„Simfukams“ – dvidešimt
Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleivių simfoninis orkestras „Simfukai“ šiemet švenčia spalvingos veiklos dvidešimtmetį. Ambicingi koncertai, daugybė projektų, gastrolės užsienyje, kūrybinės stovyklos – toks „Simfukų“ gyvenimo būdas.
„Apie šį orkestrą galiu pasakyti tik viena – tai lobis... <...> Ir tik mes, suaugusieji, galime nulemti šių deimantų ateities spindėjimą – puoselėdami, globodami, atiduodami save. Juk šie deimantai – mūsų vaikai...“, – yra sakęs šviesaus atminimo violončelininkas ir dirigentas Mstislavas Rostropovičius.
Praėjusių metų gruodžio 16-osios vakarą mokyklos B. Dvariono salėje įvyko jubiliejinis orkestro koncertas, kuriame pasirodė kelios „Simfukų“ kartos drauge su orkestro meno vadovu ir dirigentu Modestu Barkausku bei Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu Modestu Pitrėnu, mokyklos muzikantams vadovavusiu 2001–2008 m. Renginį žaismingai vedė nuo pat orkestro įsikūrimo dirbantis jo vadovas Artūras Alenskas. Skambėjo ryškiausi kolektyvo repertuaro perlai, kruopščiai tobulinti dviejų dešimtmečių kelyje, – ištraukos iš Eduardo Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“, Georgesˊo Bizet operos „Carmen“, Charlesˊio Gounod „Fausto“, Antoníno Dvořáko Devintosios simfonijos finalas ir kt. Staigmena tapo koncerto pradžioje jungtinio visų laikų „Simfukų“ orkestro atlikta garsioji B. Dvariono „Žvaigždutė“, didžiulių publikos ovacijų sulaukė ir finale nuskambėjusi Giuseppe Verdi Triumfo maršo iš operos „Aida“ gimtadieninė interpretacija. Jubiliejinį renginį apibendrinęs buvusių orkestro narių sukurtas filmas apie 20 metų kūrybinį kelią tarsi patvirtino, kokia stipri muzikos gija sieja „Simfukus“.
Nuo 2008-ųjų orkestrui vadovaujantis M. Barkauskas, pakviestas tuomečio vadovo M. Pitrėno, prisimena nelengvą darbo su jaunimu pradžią: „Tuo metu buvau studentas. Pradžia buvo lyg vieni kitų analizė. Vaikai geba matyti kiaurai – kai pajunta vadovų nuoširdumą, tariama siena dingsta ir prasideda tikras kūrybinis darbas. Taip ir atsitiko. Muzikavimą lydi ir vadovų, ir moksleivių noras pasiekti kuo kokybiškesnį rezultatą. Išgirdę orkestrantų programos pageidavimus, dažnai gerokai viršijančius jų galimybes, pradedame „derybas“, tačiau mums, vadovams, belieka pasiduoti ir pasitikėti bendražygiais. Jie – mano kelio pradžia, jei nebūtų „Simfukų“, nebūčiau tas, kas esu šiandien.“
M. Barkauskui antrina ir dirigentas M. Pitrėnas: „Laikotarpis, praleistas su šiuo orkestru, mane brandino – man tai buvo pirmasis orkestras, o šiandien jaučiuosi tiek pat davęs, kiek ir gavęs. Vaikai tarsi peršoka savo sugebėjimų ribas. Visuomet didžiuojuosi turėjęs galimybę dirbti su „Simfukais“, pasitikrinti, ar esu pakankamai reiklus, nuoširdus, nemeluojantis sau ir kitiems.“
Mintį įkurti moksleivių simfoninį orkestrą ne vienus metus brandino mokyklos direktorė Laimutė Užkuraitienė. Nuo seno čia gyvavo styginių instrumentų orkestras, o mokyklai vis labiau plečiantis 1999 m. buvo suburtas gerokai didesnis kolektyvas. „Šią mintį Kopenhagoje pašnabždėjo vienas pažįstamas, pasiteiravęs: tokia didelė mokykla, o neturite simfoninio orkestro? Apsisprendus kurti kolektyvą svarbiausia užduotis buvo rasti vadovus, kurie įkvėptų jaunuosius muzikantus patikėti tuo, ką daro, ir patys neabejotų“, – sakė direktorė.
Buvo nuspręsta orkestro vadovu pakviesti dirbti Ugnių Vaiginį, jam talkino A. Alenskas, Vilius Pocius, dirbantys iki šių dienų, taip pat Tatjana Kuc. 2001 m. orkestro vadovo pareigas pradėjo eiti M. Pitrėnas, o 2008-aisiais – M. Barkauskas. „Ieškant orkestro vadovų, patarimo teko paprašyti vieno žymiausių lietuvių dirigentų prof. Juozo Domarko. Esame dėkingi, kad pradžioje maestro rekomendavo M. Pitrėną, vėliau ir M. Barkauską“, – prisimena L. Užkuraitienė. Šiuo metu su „Simfukais“, be minėtų vadovų, taip pat dirba grupių vadovai Dalius Jovaiša, Ernestas Ramelis, Jonas Armonas ir Egidijus Stanelis.
Jau po kelių pirmųjų darbo mėnesių orkestras šv. Kalėdų šventėje sėkmingai pasirodė didžiojoje scenoje, netrukus koncertuota Panevėžyje ir Klaipėdoje, o prabėgus keleriems metams – jau ir Nacionalinėje filharmonijoje. „Darbo pradžioje nei aš, nei vadovai nežinojome, koks rezultatas lydės idėjas – juk dirbti su vaikais yra kur kas sudėtingiau nei su profesionalais: motyvavimas, repertuaro pasirinkimas, pritaikymas vaikams, kultūrinės išvykos... Nuo pat pirmųjų veiklos metų stengtasi būti ne mėgėjais, o profesionalais – visa tai pasiteisino“, – neabejoja L. Užkuraitienė. 2016 m. orkestras buvo pakviestas tapti Europos orkestrų federacijos nariu.
A. Alenskas džiaugiasi „Simfukų“ skleidžiama muzikine kultūra: „Kažkada kažkas pasakė, kad „Simfukai“ jau tapo neatskiriama Lietuvos jaunimo muzikinės kultūros dalimi. Dabartinis rezultatas pasiektas labai dideliu daugybės žmonių darbu. Orkestras negalėtų gyvuoti be pedagogų, nors kartais juokauju, kad bepigu mums mokyti jau grojančius vaikus. Tiesa, nuolatinė orkestrantų kaita ne visada gali užtikrinti vienodą atlikimo lygį, todėl itin reikšminga parama vienas kitam. Prisimenu, gastroliuojant Nidoje, prie mūsų su M. Pitrėnu prieina keletas vaikų ir sako – mes išsirinkome orkestro tarybą. Pagalvojau, ar čia tik nebus kas nors negero ir netikėto prieš pat koncertą. Pasiūliau aptarti reikalus vėliau, tačiau kai išgirdome, kad jie nėra labai skubūs – apie repertuarą, – nutarėme išklausyti tuoj pat. Vaikai paklausė: „Kodėl mes grojame tik paprasto turinio kūrinius, kai galėtume atlikti „Tanhoizerio“ uvertiūrą ar „Šokį su kardais“? Taigi, vaikų ambicijos kartais ne visai pasvertos, tačiau priverčia susimąstyti. Kodėl gi ne – pirmaisiais metais mūsų repertuarą sudarė Barkarolė iš „Hofmano pasakų“, o dabar džiaugiamės ir A. Dvořáko Devintosios simfonijos finalu, ir kitais reikšmingais populiariosios bei klasikinės muzikos opusais.“
Apie orkestrą šiltai atsiliepia jaunieji atlikėjai. Jų nuomone, visi orkestro vadovai rodė nepaprastą pavyzdį, mokėjo elgtis vaikiškai ir draugiškai. Orkestrantai sakosi išmokę vertinti muzikos kūrinius, draugystę, lygiuotis į autoritetus. Beje, dvidešimtmečio koncertas tarsi įkvėpė orkestro absolventus susiburti į kolektyvą ir sekmadieniais mokykloje muzikuoti. Kūrybinio džiaugsmo visiems „Simfukams“!