Septintasis Egidijaus Buožio albumas pretenduoja į metų džiazo sensaciją

Lietuvos džiazo muzikantų sėkmingi pasirodymai su kitų šalių kolegomis seniai jau nieko nebestebina, kaip ir jų įrašai užsienio studijose. Džiazo pianisto ir kompozitoriaus Egidijaus Buožio taip pat seniai nebereikia pristatinėti, jo titulų, gautų nominacijų ir net rekordų sąrašas būtų ganėtinai ilgas, tad nekartosiu to, ką galite perskaityti oficialiame Egidijaus interneto tinklapyje http://www.egidijusbuozis.com .

Taigi, 2019-ųjų sausio pabaigoje pasaulį išvydo septintasis Egidijaus Buožio albumas „Labyrinth“, išvydo dviem pavidalais – aštuonių autorinių kompozicijų CD ir riboto tiražo dvigubas vinilas (pasirodęs šiek tiek vėliau), kurio vienoje pusėje skamba tik fortepijonas. Albumas tarsi apibendrina daugiau kaip dviejų dešimtmečių Egidijaus kūrybinį kelią, nuo pirmojo albumo „Town of Love“, kur jo jazzy-pop stiliaus dainas įrašė Irena Starošaitė ir Stepas Januška 1995-aisais. Septintasis albumas išskirtinis kartu su Egidijumi jį įrašiusių muzikantų sudėtimi ir žinoma išskirtine muzikine bei technine kokybe. Jau vien tik vienas žymiausių pasaulio gitaristų Al Di Meola, įrašęs su Egidijumi visas jo albumo kompozicijas suteikia albumui išskirtinę reikšmę. Albumas įrašytas privačioje garsaus vokiečių įrašų prodiuserio Franz‘o Plasa studijoje H.O.M.E. Hamburge. Anot Egidijaus, pirmosios pažintys su šiuolaikiniu džiazu kaip tik ir buvo Al Di Meolos daugiau nei prieš tris dešimtmečius išleistos vinilo plokštelės „Splendido Hotel“, „Electric Randevous“, „Scenario“, kurias tuomet iš vakarų Europos šiapus geležinės uždangos pargabendavo a.a. Sauliaus Karoso bičiuliai Amerikos lietuviai.

Anot Egidijaus, kultūros mecenato Sauliaus Karoso indėlį į šio albumo pasirodymą būtų sunku pervertinti. Jo netikėtą netektį vasario pradžioje išgyveno ne tik artimieji, bet ir visa muzikų bendruomenė. Jis ne tik mecenavo visą albumo leidybą, bet nuolat aktyviai domėjosi ir sekė visą kūrybinį procesą. Egidijus pasidžiaugė, kad dar prieš išeidamas Anapilin, Saulius Karosas spėjo pamatyti dar spaustuvės dažais kvepiantį CD. Deja, išvysti albumo vinilo versijos Sauliui Karosui jau nebuvo lemta....

Visi septyni Egidijaus albumai yra labai skirtingi savo muzikinėmis idėjomis ir stiliais. Galima priminti, kad 2000-aisiais pasirodęs albumas „Solos and duos“, kur pianistas kartu trimitininku Valerijumi Ramoška įrašė džiazo standartus, gavo aukščiausią žurnalo „Gramofonas“ įvertinimą. 2002-ais prasidėjo spontaniškų improvizacijų etapas ir tais pat metais pasirodė albumas „Impro-vizijos“, kuriame buvo užfiksuotos spontaniškos improvizacijos su žymiausiais Lietuvos džiazo muzikos atstovais. Panašiai ir 2007-ųjų albume „Spontanica“ buvo įrašytos spontaniškos Egidijaus Buožio ir Petro Vyšniausko improvizacijos iš koncerto Šv. Kotrynos bažnyčioje. Tačiau jau 2005 metais Egidijaus biografijoje matome ryškų posūkį į ištobulintų ir apibrėžtų originalių kompozicijų lauką su albumu “At First Sight” (įrašytą su Valerijumi Ramoška, Eugenijumi Kanevičiumi ir Dariumi Rudžiu). Tuo metu 2011-ais pasirodęs Egidijaus solinis koncertinis albumas „One“ buvo tarsi kūrybinė virtuvė, kurioje tilpo tiek spontaniškos improvizacijos, tiek ir išbaigtos įvairių stilių originalios kompozicijos bei džiazo standartai. 2015-ųjų albumas “Pictures” - pirmasis sėkmingas įžengimas į tarptautinę rinką, pasitelkiant žinomus skandinavų džiazo muzikantus, kompozitorių ir prodiuserį Larsą Danielssoną bei daininkę ir kompozitorę Caecilie Norby, taip pat skandinavų, vokiečių ir lietuvių muzikantų komandą - Arve Henriksen, Stefan Pintev, Mattias Gronroos, Tommy Holmgren, lietuvį violončelininką Vytautą Sondeckį. Albumą sudarė lietuvių ir danų liaudies dainų aranžuotės bei originalios Caecilie‘os Norby ir Lars‘o Danielsson‘o kompozicijos.

Taigi, naujausias Egidijaus Buožio albumas „Labyrinth“ yra grynai autorinis ir kaip minėta – savotiškas kelių dešimtmečių kūrybos apibendrinimas. Albumo stiprybė ne tik „primarijus“ Al Di Meola, tačiau ir visa atlikėjų komanda - Brian Bromberg ( el. ir akust. bosas), Xavier Desandre Navarre (būgnai, perkusija, vokalas), Domingo Patricio (fleita) ir lietuvis violončelininkas Vytautas Sondeckis. Įdomu dar ir tai, kad visi muzikantai „dirba už du“, t.y. groja tiek elektroniniais, tiek akustiniais instrumentais. Pati pirmoji albumo kompozicija taip pat pavadinta „Labyrinth“, stilistiškai ir kompoziciškai sinkretiška, tarsi užduodanti toną visam albumui. Anot paties Egidijaus – kūrybos kelias yra tarsi labirintas, kuriame persipina įvairūs džiazo stiliai - nuo fusion iki latino. Beje latino stilių ryškiai atspindi šeštoji albumo kompozicija „Sunny Honey“, kas Egidijaus kūryboje yra naujas dalykas, tarsi gaivus Karibų vėjas praūžianti sambos ritmu su efektingais calipso „permušimais“. Pastarojoje kompozicijoje ryškiai atsiskleidė fleitininkas Domingo Patricio, efektingos, virtuoziškos fortepijono ir gitaros improvizacijos. Domingo Patricio yra grojęs su legendiniu flamenko gitaristu Paco de Lucia. Albumu tikrai nenusivils tie, kurie viename albume ieško nuotaikų ir stilių įvairovės. Ugningą „Soney Honey“ keičia svajinga ir meditatyvi „Dreamflight“, ir šiek tiek netikėtai albumą užbaigia beveik klasikinis „Gavotas“, tarsi elegantiška duoklė akademinei muzikai, kuri lieka artima ir svarbi visoje Egidijaus kūryboje. Čia girdime išties puikų, akademišką Al Di Meolos ir Vytauto Sondeckio duetą, kurį į spalvingos džiazo harmonijos rūbą sintezatoriumi įvelka Egidijus Buožis. Pasak Egidijaus, čia teko prisiminti ir polifonijos pamokas. Beje, Al Di Meola yra grojęs ir J. S. Bacho kūrybą.

Pasak Egidijaus, darbas prie naujausio albumo prasidėjo dar 2017-aisiais, kai buvo tariamasi su muzikantais bei įrašų studijos savininku Franz Plasa, tada užsimezgė kontaktai su Al di Meola. Į klausimą „kaip?“ Egidijus tik mįslingai atsakė – „atsidūriau tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje“. Al Di Meola, perklausęs ankstesnių metų Egidijaus Buožio įrašus, gana greitai sutiko dalyvauti albumo įrašyme. Ir tai visiškai nenuostabu. Al Di Meolos įtaką galima jausti visoje Egidijaus kūryboje. Abu muzikantai yra artimi savo muzikiniu mąstymu, melodikos išraiška, harmonijos girdėjimu ir spontanišku virtuoziškumu.

Nebuvo lengva albumo logistikos pusė, derinant visų muzikantų ir F. Plasa studijos darbo kalendorius. Vis dėl to pabrėžčiau dar vieną išskirtinį albumo bruožą – nepaprastai aukštą įrašo techninę kokybę, F. Plasa studija tuo išties garsėja. Tad džiazo įrašų gurmanai turi kur ir kuo papuoselėti savo skonius ir pojūčius.

Pabaigai - svarbiausia informacija tiems, kurie dar nesusipažino su šiuo albumu. Jis platinamas per elektroninę prekybą bei klausymui pasiekiamas spotify.com bei amazon.com platformose.

Susiję nuotraukų galerijos

E. Buožio CD_2019

2019-04-22