmis, dažnai rizikingomis naujų išraiškos formų, nekasdieniškų muzikinių ir dvasinių potyrių paieškomis. Įvaldęs platų klasikinių, romantinių ir šiuolaikinių kūrinių repertuarą, jis rengia rečitalius ir koncertuoja kaip solistas su Lietuvos ir užsienio simfoniniais orkestrais, įvairiais kameriniais ansambliais. P. Geniušui klasikinio pianisto amplua per maža: neretai jį galima pamatyti ant scenos akompanuojantį dramos spektakliams, baletui ar net kabaretui, dalyvaujantį džiazo ir įvairius muzikos stilius jungiančiuose projektuose.
24 metų Lukas Geniušas – trečios kartos Geniušų muzikantų dinastijos atstovas, pianistų Petro Geniušo ir Ksenijos Knorre sūnus. Penkerių pradėjo skambinti fortepijonu, o nuo šešerių – koncertuoti. Šiuo metu pianistas – savo močiutės prof. V. Gornostajevos klasės meno aspirantas Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje. L. Geniušo skambinimas pasižymi įspūdingu virtuoziškumu, stilingumu, intelektualia ištarme, temperamento, emocijų ir logikos derme. Pianistas imasi stambių ciklinių programų, kaip antai visi F. Chopino etiudai, P. Hindemitho „Ludus tonalis“ ar visi L.van Beethoveno koncertai. Pastarąjį Beethoveno koncertų maratoną jis du kartus surengė 2013 m.: pirmą – Genujoje, „Carlo Felice“ teatre birželį (per vieną dieną!) ir pakartojo Vilniaus Kongresų rūmuose spalio mėnesį per du vakarus kartu su LVSO, diriguojant G. Rinkevičiui.
Penktadienio vakarą Vilniaus Kongresų rūmuose skambės S. Prokofjevo Pirmasis koncertas fortepijonui ir orkestrui Des-dur, kurį kompozitorius parašė būdamas 21-erių. Prokofjevas kūryboje labiausiai siekė novatoriškumo, o jaunystėje tiesiog paniškai bijojo būti neoriginalus. Jis teigė: „Mano svarbiausia dorybė (arba, jei norite – yda) visada buvo originalios, tik man būdingos muzikos kalbos paieškos. Nekenčiu pamėgdžiojimo. Nekenčiu štampų. Nenoriu nešioti kažkieno kaukės. Visada noriu būti savimi“. Koncertas dviem fortepijonams Nr. 10 Es-dur – 20-mečio W. A. Mozarto kūrinys, kurį jis rašė sau ir savo seseriai. Abiejų fortepijonų partijos – lygiavertės, komponuojamos varžybų principu: instrumentai „veja“ vienas kito melodijas, pasažus, kartas nuo karto darniai susitinka ar vienas kitą nutraukia ir vėl leidžiasi į rungtynes. P. Čaikovskio Antrasis koncertas fortepijonui ir orkestrui G-dur, op. 44 yra negailestingai užtemdytas savo šlovingojo pirmtako. Iki šių dienų retas pianistas primena jį klausytojams, nors muzika itin melodinga, o fortepijono partija virtuoziškumu vargu ar nusileidžia Pirmajam Čaikovskio koncertui. Diriguos Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausias dirigentas Gintaras Rinkevičius.