Šiųmečiame koncerte „Mama, aš grįžtu Kalėdoms!“ – kosminės Gustavo Holsto impresijos

Tradicinis kalėdinis koncertas „Organum“ salėje, šiais metais vykęs gruodžio 27 dieną – lyg jaunų talentų šventinis fejerverkas, supažindinantis su muzikinę karjerą Lietuvoje pradėjusiais ir užsienyje tęsiančiais lietuvių muzikantais, kurie jau spėjo įsitvirtinti įvairiose srityse ir parodyti geriausius rezultatus.

Šįkart scenoje karaliavo projekto sumanytojos ir autorės Kamilės Zaveckaitės suburta komanda, atlikusi Jean-Philippe‘o Rameau (1683–1764) keletą pjesių iš „Naujosios siuitos“ klavesinui G-dur / g-moll RCT6 / Nouvelles Suites de Pièces de Clavecin (1727) (skambino Kasparas Mikužis, fortepijonas, Jungtinė Karalystė), Gustavo Holsto (1874-1934) tris pjeses iš simfoninės siuitos ,,Planetos'“ / The Planets (skambino Kamilė Zaveckaitė, fortepijonas, Austrija ir Julija Bagdonavičiūtė, fortepijonas, Lietuva) bei Camille‘io Saint-Saënso (1835-1921) „Introdukciją ir Rondo Capriccioso“ op. 28 (griežė Ugnė Liepa Žuklytė, smuikas, Jungtinė Karalystė, akompanavo Kasparas Mikužis).

„Tikiu, kad ypatingai šiandien, prabėgus kalėdiniam šurmuliui, lengvai atpažįstate tą perdėtos ramybės ir lyg nostalgijos jausmą, kuris mus aplanko iškart po tokių intensyvių švenčių dienų. Lyg ir laukta ramybė, atkeliavusi staiga, drauge atsineša ir melancholišką pokalėdinę tuštumą… dėl to šiandien, šiuo koncertu kviečiame neatsisveikinti su šventiniu jaukumu, o jį pratęsti šiuose lyg antraisiais melomanų namais tapusiame, didžiausiame Baltijos šalių fortepijonų salone ,,Organum“. Šventiniu laikotarpiu į gimtinę sugrįžę emigrantai, išsiilgę gimtinės šilumos, jums šiandien muzikos pagalba seks magiškas kalėdines pasakas. Tie, kas jau yra patyrę šio šventinio, ilgametės tradicijos vakaro magiją, žino, kad tai daugiau nei koncertas. Tai galimybė, į širdies namus sugrįžusių, po visą pasaulį išsibarsčiusių menininkų dėka dar kartą iš naujo pajusti ir įvertinti meilę savam kraštui, jus supančiai šeimai“ – kalbėjo vakaro vedėja ir atlikėja Kamilė Zaveckaitė.

Prancūzų baroko meistro Jean-Philippe'o Rameau vaizduotės pasaulis skleidėsi dviem elegantiškais „Menuetais“, tarp ryškiomis puošniomis „plunksnomis“ (melizmais) pasidabinusios vaizdingos „Vištos“ ir lėtesnių „Triolių“, kuriose Mikužio eksponuotas gražus tušė, tarp spalvingų „Laukinių“ ir rečitatyvinės sudėtingų harmoninių struktūrų „Enharmonikos“, papasakotos įtaigiai ir skambiai, ir egzotiško „Egiptiečio“. Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV dvaro rūmų kompozitorius stebino amžininkus kūrinių grakštumu, išradingumu ir trapumu, tad klausantis jų, atliekamų fortepijonu, bandai atkurti atminty autentišką klavesino skambesį. Žinoma, bent jau pjesėse trykštantis humoras ar ryškūs įvaizdžiai atsispindėjo neblogai. Štai Zaveckaitė priminė klausytojams, kad 1725 m. Paryžiuje viešėjo Amerikos indėnų delegacija, kurios šokiai ir dainos sužavėjo miestiečius, o Rameau, įkvėptas šių egzotiškų pasirodymų, sukūrė „Les Sauvages“, perteikdamas laukinę energiją ir ritmus, kurie tuo metu atrodė išties intriguojantys. „L'Égyptienne“ taip pat buvo inspiruotas anuomet madingos egiptomanijos, ir šioje pjesėje girdime rytietiškus motyvus.

Suprantama, kad stulbinantį, gausų ir puošnų baroko pasaulį, besidriekiantį tarp pakylėtos Johno Miltono poezijos ir didingų Caravaggio ar Canaletto drobių, atspindėti galėtų jam skirtas koncertų ciklas, atliekamas autentiškais instrumentais. Koncertinis kelių manualų klavesinas atkurtų lašančius, šiugždančius, zvimbiančius ir gaudžiančius garsus. Tačiau mes vis tiek džiaugiamės kiekviena reta proga išgisti didįjį Rameu...

Gustavo Holsto šedevras – įspūdingas mistinio kosminio pasaulio atspindys. Taip ir matai dangumi skriejančias planetas: moterišką ir gundančią Venerą, vyrišką, ryžtingą ir karališką Jupiterį ir griežtą, į save pasinėrusį Saturną. Čia tiek daug įtampos, intuicijos, įvairovės! Žavėjo puikus Kamilės Zaveckaitės ir Julijos Bagdonavičiūtės duetas ansamblio ir įžvalgų prasme. Mirguliuojančios „Veneros – Taikos nešėjos“ kerus, „Jupiterio – Džiaugsmo nešėjo“ šokį ir lėtus „Saturno – Senatvės nešėjo“ žingsnius jos perteikė ypač pagauliai, pajutusios kiekvieną detalę. Iš kūrinio pristatymo buvo matyti, kaip atidžiai ir intelektualiai atlikėjos gilinosi į astrologines muzikinio ciklo prasmes, kuris, pasak Kamilės, savotiškai kuria gyvenimo ciklą: pradedama nuo ramybės ir meilės, pereinama į džiaugsmingą išsipildymą ir galiausiai susimąstoma apie laiko ir amžinybės prasmę. Tiesiog pritrenkiančiai jos perteikė jų atrastą „Visatos dvelksmo švelnumą“, pusiausvyrą ir ramybę arba energiją ir gyvenimo džiaugsmą – „įstrigusį sielos šauksmą“; introspekciją ir apmąstymus apie laiko neišvengiamybę. Beje, visai neseniai Zaveckaitė atrado, jog „Jupiteryje“, kurio fanfariniai motyvai „sukuria nepamirštamą triumfo ir šlovės įspūdį“, tarp jų kompozitorius įterpė melodiją „I Vow to Thee, My Country“, kuri tapo britų patriotizmo simboliu. Neabejotinai Gustavo Holsto „Planetos“ tapo vakaro puošmena ir suteikė ypatingą estetinį pasitenkinimą.

Koncertinis Saint-Saënso opuso, parašyto penkiolikmečiam virtuozui Pablo de Sarasatei, kuriuo išbandomas kiekvieno smuikininko muzikalumas ir virtuoziškumas, perteikimas buvo pavyzdinis: solistė Ugnė Žuklytė „Introdukciją ir Rondo capriccioso“ pagriežė švariai iki paskutinės natos, o „ispaniškas“ vietas interpretavo skoningai. Profesionalus buvo solo ir akompanimento derinys. Papildomai, užbaigdamas šventinį koncertą, nuskambėjo Žuklytės ir Mikužio pasirinktas populiarus Astoro Piazzollos kūrinėlis „Nightclub 1960“.

Apibendrinant tenka pasakyti, kad tai labai geras savimi pasitikinčių jaunų žmonių pasirodymas, kurie yra įgiję reikiamą žinių pagrindą, kad tęstų pradėtą kelią į beribį muzikos pasaulį ir jo neišsemiamą lobyną.

Visus, muzikantus ir klausytojus, sveikiname su artėjančiais Naujaisiais Metais!

2024 m. gruodžio 31 d.

Apie atlikėjus (Iš „Organum“anonso):

Daugelio nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatė, smuikininkė Ugnė Liepa Žuklytė, su orkestru debiutavusi aštuonerių metų, šiuo metu gyvena Londone. Karališkajame muzikos koledže magistro laipsnio atlikimo mene siekianti muzikantė yra ABRSM bei Londono simfoninio orkestro konservatorijos stipendininkė. Ugnės koncertai ir muzikinių kūrinių interpretacijos žavi ne tik išskirtiniu meniniu jautrumu ir technine precizija, bet ir ypatinga galimybe groti legendiniu Jeano Baptiste‘o Vuillaume smuiku, kuris jai yra paskolintas iš prestižinės RCM muzikos instrumentų kolekcijos.

Aktyviai koncertuojančio jaunosios kartos pianisto Kasparo Mikužio vardas vis dažniau skamba didžiosiose pasaulio scenose. Šį gruodį pianistas surengė solinį rečitalį prestižinėje Wigmore Hall salėje Londone, o netolimoje ateityje koncertuos su Europos Sąjungos kameriniu orkestru Ispanijoje bei su „Amadeus“ orkestru Didžiojoje Britanijoje. Kasparas studijuoja Londono Karališkojoje muzikos akademijoje, profesoriaus Christopherio Eltono klasėje. Be to, jis bendradarbiauja su pianiste Gabriela Montero ir yra Countess of Munster fondo koncertuojantis artistas.

Pianistė Kamilė Zaveckaitė – net septyniolikos solo ir kamerinės muzikos tarptautinių ir nacionalinių konkursų laureatė, Richard Wagner Bayreuth stipendininkė ir pirmoji bei vienintelė YAMAHA vardui atstovaujanti menininkė Lietuvoje. Ji yra Marijampolės filharmonijos meno vadovė, tarptautinio festivalio „Kultūros Dienos“ organizatorė, Sūduvos Jaunimo simfoninio orkestro viena iš steigėjų ir Marijampolės miesto ambasadorė, 2024 metais apdovanota Šv. Jurgio medaliu. Jos pastarųjų metų išskirtiniai pasirodymai apima koncertus Hohencolernų pilyje, Ginza Yamaha Hall Tokijuje, Piano aux Jacobins Prancūzijoje bei debiutus ORF Radiokulturhaus Vienoje ir Musikverein Graz. Akademinis pianistės kelias veda per Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, aukštąsias Veimaro ir Zagrebo muzikos akademijas bei Vienos Muzikos ir atlikimo meno universitetą, kuriame ji šiuo metu studijuoja pomagistrinėse studijose.

Julija Bagdonavičiūtė – pianistė, kurios talentas ir kūrybiškumas atveria klasikinės ir šiuolaikinės muzikos pasaulio duris įvairiausiai publikai. Julija yra fortepijoninio trio „Meta“ narė, su kuriuo dalyvauja tarptautiniuose kursuose ir festivaliuose, o taip pat pelnė prizines vietas tarptautiniuose konkursuose Lietuvoje, Estijoje, Švedijoje. Aktyviai veikia ir tarpdisciplininiuose meno projektuose, tokiuose kaip „Koncertas ir instaliacija fortepijonui ir baldui“, fizinio teatro ir muzikos performanse „Kompostas“. Šiuo metu Julija Bagdonavičiūtė yra meno doktorantė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur savo aistrą muzikai derina su akademiniu smalsumu, prisidėdama prie Lietuvos muzikinės kultūros plėtros.